Atos 15
Sola NT (SOY_SIM) vs VC
1 Kirisi pikɔ́ pinyinɛ ɑpi kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ Yutee kɛtẽ-pɔ yisi ɑpi Antiyɔɔsi sĩ, ɑpí hɑ Kirisi pikɔ́ picɔ mɑɑ rɛ: Nɔnsɑ́ n kérii yɑrɛ kɛ Moisi isé ii m pisɛ, ɑ́ni yɛ́ píyulɑlɛ yɛ̃.
1 Alguns homens, descendo da Judéia, puseram-se a ensinar aos irmãos o seguinte: Se não vos circuncidais, segundo o rito de Moisés, não podeis ser salvos.
2 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi pi kɛsu, íkɛŋɛnɛ píimɑ inyinɛ ii likɛcɑ́ɑ́ pikɛcɔpɛ leeri. Api símisi ɑí tonɛ rɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ pinyinɛ picɔ pikɛ́ Yerusɑlɛm hɑ, pi nɛ pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ pikɛ́ hɑ kɛsẽ́ nsímɛ́ mmɛ̃ tipɑí.
2 Originou-se então grande discussão de Paulo e Barnabé com eles, e resolveu-se que estes dois, com alguns outros irmãos, fossem tratar desta questão com os apóstolos e os anciãos em Jerusalém.
3 Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ ɑpi pikɛcɑ́ɑ́ pɑí ɑpí nɛ ncée tiki. Api Fenisii nɛ Sɑmɑrii sitẽ-mɛ̃ tiki, ɑpi lɛ̃ kɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑpi Upíimɑ rintíki pisoi símisi. Nsímɛ́ mmɛ̃ nn Kirisi pikɔ́ nnɛ́í lɑrisi hɑ́i.
3 Acompanhados {algum tempo} dos membros da comunidade, tomaram o caminho que atravessa a Fenícia e Samaria. Contaram a todos os irmãos a conversão dos gentios, o que causou a todos grande alegria.
4 Kɑpi Yerusɑlɛm n tuipɔ, Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ nɛ pipiwɛ́ɛ́sɛ nɛ pitumɛ pɛɛ pi yɔsí. Api Yerusɑlɛm pikɔ́ pɛ̃ símisi lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pi rintíki uú nɛ wɑi.
4 Chegando a Jerusalém, foram recebidos pela comunidade, pelos apóstolos e anciãos, a quem contaram tudo o que Deus tinha feito com eles.
5 Amɑ́ Pifɑrisi pinyinɛ pɛɛ Yeesu nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑpi pɛɛ yisi ɑpi rɛ: Li pisɛ rɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ Yeesu nɛ kɛfɑ n tɛnɛ pikɛ́ kérii tílɑsi, pikɛ́ kɔ Moisi isé ritiki.
5 Mas levantaram-se alguns que antes de ter abraçado a fé eram da seita dos fariseus, dizendo que era necessário circuncidar os pagãos e impor-lhes a observância da Lei de Moisés.
6 Pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi cɑ́pinɛ rɛ pikɛ́ nsímɛ́ mmɛ̃ tipɑí.
6 Reuniram-se os apóstolos e os anciãos para tratar desta questão.
7 Kɑpi nsímɛ́ m pɑ́sɑinɛ ɑi nɑ́ŋɑi mɛmɑ́ɑ́ kɛ Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔsí, uu rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, nɔ́rinɛ́cúruu yɛ yɛnlɛ rɛ ɑ́i nɛni-mɛ kɛ Uléécɑɑ uu nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ nkɛ́-i nɛ́ wɛ́ɛ rɛ kɛ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ Nsímɛ́ Kɛcirɛ riyóó pikɛ́ nnɛ́nɔ́ɔ-i n kõ, pikɛ́ kɔ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ.
7 Ao fim de uma grande discussão, Pedro levantou-se e lhes disse: Irmãos, vós sabeis que já há muito tempo Deus me escolheu dentre vós, para que da minha boca os pagãos ouvissem a palavra do Evangelho e cressem.
8 Uléécɑɑ yɛɛ nyu lɛlɛɛ pisoi sifɑ-i ń we. Uyɛɛ kɔ pɛ̃ Unfɑɑsɔnɛ hɛ yɑrɛ kuu tɔ̃́ n hɛ mɛcɔ. U lɛ̃ nyísɛlɛ rɛ pɛ̃ nɛ kɔ pɑnsɛlɛ upisoi.
