Hebreus 10

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asei kɛcɑ́ɑ́, lisɔnɛ lɛɛ kɛpirɛ n wemɛ kumííri kɛ isé ii lésɛ ii nyísɛ, ɑ́i liricuruu kii nyísɛlɛ̃. Lɛ̃ nnyɑ, ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, íi yɛ́ fe ikɛ́ ḿpɑ́ píyei inyɔ́ɔnsɛ isɛ iyɛ̃ kɑpi ḿpɑ́ kuŋmɛ̃ kúye mɛsɛ́rɛ n wɑi nɛ tíyɛsɛ pɛpɛɛ lɛ̃ Uléécɑɑ n yɑ́ɑ́si pikɛ́ n nyɑḿ nɛ kɛ́tɔ-pɔ.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 In pɛɛ lɛ̃, ɑ́i yɛ́ pɛɛ nní n we pin inyɔ́ɔnsɛ iyɛ̃ piwɑi tíyɛɛ? Li yɛ́ pɛɛ nní n welɛ pɛpɛɛ inyɔ́ɔnsɛ iyɛ̃ n wɑi pin mɛcírɛníŋɛ pisɔnɑɑ mɑsí, ɑkópɛ ɑ́ɑ yɛ́ pɛɛ pikɛmúŋɛ́-i pi pɛkɛsi.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Amɑ́ inyɔ́ɔnsɛ iyɛɛ mɛníŋɛ pisoi ɑkópɛ ḿpɑ́ kuŋmɛ̃ kúye pi léisɛntɛ.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Li we rɛ ɑnɑ́ɑlɑ mɛnyɛ nɛ ɑpoilɑ mɛnyɛ ɑ́mɛ yɛ́ fe mɛkɛ́ ɑkópɛ hɛɛrɛ.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Kirisi uu kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ kɑ uu Uléécɑɑ mɑɑ rɛ:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 — ausente —
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 — ausente —
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 — ausente —
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 — ausente —
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 — ausente —
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Ḿpɑ́ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ uwɑi úye yɛ̀ɛ̀ ḿpɑ́ kɛweesi kɛ́ye ukɛkɛi kɛ́mɛɛ́ n welɛ un upikɛi wɑi, un mɛsɛ́rɛ inyɔ́ɔnsɛ isɛ iyɛ̃ wɑi, liinyɔ́ɔnsɛ iyɛ̃ íi yɛ kɔ píkɑi fe ikɛ́ ɑkópɛ lesɛ.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Amɑ́ kɛ Kirisi pɔ́ɔ mɛsɛ ŋmɑnɛ inyɔ́ɔnsɛ kɑpi yɛ n wɑ ɑpí nɛ usoi ɑkópɛ sɑ́rɛi n wɑ, uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ Uléécɑɑ kulukɛ-lukɛ-mɛ̃ kɛ́yukɔɔ́tonɛ-i ḿpɑ́ píyei n tũ.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Kei kuu nkpéni nɛni mɛ̃́ Uléécɑɑ ukɛ́ upilɑɑrɔ ukɛnyɑlɛ-i riwulɑsɛ.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Inyɔ́ɔnsɛ isɛ kuu mɛcírɛníŋɛ wɑ uú nɛ Uléécɑɑ pikɔ́ pɑnsɛsɛ pisoi pɛɛ ḿpɑ́ píyei-pɔ ɑkópɛ kɛ́mɛɛ n lélɑɑlɛ̃.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Lɛ̃ kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ pɔ́ɔ kɔ tíyɛsɛ ɑri céru. Li we rɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ pɛɛ́ mɑɑ rɛ:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Upíimɑ yɛ mɑɑ rɛ:
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 — ausente —
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Asei kɛcɑ́ɑ́, in tɛ pi kɛlõ pisoi ɑkópɛ sɑ́rɛi, inyɔ́ɔnsɛ kɑpi yɛ n wɑ ɑpí nɛ usoi ɑkópɛ sɑ́rɛi íi kɔ kei piwée kpɑ́lɛ̃.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Lɛ̃ nnyɑ pimɑ́rɛcɔ, tɔ tɑ́lɛnlɛ rɛ Yeesu mɛnyɛ yɛ ncée rɔ́ hɛlɛ tɔkɛ́ yɛ nɛ tirɔ́pɔ́ɔ kɛlõ sɔnɛ riyíkí-i lompɔ.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Uipiŋɛ yɛɛ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ kɑpi kɛnyɔ́ɔnsɛ-i rinkénɛ. Iyɛ̃ kuú nɛ ritiki uú nɛ ncée fɑlɛ mɛɛ yɛ nfɑ́ɑ n hɛ rɔ́ yɛ́u.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Lɛ̃ nnyɑ, tɔ Uléécɑɑ usinɑ mɑ́lɛ yɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ iwɛ́ɛ́sɛ n tṹ.