Atos 15
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Kirisi pikɔ́ pinyinɛ ɑpi kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ Yutee kɛtẽ-pɔ yisi ɑpi Antiyɔɔsi sĩ, ɑpí hɑ Kirisi pikɔ́ picɔ mɑɑ rɛ: Nɔnsɑ́ n kérii yɑrɛ kɛ Moisi isé ii m pisɛ, ɑ́ni yɛ́ píyulɑlɛ yɛ̃.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi pi kɛsu, íkɛŋɛnɛ píimɑ inyinɛ ii likɛcɑ́ɑ́ pikɛcɔpɛ leeri. Api símisi ɑí tonɛ rɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ pinyinɛ picɔ pikɛ́ Yerusɑlɛm hɑ, pi nɛ pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ pikɛ́ hɑ kɛsẽ́ nsímɛ́ mmɛ̃ tipɑí.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ ɑpi pikɛcɑ́ɑ́ pɑí ɑpí nɛ ncée tiki. Api Fenisii nɛ Sɑmɑrii sitẽ-mɛ̃ tiki, ɑpi lɛ̃ kɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑpi Upíimɑ rintíki pisoi símisi. Nsímɛ́ mmɛ̃ nn Kirisi pikɔ́ nnɛ́í lɑrisi hɑ́i.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Kɑpi Yerusɑlɛm n tuipɔ, Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ nɛ pipiwɛ́ɛ́sɛ nɛ pitumɛ pɛɛ pi yɔsí. Api Yerusɑlɛm pikɔ́ pɛ̃ símisi lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pi rintíki uú nɛ wɑi.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Amɑ́ Pifɑrisi pinyinɛ pɛɛ Yeesu nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑpi pɛɛ yisi ɑpi rɛ: Li pisɛ rɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ Yeesu nɛ kɛfɑ n tɛnɛ pikɛ́ kérii tílɑsi, pikɛ́ kɔ Moisi isé ritiki.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi cɑ́pinɛ rɛ pikɛ́ nsímɛ́ mmɛ̃ tipɑí.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Kɑpi nsímɛ́ m pɑ́sɑinɛ ɑi nɑ́ŋɑi mɛmɑ́ɑ́ kɛ Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔsí, uu rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, nɔ́rinɛ́cúruu yɛ yɛnlɛ rɛ ɑ́i nɛni-mɛ kɛ Uléécɑɑ uu nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ nkɛ́-i nɛ́ wɛ́ɛ rɛ kɛ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ Nsímɛ́ Kɛcirɛ riyóó pikɛ́ nnɛ́nɔ́ɔ-i n kõ, pikɛ́ kɔ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Uléécɑɑ yɛɛ nyu lɛlɛɛ pisoi sifɑ-i ń we. Uyɛɛ kɔ pɛ̃ Unfɑɑsɔnɛ hɛ yɑrɛ kuu tɔ̃́ n hɛ mɛcɔ. U lɛ̃ nyísɛlɛ rɛ pɛ̃ nɛ kɔ pɑnsɛlɛ upisoi.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Úu tɔ́ nɛ pɛ̃ kɛcɔpɛ kóólɛnɛ. Lɛ̃ nnyɑ kuu pinfɑtɛnɛ nnyɑ piɑkiŋ hɛɛrɛ ɑɑ funi.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Yo nnyɑ kɑni nkpéni Uléécɑɑ peikɛɛ nɔkɛ́ yɛ̃́, nɔn ncɔni kɛ úkɑ úu hɑ́i pirɔ́sɑ́ɑ-i-mɛ nɛ tɔ́-i n fe ukɛ́ ń cɔ̃ Yeesu pipirɛtiki nyikisɛlɛ̃?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Amɑ́ Upíimɑ Yeesu ipɛɛlɛ́ɛ nnyɑ kɑrí nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ tɔ̃́ nɛ kɔ pimɛcɔ píyulɑlɛ yɛnlɛ.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Pɛpɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ nnɛ́í ɑpi sɛ́ɛ́ keu, ɑpi pɛɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli kutu n cɔlɛ̃ pin mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛwɑi píimɑ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pi rintíki uu mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ wɑpisi kɛɛnkɛɛ.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Kɑpi pisímɛ́ ḿ mɑsí, Yɑkupu uu rinɔ́ɔ yɔ́su uu rɛ: Ani kutu nɛ́ ricɔ, pimɑ́rɛcɔ.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simɔɔ yɛ rɔ́ símisilɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ ricuruu uu hɑ́i mɛkɛɛ-mɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ umpuri kuu n te n wɛ́ɛ.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Antepuyɛ ɑnɔɔ kɑi lɛ̃ titiki yɑrɛ kɑi n wɔ́lɑɑlɛ̃. Li wɔlɑɑlɛ̃ tɛ:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 — ausente —