8 Ora, Deus, que conhece os corações, testemunhou a seu respeito, dando-lhes o Espírito Santo, da mesma forma que a nós.
9 Úu tɔ́ nɛ pɛ̃ kɛcɔpɛ kóólɛnɛ. Lɛ̃ nnyɑ kuu pinfɑtɛnɛ nnyɑ piɑkiŋ hɛɛrɛ ɑɑ funi.
9 Nem fez distinção alguma entre nós e eles, purificando pela fé os seus corações.
10 Yo nnyɑ kɑni nkpéni Uléécɑɑ peikɛɛ nɔkɛ́ yɛ̃́, nɔn ncɔni kɛ úkɑ úu hɑ́i pirɔ́sɑ́ɑ-i-mɛ nɛ tɔ́-i n fe ukɛ́ ń cɔ̃ Yeesu pipirɛtiki nyikisɛlɛ̃?
10 Por que, pois, provocais agora a Deus, impondo aos discípulos um jugo que nem nossos pais nem nós pudemos suportar?
11 Amɑ́ Upíimɑ Yeesu ipɛɛlɛ́ɛ nnyɑ kɑrí nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ tɔ̃́ nɛ kɔ pimɛcɔ píyulɑlɛ yɛnlɛ.
11 Nós cremos que pela graça do Senhor Jesus seremos salvos, exatamente como eles.
12 Pɛpɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ nnɛ́í ɑpi sɛ́ɛ́ keu, ɑpi pɛɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli kutu n cɔlɛ̃ pin mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛwɑi píimɑ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pi rintíki uu mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ wɑpisi kɛɛnkɛɛ.
12 Toda a assembléia o ouviu silenciosamente. Em seguida, ouviram Barnabé e Paulo contar quantos milagres e prodígios Deus fizera por meio deles entre os gentios.
13 Kɑpi pisímɛ́ ḿ mɑsí, Yɑkupu uu rinɔ́ɔ yɔ́su uu rɛ: Ani kutu nɛ́ ricɔ, pimɑ́rɛcɔ.
13 Depois de terminarem, Tiago tomou a palavra: Irmãos, ouvi-me, disse ele.
14 Simɔɔ yɛ rɔ́ símisilɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ ricuruu uu hɑ́i mɛkɛɛ-mɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ umpuri kuu n te n wɛ́ɛ.
14 Simão narrou como Deus começou a olhar para as nações pagãs para tirar delas um povo que trouxesse o seu nome.
15 Antepuyɛ ɑnɔɔ kɑi lɛ̃ titiki yɑrɛ kɑi n wɔ́lɑɑlɛ̃. Li wɔlɑɑlɛ̃ tɛ:
15 Ora, com isto concordam as palavras dos profetas, como está escrito:
16 — ausente —
16 Depois disto voltarei, e reedificarei o tabernáculo de Davi que caiu. E reedificarei as suas ruínas, e o levantarei
17 — ausente —
17 para que o resto dos homens busque o Senhor, e todas as nações, sobre as quais tem sido invocado o meu nome.
18 — ausente —
18 Assim fala o Senhor que faz estas coisas, coisas que ele conheceu desde a eternidade {Am 9,11s.}.
19 Lɛ̃ nnyɑ kɛ nɛ̃́ Yɑkupu, ɑm músu rɛ ɑ́ri ncée mɑ́ tɔkɛ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ pimɛcirɛ Uléécɑɑ ḿ pɑ Pisuifi isé rinyikisɛ.
19 Por isso, julgo que não se devem inquietar os que dentre os gentios se convertem a Deus.
20 Amɑ́ tɔkɛ́ pi wɔipɔ ɑri pi símisi rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ li. I tɔ̃́ kɛ́mɛɛ ikpɛ́rinkpɛkɔɔ́ lɛ. Pikɛ́ pimɛcirɛ tĩ, ɑpi yɛ sɔ́ɔnnɛ yɑrɛ kɛ isé ii m pisɛ. Ápi kɑpɛ yɛ isɛɛ kɑ́pi rimpɑ́ li, ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɔ mɛ́nyɛ li.
20 Mas que se lhes escreva somente que se abstenham das carnes oferecidas aos ídolos, da impureza, das carnes sufocadas e do sangue.
21 Kɑí pɛɛ mɛkɛɛ ń we, pisoi yɛɛ pɛɛ ḿpɑ́ kuyu kúye-i Moisi isé riyóólɛ, ɑpi yɛ kɔ ḿpɑ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛ́ye kɛtúŋɛ́ kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i i kɛɛni.
21 Porque Moisés, desde muitas gerações, tem em cada cidade seus pregadores, pois que ele é lido nas sinagogas todos os sábados.
