Atos 26

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Akiripɑ uu pɛɛ Pɔɔli mɑɑ rɛ: Pɔ nkpéni ncée mɑ́lɛ pɔkɛ́ ripɔ́yu hɛɛrɛ tɔkɛ́ kṍ. Pɔɔli uu pɛɛ kunípɛ síkɑ, uu nsímɛ́ kpísi uu rɛ:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 Uyɔ́ɔpi Akiripɑ, li nɛni kɛyɑ́ɑ nkɛ́ nɛ́ lɑ́ɑ́rú rɛ nɛ́ ncée yɛ̃ ɑm nsímɛ́ nnɛ́í kɛ Pisuifi ɑpí nɛ nɛ́ rinkpɑ́rɑ́ kɛpɔ́yu-i símisi.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Li we rɛ pɔ Pisuifi inyɛkii nɛ piisímɛ́ kɛcɑ́ɑ́ kɑpi n kɛ́ŋɛnɛntɛ mɛyíkíyiki ńsɔnɛ nyulɛ. Lɛ̃ nnyɑ, nɛ rikɔ́ŋ pɔ́ wúkulɛ rɛ ɑ niŋɛsi ɑɑ kutu nɛ́ cɔ.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 Pisuifi nnɛ́í yɛ nyulɛ lɛ̃ kɑm hɑ́i inɛ́ŋmɑ́nɛ-mɛ nnɛ́puri pikɔ́ kɛcɔpɛ nɛ Yerusɑlɛm kɛ́mɛɛ inɛ́soi n li.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Hɑ́i ɑ́i nɛni-mɛ kɑpi nɛ́ nyu. Pin n lɑ, piricuruu yɛ́ nɛ pinnɔɔ símisi rɛ nɛ pɛɛ Pifɑrisi kɛ́mɛɛ welɛ. Tɔ́ɔ yɛ ɑ́ri pɛɛ pirɔ́yómɛyɑ́hɑɑ isé nɛ ɑkpɛ́ri wɑi.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Kɑm n tɑ́lɛ̃ tɛ Uléécɑɑ yɛ́ lɛ̃ kuu pirɔ́sɑ́ɑyɑhɑ ḿ mɑ wɑ nnyɑ kɑpí nɛ nté nní nɛ́ túhɑɑnɛ.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Isirɑyɛɛli pikɔ́ ipuri kɛfi nɛ itɛ́ iyɛ̃ pɔ̃́ nɛ kɔ mɛsɛ́rɛ kɛsinɛ nɛ kɛtúŋɛ́ Uléécɑɑ yɑ́ɑ́silɛ in nɛ tɑ́lɛ̃ tɛ i yɛ́ lɛ̃ kuu mɛkɛɛ-mɛ pirɔ́sɑ́ɑyɑhɑ ḿ mɑ yɛ̃. Kɑm likɛcɑ́ɑ́ n tɑ́lɛ̃ nnyɑ kɛ Pisuifi ɑpi pitele nɛ́ wɑi, uyɔ́ɔpi Akiripɑ!
