João 18

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, u nɛ upipirɛtiki ɑpi yisi ɑpi Seturɔɔ kɛfɑŋɑɑ mɛtɛ́ŋ́-mɛ̃ sĩ ɑpí hɑ kɛléécɑrɛ kɛnyinɛ kɛɛ kei ń we kɛ́mɛɛ lompɔ.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Yutɑsi yɛɛ Yeesu n yɑ́ɑ́ yɛ kei nyulɛ. Yeesu nɛ upipirɛtiki yɛ̀ɛ̀ pɛɛ kei mɛsɛ́rɛ cɑ́pinɛlɛ.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Kei kɛ Yutɑsi uu yisi uu pisɔ́ɔ́cɑ kpísi uu kɔ Uléécɑɑ kɛyɔ pimɛ́rɛ́ kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pifɑrisi ɑpi n tumpɔ nɛ pɛ́nɛ, pin iyúipukɛ nɛ sífirɑ́ɑ nɛ itɔpilũ mulɛilɛ̃.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Yeesu yɛ pɛɛ lɛlɛɛ u n wɑinɛ pinyuwɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ, uu pɛɛ́ nɛ nyɔsɔ́pɔ uu pi pisɛ rɛ: Úye kɑni wɛ́ɛ́si?
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Api u pɛsɛ rɛ: Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu. Uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ́ɛ lo! Yutɑsi yɛɛ u n yɑ́ɑ́ yɛ pɛɛ kei welɛ lin nɛ lɛ̃ wɑi.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yeesu uú pɛɛ pi ḿ mɑɑ rɛ: Nɛ́ɛ lo, pi ipírɛ̃ pírɛ̃ nɛ sɔ́nɛlɛ ɑpí hɑ nɛ lólu.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Yeesu uu kɔ pipisɛ pi kpɑ́ rɛ: Úye kɑni wɛ́ɛ́si? Api rɛ: Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu.
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Ńté nɛ nɔ́ mɑɑ rɛ nɛ́ɛ lo. In tɛ nɛ̃́ kɑni mɛsei wɛ́ɛ́si, ɑni picɔ riyɑ́ pikɛ́ tɔ́mpɔ.
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Lɛ̃ kuú pɛɛ mɛkɛɛ ḿ mɑ likɛ́ nɛ n wɑ nnyɑ kuu lɛ̃ mɑ. U pɛɛ́ mɑɑ rɛ: Pɛ̃ kɑɑ nɛ́ rimmúísɛ, úkɑ úu nɛ nɛ́ pɔ.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Simɔɔ Piyɛɛ yɛ pɛɛ ritɛ́hɛ cɑɑcɑɑ múílɛnlɛ. Uu ri mɑhɑni uu Uléécɑɑ usinɑ ukɛikɔ́ usɛ kutu lukɛ-lukɛ seḿ. Pi yɛ ukɛikɔ́ uyɛ̃ sée rɛ Mɑlikuusi.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ Piyɛɛ mɑɑ rɛ: A ripɔ́tɛ́hɛ kukɑi kɛ́mɛɛ pɛsɛpɔ. Íwɛ iyɛ̃ kɛ Unɛ́sɑ́ɑ uu wɑ rɛ kɛ́ li. Ám kɑpɛ pɛɛ i li, nɛ́ɛ íye?
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Pisɔ́ɔ́cɑ pɛ̃ nɛ piukpeenwɑi nɛ Pisuifi pimɛ́rɛ́ ɑpi pɛɛ Yeesu tini ɑpi pɑɑsi
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 ɑpí nɛ Anɑ kɛyɔ u sĩ kɛlenɛ. Anɑ yɛ pɛɛ Kɑyifu yɛɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i isínɑ n tṹ ulɔ́hɔ́ lɛ.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Kɑyifu yɛɛ pɛɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ mɛsɔhɔ rikpɑ́ rɛ: Li kutɔsi we rɛ usoi usɛ ukɛ́ kuyu nnɛ́í nkpɔ kpu.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Pi pɛɛ lɛ̃ nɛ Yeesu tɔ́sulɛ, Simɔɔ Piyɛɛ nɛ uupirɛtikicɔ unyinɛ pin Yeesu tikilɛ̃. Usínɑ yɛ pɛɛ upirɛtiki ucɔ uyɛ̃ nyulɛ. Lɛ̃ nnyɑ kuu fe u nɛ Yeesu ɑpi kucɔ usínɑ kɛyɔ-i lompɔ.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Amɑ́ kɛtɑhɑi kɛ Piyɛɛ pɔ́ɔ nyɛrɛ uú nɛ ripoo kɔ. Kei kɛ uupirɛtikicɔ uyɛ̃ kɛ usínɑ uu nní ń nyu uu pɛɛ léemɛ uú nɛ unɔ́sikɛikɔ́ uyɛɛ ripoo-i m mɛ̃́ símisi uu pɛɛ Piyɛɛ tɑmpɔ.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Unɔ́si uyɛ̃ uu pɛɛ Piyɛɛ pisɛ rɛ: Ńté pɔ̃́ nɛ kɔ utisi uyɛ̃ upirɛtiki lɛ? Piyɛɛ uu rɛ: Aɑí, ɑ́m utisi uyɛ̃ upirɛtiki.