22 Pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ nnɛ́í ɑpi yɛ́nu rɛ li nyɑm tɛ pikɛ́ pikɛcɔpɛ pisoi lesɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ritikisɛ pikɛ́ nɛ Antiyɔɔsi pi tũ. Kei kɑpi pɛɛ Yuuti kɑpi yɛ kɔ n sée rɛ Pɑrisɑpɑsi nɛ Silɑsi lesɛ. Pipicɔ yɛ pɛɛ pi wɑisɛlɛnlɛ ńsɔnɛ.
22 Então pareceu bem aos apóstolos e aos anciãos com toda a comunidade escolher homens dentre eles e enviá-los a Antioquia com Paulo e Barnabé: Judas, que tinha o sobrenome de Barsabás, e Silas, homens notáveis entre os irmãos.
23 Piɑnipɛ-i kɑpi rítɛlɛ́ tɛ̃ wɑ. Pi rikɛmɛɛ wɔ́i rɛ: Tɔ̃́ nɔ́pinɛ́mɑ́rɛcɔ, pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ, tɔ nɔ̃́ pimɑ́rɛcɔ, nɔ́ɔ yɛ ɑ́ni nní Pisuifi nɔn Antiyɔɔsi-pɔ nɛ Sirii nɛ Silisii kɛteni-i we yɑ́ɑsi ńsɔnɛ.
23 Por seu intermédio enviaram a seguinte carta: "Os apóstolos e os anciãos aos irmãos de origem pagã, em Antioquia, na Síria e Cilícia, saúde!
24 Tɔ kõ tɛ pisoi pinyinɛ yɛ kɛrɔ́mɛɛ nté yisipɔ ɑpi nɔ́ lɛɛpɔ, ɑpi pinsímɛ́ kɛ́mɛɛ nɔ́ɑnɛ́pɔ́ɔ cɑɑisɛ ɑpi kɔ nɔ́sinɛ́wuu tɔisɛ. Ani kõ tɛ ɑ́i tɔ́ɔ pi tumpɔ.
24 Temos ouvido que alguns dentre nós vos têm perturbado com palavras, transtornando os vossos espíritos, sem lhes termos dado semelhante incumbência.
25 Lɛ̃ nnyɑ kɑri kómɛinɛ rɛ li nyɑm tɛ tɔkɛ́ pisoi lesɛ tɔkɛ́ pirɔ́mɑ́rɛcɔ lɑlɑ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ritikisɛ tɔkɛ́ nɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pi tumpɔ.
25 Assim nós nos reunimos e decidimos escolher delegados e enviá-los a vós, com os nossos amados Barnabé e Paulo,
26 Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ɑ́pi nkpɔ iwɑmɛ wɑ Upíimɑ Yeesu Kirisi pikɛi kɑpi n wɑi nnyɑ.
26 homens que têm exposto suas vidas pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Tɔ Yuuti nɛ Silɑsi nɔ́kɛnɛ́mɛɛ tumpɔ rɛ pikɛ́ nɛ pinnɔɔ nsímɛ́ mmɛ̃ kɑri n wɔ́i nɔ́ símisi.
27 Enviamos, portanto, Judas e Silas que de viva voz vos exporão as mesmas coisas.
28 Li we rɛ tɔ́ nɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ yɛ̃ tɛ ɑ́i nyɑḿ tɛ tɔkɛ́ ncɔni féé nnyinɛ mɛ́woo nɔ́ rinyikisɛ ɑ́i kɔ lɛ̃ kɑi pisɛ.
28 Com efeito, pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não vos impor outro peso além do seguinte indispensável:
29 Lɛlɛɛ nɛ n sɑ́ rɛ tɔkɛ́ nɔ́ pisɛ yɛ nní: Áni kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ nɛ́ɛ mɛ́nyɛ nɛ́ɛ isɑrɛ kɑ́pi rimpɑ́ pikɛ́ mɛ́nyɛ lesɛ li. Ani kɔ nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ, ɑni yɛ sɔ́ɔnnɛ yɑrɛ kɛ isé ii m pisɛ. Tɔ mɛmɑ́rɛcɔ nɛ kɛfɑ kɛsɛ nɔ́ yɑ́ɑsi!
29 que vos abstenhais das carnes sacrificadas aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da impureza. Dessas coisas fareis bem de vos guardar conscienciosamente. Adeus!
30 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Yuuti nɛ Silɑsi ɑpi yisi ɑpi Antiyɔɔsi tɔ́mpɔ. Kɑpi n hɑ́pɔ, ɑpi kei piyómɛyɑ́hɑɑ nnɛ́í cɑ́pinɛ ɑpi rítɛlɛ́ tɛ̃ pi pɑ.
