Lucas 16
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Yeesu uu kɔ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Umɑ́mɑ́ unyinɛ yɛɛ pɛɛ ukɛikɔ́ mɑ́, uu uɑnipɛ-i umɛmɑ́ wɑi. Pisoi ɑpi u símisi rɛ ukɛikɔ́ uyɛɛ umɛmɑ́ cɑɑinkɛɛlɛ.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Ukɛisɑɑ uu u séi uu u mɑɑ rɛ: Ń-ye kɑm nní kómɛi pin kɛpɔ́cɑ́ɑ́ símisi? A nɛ́ símisi lɛ̃ kɑɑ pipɔ́kɛi n kɛisi. Áɑ nkpéni linɛ́kɔ́ kɛcɑ́ɑ́ pípɑí kpɑ́nɛ.
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 Ukɛikɔ́ uu ukɛfɑ-i kɔpu rɛ: Unɛ́kɛisɑɑ yɛ pinɛ́kɛi-i nɛ́ lesɛnɛ. Íye kɑm wɑinɛ? Ám tikɔhɔ mɑ́ rɛ nɛ́ fe ɑm lum. Isɛi yɛ́ kɔ nɛ́ n we rɛ kɛ́ wélei.
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 Too, nɛ́ céri lɛ̃ kɑm yɛ́ ń wɑ, ḿpɑ́ nɛnsɑ́ kɛyɑ́ɑ n kɛisi, pisoi pikɛ́ nɛ pisiyɔ-i kɛnɛ́cɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃.
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 Uu pɛ̃ nɛ pɛ̃ pɛɛ uukɛisɑɑ nɛ riwómɛ m mɑ́ sélei usɛ usɛ. Uu ufoí mɑɑ rɛ: Alɛ́ kɑɑ́ nɛ unɛ́yɔsɑɑ riwómɛ mɑ́?
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 Uyɛ̃ uu u pɛsɛ rɛ: Mɛ́kpɔ sɔnɛ ɑpɔri pílɛ. Ukɛikɔ́ uyɛ̃ uu u mɑɑ rɛ: Tipɔ́wómɛtɛlɛ́ yɛ ntí, ɑ mɛkɛɛkɛɛ tonɛ ɑɑ wɔ́lu rɛ kuwóó yɛ ku.
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 Uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ ucɔ pisɛ rɛ: Pɔ̃́ ní, ɑlɛ́ kɛ ripɔ́wómɛ ɑrí le? Uyɛ̃ uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Mɛlukɛpipi ɑ́fɔrɔnti pílɛ. Ukɛikɔ́ uu u mɑɑ rɛ: Tipɔ́wómɛtɛlɛ́ yɛ ntí, ɑ wɔi rɛ ɑ́fɔrɔnti kuwóó nɛ ɑfɛɛtɑɑni.
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 Ukɛikɔ́ kópɛ uyɛ̃ uyɔsɑɑ uu u pɑkɑrɛ umɛsɔhɔ píimɑ mɛ̃ nnyɑ. Likumúŋɛ́ rɛ kɛtẽ nté pisoi yɛ piwóówɛ́lɑɑ ncee kɛ́mɛɛ mɛsɔhɔ nɛ pipicɔ sɔ́nɛlɛ ɑi tɔ́su pɛpɛɛ mɛtɛ́í kɛ́mɛɛ ń we.
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 Yeesu uu kpɑ́ rɛ: Nɛ̃́ nɛ nɔ́ mɑɑ rɛ: Ani kɛwóó kópɛ kpísi ɑní nɛ pisɑ́nɛ wɛ́ɛ́si. Kɛn n kɑ kɛn nɛ nɔ́ n ŋmɛ́hɛrɛɛ, Uléécɑɑ ukɛ́ síyɔ sɛɛ ɑ́si píkɑi n forunɛ kɛ́mɛɛ nɔ́ yɔsí.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 Uyɛɛ likɛi síńsɑ́ kɛ́mɛɛ ɑsei m mɑ́ yɛ kɔ limɑ́ɑ kɛ́mɛɛ ɑ mɑ́lɛ uyɛɛ úu likɛi síńsɑ́ kɛ́mɛɛ ɑsei m mɑ́ úu kɔ limɑ́ɑ kɛ́mɛɛ ɑ mɑ́.