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Yo nnyɑ kɛ nɔ̃́ Pisuifi ɑ́ni pɛɛ́ lɑ nɔkɛ́ ŋmurɛi rɛ Uléécɑɑ yɛ́ fe uu mɛyíkíyiki pikpɔkpɔ yukusɛ?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 Tinɛ́cúruu ŋmɑɑ yɛ pɛɛ́ musilɛ rɛ kɛ́ ńnɑŋɛ nɛ tɑ́pɑɑnkɛɛ úkɑ úu kɑpɛ Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu rinyiri nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Lɛ̃ kɑm Yerusɑlɛm-pɔ n wɑ yɛ lɛ̃. Nɛ rinɛ́cúruu ŋmɑɑ Uléécɑɑ pikɔ́ mɛyɑ̃ kukpɑniilee tɑnlɛ. Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ pɛɛ yɛ ncée nɛ́ hɛ rɛ kɛ́ lɛ̃ wɑ. Pin kɔ n lɑ pikɛ́ pi kṍ, li yɛ pɛɛ́ nɛ nɛ́ risɑ́lɛ.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Nɛ yɛ pɛɛ ɑyómɛyɑ́hɑɑlee rikɑlɛ ɑḿ hɑ kei íwɛ pi n wɑi, nɛn nɑ́ɑ́si rɛ pikɛ́ pinfɑtɛnɛ kɛsi. Kunɛ́fɑtoi yɛ pɛɛ pikɛcɑ́ɑ́ tɔsilɛ, hɑ́i ricuruu ɑm yɛ pi n wéékusɛlɛ̃ nɛ ɑcɔ̃yu-pɔ.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Limɛkɔ́-i kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ rítɛlɛ́ nɛ́ rimúísɛ ɑpi ncée nɛ́ hɛ ɑm yisi ɑm Tɑmɑɑsi sĩ.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Ituŋɛ kɛcírɛ kumúŋɛ́, nɛn ncée-i we, uyɔɔpi Akiripɑ. Kei kɑm mɛtɛ́í mɛnyinɛ yɛ̃ mɛn kɛyómɛcɑɑ-pɔ leeri, mɛn tɑpɑɑlɛ̃, mɛn ituŋɛ mɛtɛ́í fe ɑmɛ́ nɛ tɔ́ nɛ pinɛ́séncɔ kɔ́ɔ́nú.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Ari ntɔ́nɛ́í kɛteni-i lólu, ɑm pɛɛ kóm, lin nɛ Mɛ-epiree nɛ́ tee rɛ: Sɔɔli, Sɔɔli, yo nnyɑ kɑɑ nɛ́ wéékusɛlɛ̃? Mɛ́woo kɑɑ́ nɛ nɛ́ tɔpiriinkɛɛ yɑrɛ kɛminɑɑ.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Kei kɑm pɛɛ pisɛ rɛ: Pɔ́ɔ úye, Upíimɑ? Uu nɛ́ pɛsɛ rɛ: Nɛ́ɛ Yeesu kɑɑ ń we pɔn wéékusɛlɛ̃.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 A nkpéni yisi ɑɑ nyɛrɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɑm mɛnɛ́círɛ pɔ́ n nyísɛ yɛ nní: Nɛ lɑ rɛ ɑ pɑnsɛ unɛ́kɛikɔ́, ɑɑ yɛ kɔ́ɔ́nú ɑɑ lɛ̃ kɑɑ nɛni nní nɛ́ n yɛ̃́ nɛ lɛ̃ kɑm n sɔ́nti kɛ pɔ́ n nyísɛ picɔ símisi.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Mpɔ́puri pikɔ́, Pisuifi kɛcɔpɛ kɑm pɔ́ lesɛnɛ kɛ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛ́mɛɛ pɔ́ tũ.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Nɛ pɔ́ tum tɛ ɑ hɑ piinipɛɛ wúkulɛ ɑɑ kuŋmɑhɑ-i pi lesɛ ɑɑ́ nɛ mɛtɛ́í-i pi sĩ. A kɔ Setɑni ɑnipɛ-i pi lesɛ ɑɑ́ nɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ pi sĩ. In tɛ pi nɛ kɛfɑ nɛ́ tɛnɛlɛ̃, Uléécɑɑ yɛ́ piɑkópɛ pi sɑ́rɛi uu kɔ lisɔnɛ kuú nɛ upikɔ́ m mɛ̃́ pi hɛ.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 Lɛ̃ kɛ́mɛɛ, ɑ́m pɛɛ lɛ̃ kɑi kɛyómɛcɑɑ-pɔ nɛ́ n nyísɛmɛ kɛsi, uyɔ́ɔpi Akiripɑ!
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Amɑ́ Tɑmɑɑsi pikɔ́ nɛ Yerusɑlɛm pikɔ́ kɑm Nléécɑɑsimɛ́ mɛfoí riyóó, ɑm pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ Yutee kɛtẽ tɔrɔɔ pikɔ́ nnɛ́í nɛ sitẽ sicɔ pikɔ́ yóó. Nɛ pi símisi rɛ pikɛ́ mɛfinɛ consɛ pikɛ́ Uléécɑɑ-mɛ̃ pɑnsɛpɔ ɑpí n wɑi likɛ́ n nyísɛlɛ̃ tɛ pi mɛfinɛ consɛlɛ.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Nsímɛ́ mmɛ̃ nnyɑ kɛ Pisuifi ɑpi Uléécɑɑ kɛyɔ-i nɛ́ tĩ́, pin wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ́ kpu.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Amɑ́ hɑ́i nɛ nɛni-mɛ, Uléécɑɑ yɛ nɛ́ nɛn nɛ we nɛn uiseérɑkɔɔ́ le, ḿpɑ́ úye, siwɑ̃́ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ siyu-i. Ám yɛ nféé ńkɑ mɑ, lɛ̃ kɛ ɑntepuyɛ nɛ Moisi ɑpi mɛkɛɛ-mɛ n yɛ̃́ ɑpi símisi rɛ li wemɛ mɛmɑ́ɑ́.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Nɛ yɛ mɑɑ rɛ: Uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ yɛ́ kɑm uu íwɛ le, uu kpi uu ufoí pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ yisi. Uyɛɛ yɛ́ nsímɛ́ mɛɛ mɛtɛ́í ḿ mɑ́ Pisuifi nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ hɛ.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Pɔɔli un lɛ̃ we un uriyu hɛɛrɛ, Fɛsituusi uu cɑ́ɑ́ipɔ rɛ: Pɔ isɔhɔ torilɛ, Pɔɔli! Mɛpɔ́nyuwɛ píimɑ yɛ isɔhɔ pɔ́ tóroisɛlɛ.
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Kei kɛ Pɔɔli uu pɛɛ rinɔ́ɔ u yɔsí rɛ: Ám isɔhɔ tori, urɔ́sɑ́ɑ! Mmú kɑm nní n símisi yɛ mɛníŋɛ nsímɛ́ sɔnɛ lɛ nn kɔ ɑsei tikilɛ̃.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Nɛ nyulɛ rɛ uyɔ́ɔpi Akiripɑ yɛ nní nnɛ́í lɛɛ nní ń wɑ pikómɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɑḿ nɛ rinɛ́pɔ́ɔ ukɛyu-i símisi. Ái mɛpíílú mɛnyinɛ-i kɑi kɛlõ kuŋmɑhɑ-i lɛ̃ wɑ.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Pɔ ɑntepuyɛ nsímɛ́ nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ̃ɛ, uyɔ́ɔpi Akiripɑ? Nɛ nyulɛ rɛ pɔ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛnlɛ.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Akiripɑ uu pɛɛ Pɔɔli pɛsɛ rɛ: Pɔ lɑlɛ pɔkɛ́ nɛ́ feriyɛ kɛ́ nté nní pɑnsɛ Kirisi ukɔ́!
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Pɔɔli uu rɛ: Lin yɛ́ nfɑ́ɑni nɛ́ɛ lin yɛ́ píyei-pɔ, li kpére lɛ̃ wɑ! Nɛ Uléécɑɑ welu rɛ ɑ́i kɑpɛ pɔ̃́ ŋmɑnɛ, ɑmɑ́ likɛ́ nɔ́nnɛ́nɛ́í mmú nɔ́ɔ nɛni nní kutu nɛ́ n cɔ́lɛ̃, nɔ́ɔ yɛ́ mɛnɛ́cɔ n we. Akpɑnii nnyɛ́ ŋmɑnɛ ɑkɛ́ nɔ́ ripɑ́rí.
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Kei kɛ uyɔ́ɔpi Akiripɑ nɛ uyɔ́ɔpi píimɑ Fɛsituusi nɛ Pereniisi nɛ pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ kei kɛsẽ́ ń we ɑpi pɛɛ yisi,
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 ɑpi iyɑɑ leepɔ, ɑpi pɛɛ pimɛcɔpɛcirɛ n tee rɛ: Usoi nkó úu líkɑ cɑɑi kɑpi yɛ́ nɛ usoi ń kpu nɛ́ɛ kɑpi yɛ́ nɛ ɑkpɑnii u n wɑ.
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Kei kɛ Akiripɑ uu pɛɛ Fɛsituusi mɑɑ rɛ: Usoi nkó unsɑ́ pɛɛ́ m pisɛ rɛ pikɛ́ nɛ Rɔm uyɔɔpi Sesɑɑ kɛ́mɛɛ u hɑ, pi yɛ́ pɛɛ fe ɑpi u yɑ́pɔ.
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.