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 — ausente —
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 — ausente —
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Lɛ̃ nnyɑ kɛ nɛ̃́ Yɑkupu, ɑm músu rɛ ɑ́ri ncée mɑ́ tɔkɛ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ pimɛcirɛ Uléécɑɑ ḿ pɑ Pisuifi isé rinyikisɛ.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Amɑ́ tɔkɛ́ pi wɔipɔ ɑri pi símisi rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ li. I tɔ̃́ kɛ́mɛɛ ikpɛ́rinkpɛkɔɔ́ lɛ. Pikɛ́ pimɛcirɛ tĩ, ɑpi yɛ sɔ́ɔnnɛ yɑrɛ kɛ isé ii m pisɛ. Ápi kɑpɛ yɛ isɛɛ kɑ́pi rimpɑ́ li, ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɔ mɛ́nyɛ li.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Kɑí pɛɛ mɛkɛɛ ń we, pisoi yɛɛ pɛɛ ḿpɑ́ kuyu kúye-i Moisi isé riyóólɛ, ɑpi yɛ kɔ ḿpɑ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛ́ye kɛtúŋɛ́ kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i i kɛɛni.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ nnɛ́í ɑpi yɛ́nu rɛ li nyɑm tɛ pikɛ́ pikɛcɔpɛ pisoi lesɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ritikisɛ pikɛ́ nɛ Antiyɔɔsi pi tũ. Kei kɑpi pɛɛ Yuuti kɑpi yɛ kɔ n sée rɛ Pɑrisɑpɑsi nɛ Silɑsi lesɛ. Pipicɔ yɛ pɛɛ pi wɑisɛlɛnlɛ ńsɔnɛ.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Piɑnipɛ-i kɑpi rítɛlɛ́ tɛ̃ wɑ. Pi rikɛmɛɛ wɔ́i rɛ: Tɔ̃́ nɔ́pinɛ́mɑ́rɛcɔ, pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ, tɔ nɔ̃́ pimɑ́rɛcɔ, nɔ́ɔ yɛ ɑ́ni nní Pisuifi nɔn Antiyɔɔsi-pɔ nɛ Sirii nɛ Silisii kɛteni-i we yɑ́ɑsi ńsɔnɛ.
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Tɔ kõ tɛ pisoi pinyinɛ yɛ kɛrɔ́mɛɛ nté yisipɔ ɑpi nɔ́ lɛɛpɔ, ɑpi pinsímɛ́ kɛ́mɛɛ nɔ́ɑnɛ́pɔ́ɔ cɑɑisɛ ɑpi kɔ nɔ́sinɛ́wuu tɔisɛ. Ani kõ tɛ ɑ́i tɔ́ɔ pi tumpɔ.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Lɛ̃ nnyɑ kɑri kómɛinɛ rɛ li nyɑm tɛ tɔkɛ́ pisoi lesɛ tɔkɛ́ pirɔ́mɑ́rɛcɔ lɑlɑ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ritikisɛ tɔkɛ́ nɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pi tumpɔ.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ɑ́pi nkpɔ iwɑmɛ wɑ Upíimɑ Yeesu Kirisi pikɛi kɑpi n wɑi nnyɑ.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Tɔ Yuuti nɛ Silɑsi nɔ́kɛnɛ́mɛɛ tumpɔ rɛ pikɛ́ nɛ pinnɔɔ nsímɛ́ mmɛ̃ kɑri n wɔ́i nɔ́ símisi.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Li we rɛ tɔ́ nɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ yɛ̃ tɛ ɑ́i nyɑḿ tɛ tɔkɛ́ ncɔni féé nnyinɛ mɛ́woo nɔ́ rinyikisɛ ɑ́i kɔ lɛ̃ kɑi pisɛ.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Lɛlɛɛ nɛ n sɑ́ rɛ tɔkɛ́ nɔ́ pisɛ yɛ nní: Áni kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ nɛ́ɛ mɛ́nyɛ nɛ́ɛ isɑrɛ kɑ́pi rimpɑ́ pikɛ́ mɛ́nyɛ lesɛ li. Ani kɔ nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ, ɑni yɛ sɔ́ɔnnɛ yɑrɛ kɛ isé ii m pisɛ. Tɔ mɛmɑ́rɛcɔ nɛ kɛfɑ kɛsɛ nɔ́ yɑ́ɑsi!
