Atos 18

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pɔɔli uu limɛmɑ́ɑ́ Atɛɛni-i yisi uu Korɛnti sĩ.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Kei kuu Usuifi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Akilɑsi nɛ risɑ́nɛ. Pɔnti kɛteni-i kɑpi u mɑri. Itɑlii kɛtẽ kuú pɛɛ lɛ̃ leeri nɛ uunɔsi Pirisili rɛ uyɔ́ɔpi wɛ́ɛ́sɛ Kulooti yɛ rinɔ́ɔ hɛ rɛ Pisuifi nnɛ́í pikɛ́ Rɔm kɛteni-i le nnyɑ. Pɔɔli uu yisi uu pi lɛɛpɔ.
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 Pi pɛɛ kɛsẽ́ pikónɛfukɛi lɛ. Kɑpi nní pikɛi pisɛ n wɑi nnyɑ, uu pikɛmɛɛ́ tonɛ ɑpi pɛɛ kɛsẽ́ n kɛisi.
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 Ḿpɑ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ kɛ́ye kɛ Pɔɔli uu yɛ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee-i nɛ Pisuifi nɛ Pikirɛki n tũ, un nɑ́ɑ́si pikɛ́ kṍ pikɛ́ unkɔ́ ŋmurɛi.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Kɛ Silɑsi nɛ Timotee ɑpi Mɑsetuwɑɑni kɛtẽ-pɔ n yisimɛ ɑpi Korɛnti-i Pɔɔli lɛɛri kuu pɛɛ mɛyíkíyiki Nsímɛ́ Kɛcirɛ piyóó nɛ kutu ricɔ, un Pisuifi nyísɛlɛ̃ tɛ Yeesu yɛɛ usoi uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ.
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 Kɛ Pisuifi ɑpí nɛ u n kɛ́ŋɛnɛ pin kɔ u lɑ́misi nnyɑ, uu uilũ kuu n tɑnɑɑlɛ̃ nkoŋo pikuwɛ́ɛ́-mɛ̃ péipɔ uu pi mɑɑ rɛ nɔ̃́ kɑí nɛ tɛnɛnɛ. Nɔn m pɔ, nɔ́ɔ nɔ́mɛnɛ́círɛ fóm, ɑ́i nɛ́ɛ linyinɛ wɑ. Mpuri sɑnɛ pikɔ́-mɛ̃ kɑm nkpéni nní lɛ̃ tɔ́su.
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Kuu pikɛkúrí kei n yisi, uú nɛ utisi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Tituusi Yusituusi kɛyɔ n tɔ́su. Tituusi yɛ Uléécɑɑ pɑkɑrɛlɛnlɛ, ukɛyɔ kɛn kɔ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee kɛkúrí we.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 Kirisipuusi yɛ pɛɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee uwɛ́ɛ́sɛ lɛ. U nɛ ukɛyɔ pikɔ́ nnɛ́í ɑpi Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ. Korɛnti pikɔ́ mɛyɑ̃ pɛɛ Pɔɔli nsímɛ́ n kṍ pɔ́ɔ kɔ Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ. Pɔɔli uu míni pi wolɛ.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Pɔɔli uu kɛsinɛ kɛnyinɛ kɛlɑ́rɛ́-i yɛ́nu Upíimɑ un nɛ u símisi rɛ: Iwɑmɛ íi kɑpɛ pɔ́ wɑ. A nsímɛ́ nɛ riŋmɔ́ɔ́pú. Kɑpɛ risɛ́ɛ́!
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 Nɛ kɛpɔ́kúrí welɛ. Úkɑ úu fenɛ ukɛ́ pɔ́ ricɔ́ŋ, li we rɛ pinɛ́soi yɛ kuyu kpɛ-i kulúi welɛ.
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Pɔɔli uu kei kuŋmɛ̃ kusɛ nɛ kuwɛ́lɛ́ tónɛ uu pisoi Nléécɑɑsimɛ́ céési.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Rɔm ukɔ́ Kɑliyɔɔ uú pɛɛ Akɑyii kɛteni-i iyɔ́ɔpi n tṹ kɛ Pisuifi ɑpi rinɔ́ɔ risɛ wɑ, ɑpi yisi ɑpi Pɔɔli kɛcɑ́ɑ́ nyɛrɛ, ɑpi u tini ɑpí nɛ pitúhɑɑnɛ sĩ.
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 Apí hɑ Kɑliyɔɔ mɑɑ rɛ: Utisi nkó yɛɛ nɑ́ɑ́si rɛ pisoi pikɛ́ unkɔ́ kṍ pikɛ́ yɛ mɛyɑ́hɑɑ féé mɛnyinɛ mɛɛ ɑ́mɛ isé n tíkilɛ̃ Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si.
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 Pɔɔli uu rɛ ukɛ́ rinɔ́ɔ yɔsí, ɑí nɛ sɑ́ Kɑliyɔɔ ricuruu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ Pisuifi, in pɛɛ rɛ piyɑɑ nɛ́ɛ mɛwɑi kópɛ mɛnyinɛ kuu wɑ kɑní nɛ nɛ́ u kɑ, nɛ́ pɛɛ níŋɛsi ɑm kutu nɔ́ cɔ yɑrɛ kɑi m pisɛ.
