Atos 18

Sola NT (SOY_SIM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Pɔɔli uu limɛmɑ́ɑ́ Atɛɛni-i yisi uu Korɛnti sĩ.
1 Algum tempo depois, Paulo deixou Atenas e foi para Corinto.
2 Kei kuu Usuifi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Akilɑsi nɛ risɑ́nɛ. Pɔnti kɛteni-i kɑpi u mɑri. Itɑlii kɛtẽ kuú pɛɛ lɛ̃ leeri nɛ uunɔsi Pirisili rɛ uyɔ́ɔpi wɛ́ɛ́sɛ Kulooti yɛ rinɔ́ɔ hɛ rɛ Pisuifi nnɛ́í pikɛ́ Rɔm kɛteni-i le nnyɑ. Pɔɔli uu yisi uu pi lɛɛpɔ.
2 Ali encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, que havia chegado recentemente da Itália com sua esposa, Priscila, depois que Cláudio César expulsou todos os judeus de Roma.
3 Pi pɛɛ kɛsẽ́ pikónɛfukɛi lɛ. Kɑpi nní pikɛi pisɛ n wɑi nnyɑ, uu pikɛmɛɛ́ tonɛ ɑpi pɛɛ kɛsẽ́ n kɛisi.
3 Paulo foi morar e trabalhar com eles, pois eram fabricantes de tendas, como ele.
4 Ḿpɑ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ kɛ́ye kɛ Pɔɔli uu yɛ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee-i nɛ Pisuifi nɛ Pikirɛki n tũ, un nɑ́ɑ́si pikɛ́ kṍ pikɛ́ unkɔ́ ŋmurɛi.
4 Todos os sábados, Paulo ia à sinagoga e buscava convencer tanto judeus como gregos.
5 Kɛ Silɑsi nɛ Timotee ɑpi Mɑsetuwɑɑni kɛtẽ-pɔ n yisimɛ ɑpi Korɛnti-i Pɔɔli lɛɛri kuu pɛɛ mɛyíkíyiki Nsímɛ́ Kɛcirɛ piyóó nɛ kutu ricɔ, un Pisuifi nyísɛlɛ̃ tɛ Yeesu yɛɛ usoi uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ.
5 Depois que Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se dedicou totalmente à pregação da palavra e testemunhava aos judeus que Jesus era o Cristo.
6 Kɛ Pisuifi ɑpí nɛ u n kɛ́ŋɛnɛ pin kɔ u lɑ́misi nnyɑ, uu uilũ kuu n tɑnɑɑlɛ̃ nkoŋo pikuwɛ́ɛ́-mɛ̃ péipɔ uu pi mɑɑ rɛ nɔ̃́ kɑí nɛ tɛnɛnɛ. Nɔn m pɔ, nɔ́ɔ nɔ́mɛnɛ́círɛ fóm, ɑ́i nɛ́ɛ linyinɛ wɑ. Mpuri sɑnɛ pikɔ́-mɛ̃ kɑm nkpéni nní lɛ̃ tɔ́su.
6 Mas, quando eles se opuseram a Paulo e o insultaram, ele sacudiu o pó da roupa e disse: “Vocês são responsáveis por sua própria destruição! Eu sou inocente. De agora em diante, pregarei aos gentios”.
7 Kuu pikɛkúrí kei n yisi, uú nɛ utisi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Tituusi Yusituusi kɛyɔ n tɔ́su. Tituusi yɛ Uléécɑɑ pɑkɑrɛlɛnlɛ, ukɛyɔ kɛn kɔ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee kɛkúrí we.
7 Então saiu dali e foi à casa de Tício Justo, um gentio temente a Deus que morava ao lado da sinagoga.
8 Kirisipuusi yɛ pɛɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee uwɛ́ɛ́sɛ lɛ. U nɛ ukɛyɔ pikɔ́ nnɛ́í ɑpi Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ. Korɛnti pikɔ́ mɛyɑ̃ pɛɛ Pɔɔli nsímɛ́ n kṍ pɔ́ɔ kɔ Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ. Pɔɔli uu míni pi wolɛ.
8 Crispo, o líder da sinagoga, e toda a sua família creram no Senhor. Muitos outros em Corinto também ouviram Paulo, creram e foram batizados.
9 Pɔɔli uu kɛsinɛ kɛnyinɛ kɛlɑ́rɛ́-i yɛ́nu Upíimɑ un nɛ u símisi rɛ: Iwɑmɛ íi kɑpɛ pɔ́ wɑ. A nsímɛ́ nɛ riŋmɔ́ɔ́pú. Kɑpɛ risɛ́ɛ́!