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Yuuti nɛ Silɑsi ɑpi yisi ɑpi Antiyɔɔsi tɔ́mpɔ. Kɑpi n hɑ́pɔ, ɑpi kei piyómɛyɑ́hɑɑ nnɛ́í cɑ́pinɛ ɑpi rítɛlɛ́ tɛ̃ pi pɑ.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Kɑpi pinnɛ́í kɛyu-i ri n kɛ́ɛ̃, ɑi ḿpɑ́ úye ikɑri wɑisɛ ɑi kɔ piɑkiŋ niŋukusɛ.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Yuuti nɛ Silɑsi ricuruu yɛ pɛɛ ɑntepuyɛ lɛ. Api nsímɛ́ nsímɛ́ Antiyɔɔsi pikɔ́ símɑɑnkɛɛ ɑpí nɛ ikɑri pi kpɑ́sɛ rɛ pikɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Api kei siyɑ́ɑ sinyinɛ wɑi. Pimɑ́rɛcɔ ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pi yɑ́ ɑpi pɛpɛɛ pi n tumpɔ kɛ́mɛɛ pɛɛsɛ nɛ piripɔɔ.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 [Amɑ́ Silɑsi pɔ́ɔ rɛ u yɛ́ kei tonɛ.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi pɔ́ɔ hɑ Antiyɔɔsi-i tonɛ, pi nɛ picɔ pinyinɛ pin pisoi céési pin kɔ Upíimɑ nsímɛ́ kɛcirɛ yóólɛ̃.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Kɑpi Antiyɔɔsi-i n tónɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi, Pɔɔli uu Pɑrinɑpɑsi mɑɑ rɛ pikɛ́ silõ sɛ̃ nnɛ́í kɑpi Upíimɑ nsímɛ́ nɛ rinkɔ́ɔ́nú pɛɛsɛ pikɛ́ hɑ yɛ̃ tɛ íye kɛ Yeesu pikɔ́ ɑpi kei we.
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Pɑrinɑpɑsi uú n lɑ ukɛ́ nɛ Yohɑni kɑpi rinyíri n hɛ rɛ Mɑriki ripɛ́nɛ.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Amɑ́ Pɔɔli pɔ́ɔ yúlu rɛ ɑ́pi kɑpɛ kɔ nkpéni pikpíkɛ́ u rikpɑ́ ukɛ́ pi ritiki, li we rɛ u pɛɛ mɛfoí hɑ́i Pɑmfilii-pɔ pi ŋmɛriyɛlɛ úu pi ritiki pikɛ́ hɑ nɛ pipikɛi kɛtɔ tu.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Ai wɑi rɛ li Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi símɑɑsɛ, hɑ́i ɑpí nɛ likɛcɑ́ɑ́ túúnnɛ. Pɑrinɑpɑsi uu Mɑriki kpísi ɑpi kúninɔi loni ɑpi Siipuru tɔ́mpɔ.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Pɔɔli pɔ́ɔ Silɑsi kuséncɔ wɛ́ɛ, Yeesu pikɔ́ ɑpí nɛ pi welu rɛ Uléécɑɑ ukɛ́ pi sɑrumpɔ. Api pɛɛ ncée kpísi ɑpi tɔ́mpɔ.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Api Sirii nɛ Silisii sitẽ kuwɛ́ɛ́-mɛ̃ tiki, pin Uléécɑɑ icɑ́pinɛ ŋmɔ́ɔ́púsɛlɛ̃ tɛ ikɛ́ Uléécɑɑ ncee kɛ́mɛɛ pɑpisi.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.