Atos 22

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pinɛ́sɑ́ɑ nɛ pinɛ́mɑ́rɛcɔ, nɛ lɑ kɛ́ nkpéni rinɛ́yu hɛɛrɛ.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Kɑpi n céri rɛ pimɛyu kɑpi yɛ n sée rɛ Mɛ́-epiree kuú nɛ pi símisi, ɑpi pisɛ́ɛ́ nyɔ́ɔnsɛ. Uu rɛ:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Nɛ Usuifi lɛ, Silisii kɛtẽ-pɔ, Tɑrisi kuyu-i kɑpi nɛ́ mɑ́ri. Amɑ́ Yerusɑlɛm nté kɑpi nɛ́ rimúlú. Kɑmɑliyɛɛli yɛɛ pɛɛ unɛ́célɑɑ. Uyɛɛ nɛ́ céesi lɛ̃ kɑm yɛ́ pirɔ́sɑ́ɑ isé rintíki kélé-kélé. Ám yɛ pɛɛ Uléécɑɑ likɔ́ nɛ ɑkpɛ́ri wɑ, yɑrɛ kɑ́ni yɛ nní nɛ ɑkpɛ́ri li n wɑ mɛcɔ.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Nɛ yɛ pɛpɛɛ Yeesu n tíkilɛ̃ n wéékusɛlɛnlɛ ɑḿ hɑ nɛ pi kóni. Nɛ yɛ pɛɛ pitisi nɛ pinɔ́si cɔ́piilɛ ɑm pɑhɑɑnkɛɛ ɑm kukpɑniilee wɑi.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Uléécɑɑ usinɑ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ yɛ́ fe ɑpí nɛ nnɛ́nɔ́ɔ símisi rɛ ɑ́m kirɑɑsɛ. Piricuruu yɛ ɑ́tɛlɛ́ nɛ Tɑmɑɑsi nɛ́ tumɑɑlɛnlɛ rɛ kɛ́ fe kɛ́ Yeesu pikɔ́ pɛɛ kei ń we cɔ́pii kɛ́ pɑhɑɑnkɛɛ kɛ́ nɛ Yerusɑlɛm hɑ kɛ́ hɑ íwɛ pi wɑ.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Kɑm pɛɛ kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ ncée kpísi, kɛ́ nɛ Tɑmɑɑsi n nyɑhɑipɔ, ituŋɛ in lɑ ikɛ́ kɛcírɛ tu. Kei kɛ mɛtɛ́í píimɑ mɛnyinɛ ɑmɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ mɛsɛ nɛ mɛsɛ leemɛ ɑmɛ tɑpu ɑmɛ́ nɛ nɛ́ kɔ́ɔ́nú.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Am kɛteni-i lólu, ɑm kóm lin nɛ́ tee rɛ: Sɔɔli, Sɔɔli, yo kɛcirɛ nnyɑ kɑɑ lɛ̃ nɛ́ wéékusɛlɛ̃?
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Am pɛɛ pisɛ rɛ: Pɔ́ɔ úye, Upíimɑ? Uu rinɔ́ɔ nɛ́ yɔ́su rɛ: Nɛ́ɛ Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu kɑɑ nní ń we pɔn wéékusɛlɛ̃.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Pinɛ́séncɔ ɑpi mɛtɛ́í mɛ̃ yɛnu, ɑmɑ́ ɑ́pi pɛɛ uyɛɛ nɛ nɛ́ n símisi rinɔɔ ríkɑ kõ. Kei kɑm pɛɛ rɛ:
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Kɛ́ íye wɑ, Upíimɑ? Upíimɑ uu nɛ́ pɛsɛ rɛ: A yisi, ɑ Tɑmɑɑsi hɑ. Pi yɛ́ hɑ kei-pɔ pɔ́ símisi lɛ̃ kɑɑ yɛ́ n wɑ.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Kɛ mɛtɛ́í píimɑ mɛ̃ ɑmɛ nɛ́ n nyíinsɛ nnyɑ, pinɛ́séncɔ ɑpi kunípɛ nɛ́ múlú ɑpi tɔ́rɔi ɑpí nɛ Tɑmɑɑsi sĩ.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Utisi unyinɛ yɛ pɛɛ kei welɛ ɑpi yɛ u séi rɛ Anɑniyɑsi. U pɛɛ Uléécɑɑ isé tíkilɛnlɛ ńsɔnɛ. Pisuifi nnɛ́í pɛɛ Tɑmɑɑsi-i ń we yɛ pɛɛ ukɛcɑ́ɑ́ ɑnɔ́ɔ sɔnɛ símisilɛ.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Uu kɛnɛ́kúrí weri uu nɛ́ mɑɑ rɛ: Unɛ́mɑ́rɛcɔ Sɔɔli, ipɔ́nípɛɛ ikɛ́ nkpéni wúkulɛ. Kei nní kɛ inɛ́nípɛɛ ii wúkulɛ ɑm u yɛnu.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Uu kɔ kpɑ́ rɛ: Pirɔ́sɑ́ɑ Uleecɑɑ yɛ tíyɛsɛlɛ rɛ ɑ umɛlɑ ceri ɑɑ kɔ ɑsei ute ceru ɑɑ liute nkɔ́ kóm,
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 tɛ li we rɛ pɔ́ɔ yɛ́ mɑsí pisoi nnɛ́í inipɛɛ-i uiseérɑkɔɔ́ li ɑɑ lɛ̃ kɑɑ n yɛ̃́ nɛ kɑɑ n kṍ pi símisi.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Uu pɛɛ nɛ́ pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑɑ nkpéni kɔ pɛɛ nɑ́ŋɑisɛ? A yisi pikɛ́ míni pɔ́ wolɛ ɑɑ Yeesu rinyiri séi ukɛ́ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛi.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Pɔɔli uu kɔ kpɑ́ rɛ: Kɑm Yerusɑlɛm m pɛlɛ, nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i hɑlɛ ɑm kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Kɑm ń we nɛn kɛyómɛ yɑ́ɑ́si, ɑm lólu yɑrɛ kɛnípɛɛhee kɛɛ nɛ́ tĩ́.