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Nnyiyɛ yɛ pɛɛ likumúŋɛ́ kpɛ-i welɛ. Pikɛikɔ́ nɛ pimɛ́rɛ́ ɑpi pɛɛ nkɑlɛnɑ wɑi ɑpi kɛkɑ́lɛ wɑi pin pɛɛ wéni. Piyɛɛ pɔ́ɔ kɔ pikɛmɛɛ́ hɑpɔ uú n tũ un nnɑ wéni.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Usínɑ uu Yeesu upipirɛtiki nɛ uicélɑɑ kɛcɑ́ɑ́ písɛisɛ.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Ḿpɑ́ úye kɛyu-i kɑm símisi ɑm kɔ mɛsɛ́rɛ Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee-i nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i kɛ Pisuifi nnɛ́í ɑpi yɛ n cɑ́pinɛ céesi. Ám kɛtumɛ ńkɑ mɛyɑɑ mɑ.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Yo nnyɑ kɑɑ pɛɛ nɛ́ písɛisɛ? Pɛpɛɛ n kṍ nɛn símisi kɑɑ yɛ́ pisɛ rɛ yo kɛcɑ́ɑ́ kɑm pi símisi. Pɛ̃ nɛ nyulɛ ńsɔnɛ lɛ̃ kɛ nɛ́ɛ ḿ mɑ.
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Kɛ pimɛ́rɛ́ pɛ̃ usɛ uu lɛ̃ n kṍ, uu Yeesu kɛpɛsɛ tɔlu uu u pisɛ rɛ: Lɛ̃ kɑɑ yɛ́ pɛɛ usínɑ rinɔ́ɔ pɛsɛɛ?
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: In tɛ ɑ́m ńsɔnɛ símisi, ɑ nɛ́ símisi kei kɑm m púnnɛ. Amɑ́ in tɛ nɛ ńsɔnɛ símisilɛ, yo nnyɑ kɑɑ pɛɛ nɛ́ pi?
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Anɑ uu pɛɛ u kpísi un lɛ̃ pɑhɑɑlɛ̃ uú nɛ usínɑ Kɑyifu u pɑpɔ.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Simɔɔ Piyɛɛ yɛ pɛɛ likumúŋɛ́ kpɛ-i welɛ un nnɑ wéni. Api u pisɛ rɛ: Ńté pɔ̃́ nɛ kɔ utisi uyɛ̃ upirɛtiki lɛ? Uu kɛ́su uu rɛ: Aɑí, ɑ́m utisi uyɛ̃ upirɛtiki.
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Usínɑ ukɛikɔ́ usɛ yɛ pɛɛ utisi uyɛ̃ kɛ Piyɛɛ uu kutu rińseḿ umɑrɛcɔ lɛ. Uu pɛɛ Piyɛɛ pisɛ rɛ: Ái nɔ́ nɛ uyɛ̃ kɑm ɑléé kɛcɑrɛ-pɔ yɛ̃́ɛ?
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Piyɛɛ uu kɔ Yeesu pikɛ́ŋɛ kpɑ́. Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, icɑ̃́ ii kooi.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Api mmɑrɛ mɑrɛ Kɑyifu kɛyɔ-i Yeesu kpísi ɑpí nɛ riyɔ́ɔpipoo sĩ. Amɑ́ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑ́pi pɛɛ lompɔ rɛ ɑ́i kɑpɛ mɛ́kpɛrinkpɛ pi wɑisɛ, ɑ́pi yɛ́ pɛɛ fe pikɛ́ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ li nnyɑ.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Pilɑti uu léepɔ uu pi lɛɛpɔ, uu pi pisɛ rɛ: Ń-ye kɑni nɛ usoi nkó túhɑɑnɛ?