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Lɛ̃ nnyɑ, tɔkɛ́ kɛfɑ kɛsɛ nɛ Uléécɑɑ rikɔ ɑri kɔ nfɑtɛnɛ mɛyɑ̃́ m mɑ́ nkɛ́ iníŋí m mɑ́. Simúŋɛ́ kópɛ sɛɛ sirɔ́fɑ kɛ́mɛɛ ń we sikɛ́ n hɛɛrɛlɛ̃ ɑsí lelu, tɔkɛ́ kɔ irɔ́piŋɛ nɛ míni sɔnɛ n wolɛlɛ̃.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Tɔkɛ́ lɛ̃ kɑrí nɛ n tɑ́lɛ̃ ɑnípɛ kɛtɛ́ rimúlú, irɔ́piŋɛ íi kɑpɛ riyɔɔ. Li we rɛ uyɛɛ rinɔ́ɔ n yekei yɛ ɑsei ute lɛ.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Ani tíyɛ tɔkɛ́ n lɛ́nɑɑnɛ tɔkɛ́ nɛ ńlɑ nɛ mɛwɑi sɔnɛ piwɑi kɛ́mɛɛ́ n ŋmɔ́ɔ́púsɛnɛlɛ̃ nnyɑ.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Ári kɑpɛ yɛ tɔ́ nɛ pɛ̃ tɔ́ɔ yɛ n cɑ́pinɛ riyɑ́ tɔkɛ́ iyɑɑ n we yɑrɛ kɑi picɔ kɛ́mɛɛ inyɛ́kii m pɑnsɛ mɛcɔ. Amɑ́ tɔkɛ́ yɛ mɛníŋɛ ikɑri n kpɑriisɛnɛ, kɑni nní mɛyíkíyiki n yɛ̃́ tɛ kɛyɑ́ɑ tɔrɔɔ yɛ nyɑhɑimɛlɛ nnyɑ.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Li we rɛ kɑri nní nsímɛ́sei picére ḿ mɑsí nnyɑ, tɔn kɔ nɛ n we tɔn nɛ mɛrɔ́lɑ kɛ́mɛɛ ɑkópɛ n wɑi, inyɔ́ɔnsɛ íkɑ íi pɛɛ́ we kɑri yɛ́ n wɑ pikɛ́ nɛ ɑkópɛ rɔ́ n sɑ́rɛi.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Amɑ́ ńtɛrii kɛ usoi uu yɛ́ pɛɛ́ nɛ n tũ un nɛ Uléécɑɑ kɛtɑhɑi kuú nɛ pisoi n túhɑɑnɛnɛ nɛ nnɑ mɛɛ pipɑkɑrɛcirɛ́ ń torɛnɛ kutoi mɛ̃́.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Usoi un Moisi isé rinlɔ́ɔ́, pisoi pitɛ́ nɛ́ɛ pitɑɑni pin m mɑɑ rɛ mɛsei yɛ mɛ, pi yɛ u kpulɛ, ɑ́i pisɛ rɛ pikɛ́ íwɛ u tẽ́.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Nɔ yɛ̃ tɛ uyɛɛ Uléécɑɑ Kɛpipi rińtɑkɑ́ri uu fómpɔ yɛ nɛ ɑkpɑnii nyɛ̃ ɑtɔ́ŋɛ́-tɔŋɛ́ sɑ́lɛ rɛ u nkómɛinɛ mɛnyɛ mɛɛ u m pɑnsɛsɛ Uléécɑɑ ukɔ́ wɑisɛ likpɑ́rɑ́kɔɔ́, uu kɔ Uléécɑɑ Nfɑɑsɔnɛ mɛɛ yɛ Uléécɑɑ nfɑnɑrɛ usoi n nyísɛ lɑ́mɑɑnkɛɛ nnyɑ.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Li we rɛ tɔ nyulɛ uyɛɛ ḿ mɑɑ rɛ: Nɛ̃́ kɑí nɛ sɑ́ rɛ kɛ́ yɛ pisoi mɛwɑi pi cɛɛi, nɛ́ɛ yɛ́ɛ́ pisoi ihɛ́ɛ́ pi pɑ. U kɔ mɑɑ rɛ: Nɛ̃́ Upíimɑ, nɛ́ɛ nɛ nnɛ́puri pikɔ́ túhɑɑnɛnɛ.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Ái kukɑhɑ we rɛ usoi ukɛ́ Uléécɑɑ yɛɛ nfɑ́ɑ n te ɑnipɛ-i lóipɔ.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Amɑ́ ɑni siyɑ́ɑ foí sɛ-i kɛ mɛtɛ́í ɑmɛ nɔ́ rinkpɑ̃́ii léisɛ. Kɑi pikpɑ̃́ii nɔ́ ḿ mɑsí, nɔ pɛɛ likumúŋɛ́ kpɛ-i íwɛ píimɑ kɛ́mɛɛ nɛ pinɑ́ɑ mɛyɑ̃ tiŋmɔ́ɔ́púlɛ:
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Api yɛ pinyinɛ-i ɑlɛ̃́ nɛ risoiwuí kɛ́mɛɛ isɛi nɔ́ n wɑpɑɑsɛ pin kɔ nɔ́ wéékusɛlɛ̃. Ani kɔ pinyinɛ-i pɛpɛɛ íwɛ iyɛ̃ icɔ kɛ́mɛɛ ń we kɛcɑ́ɑ́ kpɑ́ ɑni pi lɛ́ni.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Asei kɛcɑ́ɑ́, nɔ yɛ pɛɛ pikpɑniikɔ́ íwɛ ténlɛ, ɑni yɛ kɔ nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ ŋmurɛi rɛ pisoi pikɛ́ nɔ́linɛ́kɔ́ nɔ́ yɔsí, nɔn nyu rɛ nɔ mɛmɑ́ píimɑ mɑ́lɛ mɛɛ lɛ̃ n fe mɛn kɔ ḿpɑ́ píyei we.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑpɛ lɛ̃ kɑní nɛ n tɑ́lɛ̃ fóm. Ihɛ́ɛ́ píimɑ inyinɛ yɛ likɛmɛɛ́ welɛ.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Asei kɛcɑ́ɑ́, li nɔ́ pisɛlɛ rɛ nɔkɛ́ nŋmɔ́ɔ́pú m mɑ́, nɔn Uléécɑɑ mɛlɑ piwɑi m mɑsí, nɔkɛ́ pɛɛ́ nɛ lɛ̃ kɑni m mɛ̃́ n yɛ̃́.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Nléécɑɑsimɛ́ ɑtɛlɛ́ yɛ mɑɑ rɛ:
37 Anayabin,
38 — ausente —
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 — ausente —
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.