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Nɔnsɑ́ mɛmɑ́ kópɛ pimúlɛ́ kɛ́mɛɛ ɑsei m mɑ́, wóo yɛ́ pɛɛ mɛyíkíyiki nɔ́ rimúísɛ?
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Pɔnsɑ́ kɔ ucɔ likɔ́ pimúlɛ́ kɛ́mɛɛ ɑsei m mɑ́, wóo yɛ́ pɛɛ pɔ̃́ likɔ́ pɔ́ rimúísɛ?
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 Ukɛikɔ́ úu fenɛ ukɛ́ pikɛisɑɑ pitɛ́ m mɑ́. U unyinɛ yulunɛ uu ucɔ n lɑ. U yɛ́ unyinɛ n tikilɛ̃ nɛ kɛfɑ kɛsɛ un ucɔ ipuri yulu. Áni yɛ́ fe nɔkɛ́ Uléécɑɑ nɛ siwóó n tikilɛ̃ kumúŋɛ́ kusɛ.
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Pifɑrisi ɑpi isímɛ́ iyɛ̃ nnɛ́í kóm. Kɑpi siwóó ń lɑ nnyɑ, ɑpi Yeesu sɛ́nnyi.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ pisoi lɛ pɛɛ yɛ sisoipipi inipɛɛ-i n wɑi yɑrɛ pisoi sɔnɛ, ɑmɑ́ Uléécɑɑ yɛ nɔ́sinɛ́fɑ nyulɛ. Lɛ̃ kɛ sisoipipi ɑsi yɛ n wɑisɛ yɑrɛ limɑ́ɑ-mɑɑ yɛ Uléécɑɑ inipɛɛ-i likópɛ lɛ.
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 Moisi isé nɛ ɑntepuyɛ ɑtɛlɛ́ kɑpí pɛɛ n céesi yɛ kɛ́tɔ wɑlɛ Yohɑni Úniwolɛ kumúŋɛ́-i. Hɑ́i kumúŋɛ́ kpɛ-i-mɛ kɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi Nsímɛ́ Kɛcirɛ nn pikɔ́ɔ́nú kóri, ḿpɑ́ úye un nɑ́ɑ́si ukɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi-i lõ.
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 Kɛtẽ nɛ kɛyómɛ mɛtɛnɛ yɛ́ wɛlɛsi ɑi tɔ́su kɛ Uléécɑɑ isé kɛwɔipi ɑkɛ yɛ́ n tɔsí.
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 Úye un uunɔsi n lɑkɑsɛ uu uféé kpísi, liute yɛ iwɑ́sɑ́ wɑlɛ, uyɛɛ kɔ unɔ́si kɛ ulɑ uu n lɑ́kɑsɛ n kpísi yɛ kɔ iwɑ́sɑ́ wɑlɛ.
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu kɛnyɑ́rũ nkɛ́ pi wɑi rɛ: Utisi mɑ́mɑ́ unyinɛ yɛɛ pɛɛ́ we. Ilũ kɛcirɛ yɛɛ nnɛ́í m mɑ́ kuu yɛ tɑ̃. Ńnɑrɛ kɛ́mɛɛ kuú pɛɛ fɛ́lɛ̃ un kɔ ilukɛ sɔnɛ le.
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 Utisi wɛkɔɔ́ unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Lɑsɑɑ kɛ sitóipi ɑsi ipiŋɛ nnɛ́í ḿ mɔ́mɑɑlɛ̃ un umɑ́mɑ́ kɛyɔ rinɔnɔɔ kɛyúrí finu.