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Upíimɑ kɑm yɛ̃́ uu nɛ́ mɑɑ rɛ: A mɛkɛɛ Yerusɑlɛm kuyu-i le. Pisuifi ɑ́pi yɛ́ mmɛ̃ kɑɑ kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n símisinɛ ŋmurɛi.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Kei kɑm pɛɛ u pɛsɛ rɛ: Piricuruu yɛ nyulɛ, Upíimɑ rɛ nɛ pɛɛ Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee kɑlɛnlɛ nɛn pɛpɛɛ pɔ́ n tíkilɛ̃ cɔ́pii nɛn kukpɑniilee wɑi nɛn kɔ pi kɑiinkɛɛ.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Tinɛ́cúruu yɛ pɛɛ welɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑpí pɛɛ úseérɑkɔɔ́ Etiyɛɛni mɛnyɛ n kɔɔni. Pimɛwɑi mɛɛ pɛɛ́ nɛ nɛ́ risɑ́lɛ ɑm pɛpɛɛ nní u n kópu ilũ múlú.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Upíimɑ uu pɛɛ nɛ́ mɑɑ rɛ: A yisi, kɛtɑɑ-pɔ kɑḿ lɑ kɛ́ pɔ́ tũ, mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛ́mɛɛ.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Pisoi riwúí tɛ̃ ɑri Pɔɔli kutu n cɔlɛ̃ ɑí nɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kuu ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ ḿ mɑ tulu. Kei kɑpi sicɑ́ɑ́ilɑ lõ tɛ: Ani kpu. Ái nɛ sɑ́ rɛ nkó ukɛ́ nfɑ́ɑ m mɑ́!
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ai kuwɔ́i pi wɑi ɑpi pɛɛ m pupukɛɛ pin piilũ mɑ́hɑni pin fóŋɛɛ pin nkoŋo yukusɛ.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Kei kɛ Rɔm pisɔ́ɔ́cɑ uwɛ́ɛ́sɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛkɑlɛ-i lompɔ pikɛ́ isɛ́í u súúkɛɛ ukɛ́ símisi úu lɑ. Pɛɛ́ uyɛ-i, pi yɛ́ pɛɛ céri lɛ̃ nnyɑ kɛ pisoi ɑpi n cɑ́ɑ́i pin nɛ u téni.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Amɑ́ kɑpi u m pɑɑsi rɛ pikɛ́ u kɑii, uu usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ pisɛ rɛ: Nɔ ncée mɑ́ rɛ nɔkɛ́ Rɔm kɛtẽ ukɔ́ kɛ nsímɛ́ ńn kɑhɑnɛ n kpu isɛ́í súúkɛɛ?
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Kɛ usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ uyɛ̃ uu lɛ̃ n kṍ, uu sĩ́ uú hɑ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ símisi rɛ: Usoi uyɛɛ Rɔm ukɔ́ lɛ, íye kɑɑ nkpéni wɑinɛ?
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Kei kɛ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uyɛ̃ uu pɛɛ Pɔɔli kɛkúrí hɑ́pɔ uu u pisɛ rɛ: A nɛ́ símisi kɛ́ kṍ tɛ pɔ Rɔm ukɔ́ lɛɛ. Pɔɔli uu rɛ: Ɛɛɛ!
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu kɔ kpɑ́ rɛ: Siwóó píimɑ kɛ nɛ́ɛ hɛ́ɛlɛ ɑḿ nɛ pɑnsɛ kɛyupipi. Pɔɔli uu rɛ: Nɛ̃́ nɛ hɑ́i kɛnɛ́mɑrɛ-mɛ kɛyupipi lɛ.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Pɛpɛɛ pɛɛ ń lɑ pikɛ́ u n kɑ́ii ukɛ́ símisi ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ ukɛkúrí yisi. Iwɑmɛ ii usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ ricuruu loni, kuu n yɛ̃́ tɛ u tíyɛsɛ ɑpi Pɔɔli pɑɑsi ɑpi kɑ́ii un kɔ nɛ Rɔm ukɔ́ nnyɑ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Kɑi kóso n weesi, usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uú n lɑ ukɛ́ yɛ̃́ lɛ̃ kɛ Pɔɔli uu n wɑ kɛ Pisuifi ɑpí nɛ pitele u n sɛ́lɛ̃. Uu ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ u lesɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ pitúhɑɑnɛ píimɑ nnɛ́í pikɛ́ cɑ́pinɛ. Uu pɛɛ tíyɛsɛ ɑpí nɛ Pɔɔli hɑpɔ uu pikɛcɔpɛ u nyɛrɛsɛ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.