9 Certa noite, o Senhor falou a Paulo numa visão: “Não tenha medo! Continue a falar e não se cale,
10 Nɛ kɛpɔ́kúrí welɛ. Úkɑ úu fenɛ ukɛ́ pɔ́ ricɔ́ŋ, li we rɛ pinɛ́soi yɛ kuyu kpɛ-i kulúi welɛ.
10 pois estou com você, e ninguém o atacará nem lhe fará mal, porque muita gente nesta cidade me pertence”.
11 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Pɔɔli uu kei kuŋmɛ̃ kusɛ nɛ kuwɛ́lɛ́ tónɛ uu pisoi Nléécɑɑsimɛ́ céési.
11 Então Paulo permaneceu ali um ano e meio, ensinando a palavra de Deus.
12 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Rɔm ukɔ́ Kɑliyɔɔ uú pɛɛ Akɑyii kɛteni-i iyɔ́ɔpi n tṹ kɛ Pisuifi ɑpi rinɔ́ɔ risɛ wɑ, ɑpi yisi ɑpi Pɔɔli kɛcɑ́ɑ́ nyɛrɛ, ɑpi u tini ɑpí nɛ pitúhɑɑnɛ sĩ.
12 Quando Gálio se tornou governador da Acaia, alguns judeus se levantaram contra Paulo e o levaram diante do governador para ser julgado.
13 Apí hɑ Kɑliyɔɔ mɑɑ rɛ: Utisi nkó yɛɛ nɑ́ɑ́si rɛ pisoi pikɛ́ unkɔ́ kṍ pikɛ́ yɛ mɛyɑ́hɑɑ féé mɛnyinɛ mɛɛ ɑ́mɛ isé n tíkilɛ̃ Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si.
13 Eles o acusaram de convencer as pessoas a adorar a Deus de maneira contrária à lei judaica.
14 Pɔɔli uu rɛ ukɛ́ rinɔ́ɔ yɔsí, ɑí nɛ sɑ́ Kɑliyɔɔ ricuruu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ Pisuifi, in pɛɛ rɛ piyɑɑ nɛ́ɛ mɛwɑi kópɛ mɛnyinɛ kuu wɑ kɑní nɛ nɛ́ u kɑ, nɛ́ pɛɛ níŋɛsi ɑm kutu nɔ́ cɔ yɑrɛ kɑi m pisɛ.
14 Mas, assim que Paulo começou a apresentar sua defesa, Gálio se voltou para os acusadores e disse: “Ouçam, judeus! Se sua queixa envolvesse algum delito ou crime grave, eu teria motivo para aceitar o caso.
15 Amɑ́ in ɑnɔ́ɔlempi nɛ́ɛ ɑnyíri nɛ́ɛ nɔ́rinɛ́cúruu isé kɛcɑ́ɑ́ ikɛŋɛnɛ, nɔ́ɔ yɛ́ mmɛ̃ ceri ɑni wɑi. Ám lɑ kɛ́ lɛ̃ yɛ mpuri itúhɑɑnɛ li!
15 Mas, como se trata apenas de uma questão de palavras e nomes e da sua lei, resolvam isso vocês mesmos. Recuso-me a julgar essas coisas”.
16 Kei kuu pɛɛ kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i pi lɑkɑsɛ.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Pinnɛ́í ɑpi pɛɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee uwɛ́ɛ́sɛ Sɔsitɛɛni tini ɑpi kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i ipépi u loni. Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, ɑ́i nkpɑ́ni uyɔ́ɔpi Kɑliyɔɔ mɛ́kɑ wɑ.
17 A multidão agarrou Sóstenes, o novo líder da sinagoga, e o espancou ali mesmo, no tribunal. Gálio, no entanto, não se importou com isso.
18 Pɔɔli uu kɔ Korɛnti-i Yeesu pikɔ́ kɛ́mɛɛ kɛtónɛ kpɑ́ ɑi siyɑ́ɑ kɔ́ɔ́nú. Uu limɛmɑ́ɑ́ pi yɑ́ u nɛ Pirisili nɛ Akilɑsi ɑpi kúninɔi loni pin nɛ Sirii kɛtẽ tɔ́su. Pikɛ́ kɛlenɛ n tɔ́mpɔ, Pɔɔli yɛ pɛɛ Sɛnikirɛɛsi-pɔ uriyu rikoósilɛ, rinɔ́ɔ kuu Uléécɑɑ n yekei kɛcɑ́ɑ́ nnyɑ.
18 Paulo ainda permaneceu em Corinto por algum tempo. Então se despediu dos irmãos e foi a Cencreia, onde raspou a cabeça, de acordo com o costume judaico para marcar o fim de um voto. Em seguida, partiu de navio para a Síria, levando consigo Priscila e Áquila.
19 Api Efɛɛsi tuipɔ, Pɔɔli uu kei upisencɔ yɑ́. Uu Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee loni u nɛ Pisuifi ɑpi kei n yɔ́i.