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Api u pɛsɛ rɛ: Usoi nkó unsɑ́ pɛɛ mɛwɑi kópɛ n wɑi, ɑ́ri yɛ́ pɛɛ ɑpɔ́nípɛ-i u wɑ.
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Kei kɛ Pilɑti uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: In lɛ̃, ɑni u kpísi ɑní nɛ nɔ́rinɛ́cúruu u túhɑɑnɛ yɑrɛ kɑi nɔ́inɛ́sé kɛ́mɛɛ m pisɛ. Pisuifi ɑpi u pɛsɛ rɛ: Ári ncée mɑ́ tɔkɛ́ unyinɛ kpu.
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Tinɔ́ɔ tɛ̃ kɛ Yeesu uú pɛɛ ḿ mɑ uú nɛ nkpɔ mmɛ̃ kuu n kpinɛ kɛcɑ́ɑ́ símisi kɑi lɛ̃ titiki.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Pilɑti uu riyɔ́ɔpipoo-i lompɔ uu Yeesu pisɛ rɛ: Pɔ́ɔ Pisuifi Uyɔɔpii?
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Yeesu uu rɛ: Pɔ́ɔ ripɔ́cúruu lɛ̃ pisɛ nɛ́ɛ unyinɛ yɛɛ nnɛ́símɛ́ pɔ́ símisi?
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Pilɑti uu rɛ: Pɔ nyu rɛ nɛ̃́ nɛ Usuifi lɛɛ? Mpɔ́puri pikɔ́ nɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ pɛɛ ɑnɛ́nípɛ-i pɔ́ wɑ. Yo kɑɑ mpíí wɑ?
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Yeesu uu rɛ: Kɛnɛ́yɔ́ɔpitẽ ɑ́kɛ kɛtẽ nté kɛkɔ́. Nɛn pɛɛ kɛtẽ nté iyɔɔpi n le, pinɛ́kɛikɔ́ yɛ́ pɛɛ kɛnɛ́cɑ́ɑ́ ɑtɔpi wɑ rɛ ɑ́pi kɑpɛ Pisuifi ɑnipɛ-i nɛ́ wɑ nnyɑ. Amɑ́ inɛ́yɔ́ɔpi íi nkpɑ́ni kɛtẽ nté ikɔ́.
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Kei kɛ Pilɑti uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, pɔ uyɔ́ɔpi lɛɛ? Yeesu uu rɛ: Lɛ̃ kɑɑ nní mɑ. Nɛ uyɔ́ɔpi lɛ. Pi nɛ́ mɑ́rilɛ ɑm kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ weri rɛ kɛ́ nsímɛ́sei kɛcɑ́ɑ́ símisi. Nkó yɛɛ nsímɛ́sei m mɑ́ yɛ̀ɛ̀ kutu nɛ́ ricɔlɛ.
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Pilɑti uu u pisɛ rɛ: Yo kɑpi yɛ sée rɛ nsímɛ́sei? Kɛ Pilɑti uu lɛ̃ Yeesu pipisɛ ḿ mɑsí, uu yisi uu piléepɔ kpɑ́ uu Pisuifi lɛɛpɔ, uu pi mɑɑ rɛ: Nɛ̃́ ɑ́m yɛ̃ yo kuu cɑɑi nnyɑ kɑpi yɛ́ nɛ u ń kpu.
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Amɑ́ li nɔ́kɛnɛ́mɛɛ inyɛ́kii lɛ rɛ kɛ́ yɛ ḿpɑ́ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ ɑ́ye kɛ́mɛɛ ukpɑniikɔ́ usɛ unyinɛ ɑkpɑnii tɔ. Nɔ lɑ rɛ kɛ́ Pisuifi Uyɔɔpi ɑkpɑnii nɔ́ tɔɔ?
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Api pɛɛ picɑ́ɑ́i kpɑ́ rɛ: Aɑí, ɑ́i uyɛ̃, ɑ Pɑrɑpɑsi ɑkpɑnii rɔ́ tɔ. Pɑrɑpɑsi yɛ pɛɛ kɔ usoi kpɑ́ɑ́ree lɛ.
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.