Atos 15
GINITAḠO VARIḠUNA (SNC) vs AAI
1 Tau kotari Iudea na Antioka ḡana ḡevariḡoto, benamo tarikaka veḡabidadama nuḡanai tarimari ḡevaḡa-ribarito, ḡekirato, “Ḡomi tu vevaḡa-maḡuri asi ilaila boḡo ḡabiani riba, bema mero tauḡaniri kefi-lamavaḡi veiḡana Mose ḡena taravatu ai ekiraḡiani dagarana asi boḡo korana-iaḡiani nai.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Mo guruḡa ḡaramanai, Paulo e Banabas ḡia ḡesi veḡare-veḡare baregona ḡeveiato. Moḡa lorinai Paulo e Banabas ema Antioka ekalesia tarimari kotari ḡeviriḡirito, Ierusalema ḡana beḡene varaḡe, be apostolo e ekalesia ḡeḡori-kauato-ḡoi tarimari ḡeri ai mo guruḡa beḡenea vedanaḡi-iaḡia.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Ḡia tu rubu na ḡetuḡu-iaḡorito. Ma Foenikia e Samaria tanori nuḡari na ḡeraka-vanaḡito nai tu, monai tarikaka ḡeri ḡekiraḡito, kamasi irau bese tarimari Barau ḡenai ḡevetuḡamaḡi-kureto. Tarikaka mabarari na mo vari ḡeseḡaḡiato nai, mabarari ḡeiaku-rakavato.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Ierusalemai ḡeraḡasito nai, ekalesia tarimari, e apostolo tauri, ema ekalesia ḡeḡita-taḡoato-ḡoi tarimari na ḡeḡabi-raḡerito. Benamo Barau na ḡia ḡerina kara eveito dagarari mabarari ḡeri ḡekiraḡito.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Senaḡi Farisea doḡoro na Iesu ḡeḡabidadama-viniato-ḡoi tarimari kotari ḡeruḡa-vaisito, benamo ḡekirato, “Irau bese tarimari maki tauḡaniri kefiri beḡene lama-vaḡiri, ema boḡono kirari, Mose ḡena taravatu beḡene korana-iaḡia.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Benamo apostolo e ekalesia ḡeḡita-taḡoato-ḡoi tarimari ḡetanu-vegogoto, ma mo vedanaḡi ḡetuḡa-maḡiato.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Ḡeguruḡa-iaḡi maukaiato murinai, Petero evariḡisito, benamo ekirato, “Tarikakagu mabarami, ḡomi ma ribami, kai-veḡata ḡomi vefakami ai Barau na au eḡabi-hidiguto, irau bese tarimari ḡeri Vari Namona bana kiraḡia, be ḡia maki beḡene seḡaḡi e beḡene veḡabidadama.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Ema tarimarima nuḡari eribarini Barauna na irau bese tarimari Iauka Veaḡa evinirito, ḡita evinirato kavana. Mo veiḡa ḡenana evaḡa-ḡitarani, ḡia maki eḡabi-raḡerito.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Ḡita e ḡia fakarai vaḡa-iraura vetoḡana ta tu asi eveiato, korana tu ḡeri veḡabidadama lorinai, Barau na nuḡari eiarevarito.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Ma toma tu kara dainai Barau ḡotovo-naḡiani, Iesu ḡekorana-iaḡiani tarimari iatari ai meto ḡotorerini. Mo tu ḡita tauḡera na e ḡita senera na maki mo maruna ḡwaḡwana asi ḡeilailato dagarana.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Asiḡina! Ḡita taribani, ḡita tu Iesu Vereḡauka ḡena namo e varevare-bara lorinai, Barau na evaḡa-maḡurirani, ḡia maki moḡesina.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Petero moḡesi ekirato nai, vegogo tarimari mabarari asi ḡeguruḡato. Benamo Banabas e Paulo ḡeseḡaḡi-vinirito, Barau ḡia ḡerina vetoḡa boruri e nuḡa-farevaḡi veiḡari, Grik tarimari fakari ai eveirito dagarari, mabarari ḡekiraḡirito.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Ḡia ḡeguruḡa-ḡosito vau, Iakobo (o Iames) eguruḡato, ekirato, “Tarikakagu mabarami, ḡoseḡaḡigu!