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 Amɑ́ in ɑnɔ́ɔlempi nɛ́ɛ ɑnyíri nɛ́ɛ nɔ́rinɛ́cúruu isé kɛcɑ́ɑ́ ikɛŋɛnɛ, nɔ́ɔ yɛ́ mmɛ̃ ceri ɑni wɑi. Ám lɑ kɛ́ lɛ̃ yɛ mpuri itúhɑɑnɛ li!
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 Kei kuu pɛɛ kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i pi lɑkɑsɛ.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Pinnɛ́í ɑpi pɛɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee uwɛ́ɛ́sɛ Sɔsitɛɛni tini ɑpi kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i ipépi u loni. Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, ɑ́i nkpɑ́ni uyɔ́ɔpi Kɑliyɔɔ mɛ́kɑ wɑ.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Pɔɔli uu kɔ Korɛnti-i Yeesu pikɔ́ kɛ́mɛɛ kɛtónɛ kpɑ́ ɑi siyɑ́ɑ kɔ́ɔ́nú. Uu limɛmɑ́ɑ́ pi yɑ́ u nɛ Pirisili nɛ Akilɑsi ɑpi kúninɔi loni pin nɛ Sirii kɛtẽ tɔ́su. Pikɛ́ kɛlenɛ n tɔ́mpɔ, Pɔɔli yɛ pɛɛ Sɛnikirɛɛsi-pɔ uriyu rikoósilɛ, rinɔ́ɔ kuu Uléécɑɑ n yekei kɛcɑ́ɑ́ nnyɑ.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 Api Efɛɛsi tuipɔ, Pɔɔli uu kei upisencɔ yɑ́. Uu Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee loni u nɛ Pisuifi ɑpi kei n yɔ́i.
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 Pɛ̃ ɑpi u pisɛ rɛ ukɛ́ siyɑ́ɑ sinyinɛ pikɛkúrí tonɛ.
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 Amɑ́ úu ŋmurɛi, uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: [Li pisɛ rɛ kɛ́ hɑ ɑnyɑ̃́ nnyɛ́ nyɛɛ nní ń wemɛ Yerusɑlɛm-pɔ li]. Uléécɑɑ un n lɑ, nɛ́ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pɛɛmɛ. Uu pɛɛ kúninɔi Efɛɛsi-i loni uu tɔ́mpɔ.
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Kuú hɑ Sesɑree-pɔ ń suí, Yerusɑlɛm kuú nɛ risɑiri uú hɑ piyómɛyɑ́hɑɑ yɑ́ɑ́si uu pɛɛ kɛlenɛ Antiyɔɔsi sĩ.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Uu kei tonɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi, uu pɛɛ Kɑlɑsii nɛ Firisii sitẽ-mɛ̃ tiki un Yeesu pikɔ́ nnɛ́í pɛɛ kei ń we ikɑri kpɑ́sɛlɛ̃ tɛ pikɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 Usuifi unyinɛ yɛɛ we ɑpi yɛ u séi rɛ Apoloosi. Alɛkisɑntiri-pɔ kɑpi u mɑri. U nsímɛ́ nyulɛ ńsɔnɛ un kɔ Nléécɑɑsimɛ́ ɑtɛlɛ́ nyu ɑ́i nkɑ́ripi. Uu kɛyɑ́ɑ yisi uu Efɛɛsi sĩ.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 U Upíimɑ nsímɛ́ nyulɛ ńsɔnɛ, un Yeesu nkɔ́ céési un kɔ símisi téí-téí yɑrɛ lɛ̃ kɑi n wɔ́lɑɑlɛ̃. Amɑ́ lɛ̃ kɛ Yohɑni uu pisoi míni n wólɛ ŋmɑnɛ kɛcɑ́ɑ́ kuu nyu.
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 Uu kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i lompɔ uú nɛ uripɔɔ n símisi. Kɛ Pirisili nɛ Akilɑsi ɑpi lɛ̃ n kṍ un símisi, ɑpi u séi ɑpí nɛ pikɛyɔ sĩ ɑpí hɑ Uléécɑɑ ncee u kpɑ̃́iisɛ téí-téí.
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ rɛ u lɑ ukɛ́ Akɑyii kɛtẽ-mɛ̃ hɑ. Piyómɛyɑ́hɑɑ ɑpi u ŋmɔ́ɔ́púsɛ, ɑpi kɔ kei-pɔ pikɔ́ rítɛlɛ́ wɔ́lu rɛ un n hɑpɔ, pikɛ́ mɛmɑ́rɛcɔ ńsɔnɛ u yɔsí. Kuu kei n tuipɔ, pɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu ípɛɛlɛ́ɛ n nyísɛ ɑpí nɛ Yeesu kɛfɑ tɛnɛ kuu yóriyɛ ɑ́i kumúŋɛ́ mɑ́.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 U yɛ pɛɛ kɛyu rikpɑ̃́iisɛlɛ uu ḿpɑ́ úye kɛyu-i Pisuifi nsímɛ́ kɛ́su, uú nɛ Nléécɑɑsimɛ́ ɑtɛlɛ́ tíki uu pi cereisɛ rɛ Yeesu kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ.
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.