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Ai yɛ ripɔ́ɔ u wɑi rɛ ukɛ́ umɑ́mɑ́ ilukɛ poroi-poroi hĩ́ ukɛ́ li. Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, sipɔpi sin sɔ́nɑɑpɔ sin uitoi lɑ́ni.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 Úwɛkɔɔ́ uu kɛyɑ́ɑ kpi, piléécɑɑtumɛ ɑpi u sɑkɑɑ ɑpí nɛ kɛlõ sɔnɛ kɛ̃ kɛ́mɛɛ kɛ Apirɑhɑm uu ń we sĩ. Umɑ́mɑ́ ricuruu uu kɔ kɛyɑ́ɑ kpi, ɑpi u kulɛsi.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 Umɑ́mɑ́ uu mɛyɑ̃́ íwɛ n le pikúlɑ̃ kuyu-i, uu inípɛɛ síkɑ uu kɛtɑɑ-pɔ Apirɑhɑm yɛnupɔ, Lɑsɑɑ un ukɛkúrí we.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Uu pɛɛ pupɛi rɛ: Sɑ́ɑ Apirɑhɑm, ɑ íwɛ nɛ́ tẽ́ ɑɑ Lɑsɑɑ tumti rɛ ukɛ́ nɛ ukɛnipɛpi míni ritɑ ukɛ́ rinɛ́lémpi niŋukusɛ. Nɛ mɛyɑ́nsei íwɛ lelɛ nnɑ mmú kɛ́mɛɛ.
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 Amɑ́ Apirɑhɑm uú mɑɑ rɛ: Kɛnɛ́wɑ̃́, ɑ léisɛ rɛ pɔ pɛɛ mɛyɑ́nsei ńnɑrɛ kómɛilɛ pɛɛ́ uyɛ-i kɑɑ́ pɛɛ kɛteni-i ń we. Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Lɑsɑɑ pɔ́ɔ pɛɛ íwɛ píimɑ tɑkɑi. Nkpéni kɑi urikiŋ niŋukusɛ, pɔ́ɔn íwɛ tɑkɑi.
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, kuhórɛ-horɛ píimɑ yɛ tɔ́ nɛ nnɔ̃́ kénɛlɛnlɛ. Kɑi nní lɛ̃, pɛpɛɛ ń lɑnɛ rɛ pikɛ́ tɔ́ mmɛ́ yisi pikɛ́ nɔ́-mɛ̃ hɑ ɑ́pi fenɛ. Úkɑ úu kɔ fenɛ ukɛ́ kei kɑɑ nní ń we yisimɛ ukɛ́ tɔ́ mmɛ́ kɑm.
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 Umɑ́mɑ́ uú mɑɑ rɛ: In lɛ̃, nɛ nɛ pɔ́ ténilɛ rɛ ɑ Lɑsɑɑ unɛ́sɑ́ɑ kɛyɔ-i tumpɔ.
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 Nɛ kei piwɑ̃́ pinupũ mɑ́lɛ. Ukɛ́ hɑ ńsɔnɛ pi símisi ɑ́i kɑpɛ wɑ rɛ pɛ̃ ticuruu yɛ íwɛ kɛlõ nkɛ́-i kɑ.
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 Apirɑhɑm uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Pipɔ́wɑ̃́ yɛ Moisi nɛ ɑntepuyɛ ɑtɛlɛ́ mɑ́lɛ. Pikɛ́ ɑ kɛɛ̃ pikɛ́ kṍ.
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 Umɑ́mɑ́ uu rɛ: Lɛ̃ ŋmɑnɛ ɑ́i tu, Sɑ́ɑ Apirɑhɑm. Amɑ́ in tɛ unyinɛ yɛ pikúlɑ̃ kuyu-i yisi uú hɑ pi lɛɛpɔ, pi yɛ́ pɛɛ mɛfinɛ consɛ.
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 Pinsɑ́ n lɑ pikɛ́ Moisi nɛ ɑntepuyɛ ɑtɛlɛ́ kɛ́ɛ̃ pikɛ́ kṍ, ḿpɑ́ ukpɔkpɔ unyinɛ ukɛ́ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ yisi, ɑ́pi pɑkɑrɛnɛ.
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.