30 Tendo-se despedido, a delegação dirigiu-se a Antioquia. Ali reuniram a assembléia e entregaram a carta.
31 Kɑpi pinnɛ́í kɛyu-i ri n kɛ́ɛ̃, ɑi ḿpɑ́ úye ikɑri wɑisɛ ɑi kɔ piɑkiŋ niŋukusɛ.
31 À sua leitura, todos se alegraram com o estímulo que ela trazia.
32 Yuuti nɛ Silɑsi ricuruu yɛ pɛɛ ɑntepuyɛ lɛ. Api nsímɛ́ nsímɛ́ Antiyɔɔsi pikɔ́ símɑɑnkɛɛ ɑpí nɛ ikɑri pi kpɑ́sɛ rɛ pikɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ.
32 Judas e Silas, que eram também profetas, dirigiam aos irmãos muitas palavras de exortação e de animação.
33 Api kei siyɑ́ɑ sinyinɛ wɑi. Pimɑ́rɛcɔ ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pi yɑ́ ɑpi pɛpɛɛ pi n tumpɔ kɛ́mɛɛ pɛɛsɛ nɛ piripɔɔ.
33 Demoraram-se ali por algum tempo. Foram depois pelos irmãos despedidos em paz, voltando aos que lhos tinham enviado.
34 [Amɑ́ Silɑsi pɔ́ɔ rɛ u yɛ́ kei tonɛ.]
34 {A Silas contudo, pareceu bem ficar ali, e Judas partiu sozinho.}
35 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi pɔ́ɔ hɑ Antiyɔɔsi-i tonɛ, pi nɛ picɔ pinyinɛ pin pisoi céési pin kɔ Upíimɑ nsímɛ́ kɛcirɛ yóólɛ̃.
35 Paulo e Barnabé detiveram-se também em Antioquia, ensinando e pregando com muitos outros a palavra do Senhor.
36 Kɑpi Antiyɔɔsi-i n tónɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi, Pɔɔli uu Pɑrinɑpɑsi mɑɑ rɛ pikɛ́ silõ sɛ̃ nnɛ́í kɑpi Upíimɑ nsímɛ́ nɛ rinkɔ́ɔ́nú pɛɛsɛ pikɛ́ hɑ yɛ̃ tɛ íye kɛ Yeesu pikɔ́ ɑpi kei we.
36 Ao termo de alguns dias, disse Paulo a Barnabé: Tornemos a visitar os irmãos por todas as cidades onde temos pregado a palavra do Senhor, para ver como estão passando.
37 Pɑrinɑpɑsi uú n lɑ ukɛ́ nɛ Yohɑni kɑpi rinyíri n hɛ rɛ Mɑriki ripɛ́nɛ.
37 Barnabé queria levar consigo também João, que tinha por sobrenome Marcos.
38 Amɑ́ Pɔɔli pɔ́ɔ yúlu rɛ ɑ́pi kɑpɛ kɔ nkpéni pikpíkɛ́ u rikpɑ́ ukɛ́ pi ritiki, li we rɛ u pɛɛ mɛfoí hɑ́i Pɑmfilii-pɔ pi ŋmɛriyɛlɛ úu pi ritiki pikɛ́ hɑ nɛ pipikɛi kɛtɔ tu.
38 Paulo, porém, achava que não devia ser admitido quem se tinha separado deles em Panfília e não os havia acompanhado no ministério.
39 Ai wɑi rɛ li Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi símɑɑsɛ, hɑ́i ɑpí nɛ likɛcɑ́ɑ́ túúnnɛ. Pɑrinɑpɑsi uu Mɑriki kpísi ɑpi kúninɔi loni ɑpi Siipuru tɔ́mpɔ.
39 Houve tal discussão que se separaram um do outro, e Barnabé, levando consigo Marcos, navegou para Chipre.
40 Pɔɔli pɔ́ɔ Silɑsi kuséncɔ wɛ́ɛ, Yeesu pikɔ́ ɑpí nɛ pi welu rɛ Uléécɑɑ ukɛ́ pi sɑrumpɔ. Api pɛɛ ncée kpísi ɑpi tɔ́mpɔ.
40 Paulo, porém, tendo escolhido Silas, e depois de ter sido recomendado pelos irmãos à graça do Senhor, partiu.
41 Api Sirii nɛ Silisii sitẽ kuwɛ́ɛ́-mɛ̃ tiki, pin Uléécɑɑ icɑ́pinɛ ŋmɔ́ɔ́púsɛlɛ̃ tɛ ikɛ́ Uléécɑɑ ncee kɛ́mɛɛ pɑpisi.
41 Ele percorreu a Síria, a Cilícia, confirmando as comunidades.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.