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simona na inivau bekiraḡi-ginikaua, kamasi tovotovonai Barau na irau bese tarimari etuḡamaḡirito, benamo ḡia fakari na bese ta eḡabi-viriḡiato, ḡia arana beḡene ḡabia ḡana.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Mai tu peroveta tarimari ḡeri guruḡa ḡesi beḡe ilaila-ginikau, korana maiḡesi ḡetoreato,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Vereḡauka ekirani:
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Korana tu tarimarima kotari maki mabarari na,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Vereḡauka na maiḡeri dagara mabarari bevaḡa-ḡorarini.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Moḡa lorinai au atuḡamaḡini, irau bese tarimari ḡevetuḡamaḡi-kureni Barau ḡenai nai tu, ḡeri ai asi bitana vaḡa-gwaḡiḡia.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Senaḡi fefa ta bitana torea, bitana kirari, kwaivakuku ḡevarevare-vinirini ḡaniḡaniri tu asi beḡene ḡaniri, korana mo tu ḡofaḡofa barauri ḡevinirini dagarari; mata-boraḡa veiḡari asi beḡene veiri, ema ḡaiḡori na ḡebito-maserini bureḡari asi beḡene ḡaniri e rara asi beḡene ḡani.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Korana Mose ḡena taravatu tu kai-veḡata vanuḡa baregori mabarari ai ḡeḡobata-iaḡirini ema Sabadi ḡarori mabarari ai Iuda tarimari ḡeri rubu ai ḡeiavirini.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Benamo apostolo e ekalesia ḡeḡori-kauato-ḡoi tarimari ema ekalesia mabarari ḡeurato, ḡia fakari na tau kotari beḡene ḡabi-viriḡiri, benamo Paulo e Banabas ḡesi Antioka ḡana beḡene tuḡu-iaḡori. Ḡia na Iudas, arana ta tu Barasaba ḡetato-ḡoi, e Silas ḡeḡabi-viriḡirito. Ḡia tu tarikaka na ḡegubakau-baregorito-ḡoi tarimari.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Mai fefa tu ḡia ḡesi ḡetuḡu-iaḡoato:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Ḡai baḡama seḡaḡi, mainana tau kotari ḡeiaḡosito, benamo ḡeri guruḡa na ḡemi tuḡamaḡi ḡevaḡa-veḡonurito e ḡevaḡa-daradaramito. Korana tu ḡekiramito, tauḡanimi kefiri boḡono lama-vaḡiri ema taravatu boḡono korana-iaḡia. Senaḡi mani tu dia ḡai ḡemana ḡeḡabito guruḡari.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Moḡa lorinai, ḡema vegogo ai ḡai mabarama na ḡavaḡa-moḡoniato, tau kotari baḡana ḡabi-hidiri, be baḡana tuḡu-iaḡosiri, ḡema tuḡamaḡikau tarimari Banabas e Paulo ḡesi beḡene iaḡosi.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Ḡia tu ḡeri maḡuri gwairi asi ḡeḡabirito, ḡetore-taririto, ḡera Vereḡauka Iesu Keriso arana dainai.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Moḡa lorinai, Iudas e Silas baḡa tuḡuri, kara baḡa toreri dagarari ḡia tauḡeri mururi na guruḡai ḡomi ḡemi ai beḡene vaḡa-moḡoniri ḡana.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Iauka Veaḡa e ḡai ḡakirato, namona tu ḡomi iatami ai meto ta asi baḡana tore-kaua. Senaḡina maiḡesi veiḡari moḡo boḡono korana-iaḡiri:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Ḡofaḡofa barauri o kwaivakuku ḡevinirini ḡaniḡaniri asi boḡono ḡani; rara asi boḡono ḡani; ḡaiḡori na ḡebito-maserini bureḡari asi boḡono ḡaniri; e mata-boraḡa veiḡari asi boḡono veiri. Mo dagara ḡerina boḡo raka-veