Atos 24

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ai wɑi siyɑ́ɑ sinupũ, Uléécɑɑ usinɑ Anɑniyɑsi nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ pinyinɛ nɛ usímɛ́yɔɔ́ unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Tɛrituluusi ɑpi Sesɑree-i hɑpɔ. Api uyɔ́ɔpi píimɑ Felikisi-i sĩ́ tɛ pikɛ́ hɑ Pɔɔli kɛtɑhɑi sée.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Uyɔ́ɔpi uu Pɔɔli séipɔ, Tɛrituluusi uu yisi uu picɛ́ u kɑ́pɑ́ɑ́, uu uyɔ́ɔpi mɑɑ rɛ: Urɔ́sɑ́ɑ, uyɔ́ɔpi píimɑ! Pɔ́ɔ tíyɛsɛ kɑri nkíŋniŋɛ-i we hɑ́i ɑ́i nɛni-mɛ. Kɛtẽ kɑɑ ńsɔnɛ m múílɛ̃ nnyɑ kɛ nconsɛ mɛyɑ̃ nn kɛrɔ́tẽ nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ wɑ rɛ likɛ́ nɛ kɛ sɔnɛsi.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Tɔ pɑkɑrɛ! Nɛ pipɔ́kɛi nɛ lɛ̃ kɑɑ mɛsɛ́rɛ nɛ ḿpɑ́ yei rɔ́ n wɑi.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Ám lɑ kɛ́ kɔ picɔ́ŋ pɔ́ rikpɑ́. Amɑ́ nɛ rikɔ́ŋ pɔ́ wúkulɛ rɛ ɑ kɔ nɛ kɛfɑ rɔ́ fénnɛ, ɑɑ nkɑ́ripi kutu rɔ́ cɔ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Tɔ yɛ̃ tɛ utisi nkó yɛ likpɑ́ɑ́ree linyinɛ lɛ. Uyɛɛ Nɑsɑrɛti pikɔ́ mɛkóólɛ icɑ́pinɛ uyukɔɔ́. Kɛtẽ nnɛ́í Pisuifi kɛcɔpɛ kuu ńcɔkɔi tɑnɑɑlɛ̃.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ticuruu u pɛɛ nɑ́ɑ́silɛ ukɛ́ Uléécɑɑ kɛyɔ mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ, kɑri pɛɛ́ nɛ u tĩ. [Tɔ pɛɛ́ lɑlɛ tɔkɛ́ nɛ u túhɑɑnɛ yɑrɛ kɛ irɔ́sé ii m pisɛ.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Amɑ́ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ Lisiyɑɑsi uú weri uú nɛ ńnɑŋɛ ɑrɔ́nípɛ-i u yɔ́su.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Uu pɛɛ Pɔɔli piteecɔ pɛ̃ mɑɑ rɛ pikɛ́ nɛ nsímɛ́ pɔ́ lɛɛmɛ.] Pɔn tipɔ́cúruu Pɔɔli m písɛisɛ, pɔ́ yɛ̃́ tɛ mmɛ̃ kɑrí nɛ u n cɛ́si yɛ ɑsei lɛ.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Pisuifi tɔrɔɔ ɑpi yisi ɑpi Tɛrituluusi kɛcɑ́ɑ́ kpɑ́ ɑpi rɛ mɛsei, lɛ̃ kɑi li.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Kei kɛ uyɔ́ɔpi píimɑ Felikisi uu pɛɛ́ nɛ kunípɛ Pɔɔli rinɔ́ɔ hɛ rɛ ukɛ́ unkɔ́ símisi. Pɔɔli uu rɛ: Urɔ́sɑ́ɑ uyɔ́ɔpi, nɛ nyulɛ rɛ hɑ́i ɑ́i nɛni-mɛ kɑɑ kɛrɔ́tẽ nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ itúhɑɑnɛ le. Lɛ̃ nnyɑ kɑḿ nɛ kɛfɑ kɛsɛ kɛpɔ́yu-i rinɛ́yu hɛɛrɛnɛ.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Pɔ́ fe ɑɑ ripɔ́cúruu pisɛ ɑɑ kóm tɛ kɑḿ nɛ Yerusɑlɛm-i ń kɑ, siyɑ́ɑ kɛfi nɛ sitɛ́ yɛ nsí. Uléécɑɑ kɑm piyɑ́hɑɑ kɑ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Úkɑ úu kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ nɛ́ lɛɛpɔ, tɔ́ nɛ unyinɛ tɔn Uléécɑɑ kɛyɔ-i nɛ́ɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i nɛ́ɛ kuyu-i we tɔn yɔ́i nɛ́ɛ tɔn pisoi kupɑkɑrɛcirɛ́ tɑ́lɑɑnkɛɛ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Pisoi mpí ɑ́pi yɛ́ ńkɑ yɛ̃ pikɛ́ rɛ mmɛ̃ kɑpí nɛ nkpéni nté nɛ́ cɛ́si.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Amɑ́ nɛ́ kɛpɔ́yu-i ɑsei símisi rɛ nɛ ncée fɑlɛ mmɛ̃ kɑpi nní n kpíilɛ̃ tɛ mɛkóólɛ icɑ́pinɛ ukɔ́ lɛ. Amɑ́ pirɔ́sɑ́ɑ Uleecɑɑ kɑm pɛɛ yɑ́ɑ́si nɛn kɔ lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ isé nɛ ɑntepuyɛ ɑtɛlɛ́ kɛ́mɛɛ n wɔ́lɑɑlɛ̃ nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ̃.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Lɛ̃ kɑm n tɑ́lɛ̃ kɛ pɛ̃ ticuruu pɔ́ɔ kɔ tɑ́lɛ̃ tɛ Uléécɑɑ yɛ pisoi sɔnɛ nɛ pikópɛ pɛɛ n kpí nkpɔ kɛ́mɛɛ yukusɛ.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Lɛ̃ nnyɑ kɑm mɛsɛ́rɛ ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃ tɛ kɛ́ Uléécɑɑ n tikilɛ̃ nɛ kɛfɑ kɛsɛ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Kɑḿ nɛ nté n yisi, li iŋmɛ̃ kulúi wɑlɛ. Nɛ nɛni pɛɛmɛ rɛ kɛ́ nnɛ́puri pikɔ́ linyinɛ hɛ, kɛ́ kɔ nyɔ́ɔnsɛ kɛ́ nɛ Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Lɛ̃ kɑḿ pɛɛ́ nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i kpɑrɑ́lɛ̃ kɑpí nɛ nɛ́ lɛɛpɔ, nɛn ɑkópɛ pihɛɛrɛ inyɛkii piwɑi mɑ́ɑmɛ. Tisoiwuí ríkɑ ɑ́ri pɛɛ kɛnɛ́kúrí cɑ́pinɛlɛ̃. Ám kɔ pɛɛ ńcɔkɔi ńkɑ wɑi.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Pisuifi pinyinɛ pɛɛ Asii kɛtẽ-pɔ leemɛ ɑpi kei nɛ́ lɛɛri. In pɛpɛɛ pɛɛ nnyinɛ mɑ́ pikɛ́ nɛ nɛ́ cɛ́si, pɛ̃ kɑi pɛɛ́ nɛ sɑ́ rɛ pikɛ́ kɛpɔ́mɛɛ kɑm.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Nɛ́ɛ pɛpɛɛ nté nní ń we pikɛ́ símisi nkɛ̃́ tɛ kɑri kɛtúhɑɑnɛ píimɑ-i pitúhɑɑnɛ ń hɑ, nkópɛ ń-ye kɑpi kɛnɛ́cɑ́ɑ́ yɛ̃́?
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Nɛ́ɛ nnɛ́kópɛ kɑm nɛni n wɑ mɛɛ lɛ̃ kɑm kɛtúhɑɑnɛ kɛcɔpɛ rin-yóó rɛ: Kɑm n ŋmurɛi rɛ pikpɔkpɔ yɛ̀ɛ̀ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisilɛ nnyɑ kɑpi nkpéni nɛ nɔ́kɛnɛ́yu-i nɛ́ túhɑɑnɛ.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Felikisi yɛ pɛɛ Kirisi ncee kɛcɑ́ɑ́ nyulɛ. Uu nsímɛ́ piké nɛ yɑ́ uu pitúhɑɑnɛ kɛyɑ́ɑ tɛ́ŋ́sɛ, uu pɛpɛɛ Pɔɔli kɛtɑhɑi n sée mɑɑ rɛ: Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ Lisiyɑɑsi un píyei n kɑ, nɛ́ pɛɛ nɔ́nnɛ́símɛ́ ripérésɛ ńsɔnɛ.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Uu pɛɛ usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ tinɔ́ɔ hɛ rɛ ukɛ́ Pɔɔli kukpɑniilee-i wɑ ukɛ́ ukɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃, ɑmɑ́ ukɛ́ nɛ kɛ́yu u m purú, úu kɑpɛ yɛ yɛ̀ rɛ upikɔ́ ɑ́pi kɑpɛ u lɛ̃́.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Pɔɔli uu kei lɛ̃ n we ɑí nɛ siyɑ́ɑ sinyinɛ kɔ́ɔ́nú. Uyɔ́ɔpi píimɑ Felikisi nɛ unɔ́si Turisii ɑpí hɑpɔ. Unɔ́si uyɛɛ Usuifi lɛ. Uyɔ́ɔpi Felikisi uu tum ɑpi Pɔɔli u séipɔ, uu u pisɛ rɛ ukɛ́ u símisi, yo kɑpi yɛ rɛ usoi yɛ Kirisi Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ?
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Kɛ Pɔɔli uu ɑsei pitiki nɛ lɛ̃ kɛ usoi uu yɛ́ umɛcirɛ rimmúlú nɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu pisoi n túhɑɑnɛnɛ nsímɛ́ ń lõ, ɑi Felikisi cɔ́ŋ. Kei kuu pɛɛ Pɔɔli mɑɑ rɛ: Pɔ́ fe ɑɑ nkpéni lɛ̃ tɔ́mpɔ. Nɛn píyei kɛ́yu n yɛ̃, nɛ́ kɔ pɔ́ sée.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 U pɛɛ́ lɛ̃ tɑ́lɛ̃ tɛ Pɔɔli ukɛ́ siwóó u hɛ. Lɛ̃ nnyɑ kuu mɛsɛ́rɛ u séleipɔ pin yɔ́i.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ai lɛ̃ n we iŋmɛ̃ itɛ́ ií nɛ tɔ́mpɔ. Pɔrisuusi Fɛsituusi uu Felikisi ripɔhɔ iyɔ́ɔpi tonɛ. Felikisi uu Pisuifi mpɔɔnɑrɛ n lɑ, uu lɛ̃ nnyɑ Pɔɔli kukpɑniilee-i n yɑ́lɛ̃.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.