19 Chegaram ao porto de Éfeso, onde Paulo os deixou. Enquanto estava ali, foi à sinagoga para debater com os judeus.
20 Pɛ̃ ɑpi u pisɛ rɛ ukɛ́ siyɑ́ɑ sinyinɛ pikɛkúrí tonɛ.
20 Eles pediram que ficasse mais tempo, mas ele recusou.
21 Amɑ́ úu ŋmurɛi, uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: [Li pisɛ rɛ kɛ́ hɑ ɑnyɑ̃́ nnyɛ́ nyɛɛ nní ń wemɛ Yerusɑlɛm-pɔ li]. Uléécɑɑ un n lɑ, nɛ́ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pɛɛmɛ. Uu pɛɛ kúninɔi Efɛɛsi-i loni uu tɔ́mpɔ.
21 Ao despedir-se, Paulo disse: “Voltarei depois, se Deus quiser”. Então zarpou de Éfeso.
22 Kuú hɑ Sesɑree-pɔ ń suí, Yerusɑlɛm kuú nɛ risɑiri uú hɑ piyómɛyɑ́hɑɑ yɑ́ɑ́si uu pɛɛ kɛlenɛ Antiyɔɔsi sĩ.
22 A parada seguinte foi no porto de Cesareia, de onde subiu a Jerusalém e visitou a igreja. Em seguida, voltou para Antioquia.
23 Uu kei tonɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi, uu pɛɛ Kɑlɑsii nɛ Firisii sitẽ-mɛ̃ tiki un Yeesu pikɔ́ nnɛ́í pɛɛ kei ń we ikɑri kpɑ́sɛlɛ̃ tɛ pikɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃.
23 Depois de passar algum tempo ali, voltou pela Galácia e pela Frígia, visitando e fortalecendo todos os discípulos.
24 Usuifi unyinɛ yɛɛ we ɑpi yɛ u séi rɛ Apoloosi. Alɛkisɑntiri-pɔ kɑpi u mɑri. U nsímɛ́ nyulɛ ńsɔnɛ un kɔ Nléécɑɑsimɛ́ ɑtɛlɛ́ nyu ɑ́i nkɑ́ripi. Uu kɛyɑ́ɑ yisi uu Efɛɛsi sĩ.
24 Enquanto isso, chegou a Éfeso vindo de Alexandria, no Egito, um judeu chamado Apolo. Era um orador eloquente que conhecia bem as Escrituras.
25 U Upíimɑ nsímɛ́ nyulɛ ńsɔnɛ, un Yeesu nkɔ́ céési un kɔ símisi téí-téí yɑrɛ lɛ̃ kɑi n wɔ́lɑɑlɛ̃. Amɑ́ lɛ̃ kɛ Yohɑni uu pisoi míni n wólɛ ŋmɑnɛ kɛcɑ́ɑ́ kuu nyu.
25 Tinha sido instruído no caminho do Senhor e ensinava a respeito de Jesus com profundo entusiasmo e exatidão, embora só conhecesse o batismo de João.
26 Uu kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i lompɔ uú nɛ uripɔɔ n símisi. Kɛ Pirisili nɛ Akilɑsi ɑpi lɛ̃ n kṍ un símisi, ɑpi u séi ɑpí nɛ pikɛyɔ sĩ ɑpí hɑ Uléécɑɑ ncee u kpɑ̃́iisɛ téí-téí.
26 Quando o ouviram falar corajosamente na sinagoga, Priscila e Áquila o chamaram de lado e lhe explicaram com mais exatidão o caminho de Deus.
27 Uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ rɛ u lɑ ukɛ́ Akɑyii kɛtẽ-mɛ̃ hɑ. Piyómɛyɑ́hɑɑ ɑpi u ŋmɔ́ɔ́púsɛ, ɑpi kɔ kei-pɔ pikɔ́ rítɛlɛ́ wɔ́lu rɛ un n hɑpɔ, pikɛ́ mɛmɑ́rɛcɔ ńsɔnɛ u yɔsí. Kuu kei n tuipɔ, pɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu ípɛɛlɛ́ɛ n nyísɛ ɑpí nɛ Yeesu kɛfɑ tɛnɛ kuu yóriyɛ ɑ́i kumúŋɛ́ mɑ́.
27 Apolo queria percorrer a Acaia, e os irmãos de Éfeso o incentivaram. Escreveram uma carta aos discípulos de lá, pedindo que o recebessem bem. Ao chegar, foi de grande ajuda àqueles que, pela graça, haviam crido,
28 U yɛ pɛɛ kɛyu rikpɑ̃́iisɛlɛ uu ḿpɑ́ úye kɛyu-i Pisuifi nsímɛ́ kɛ́su, uú nɛ Nléécɑɑsimɛ́ ɑtɛlɛ́ tíki uu pi cereisɛ rɛ Yeesu kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ.
28 pois, em debates públicos, refutava os judeus com fortes argumentos. Usando as Escrituras, demonstrava-lhes que Jesus é o Cristo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.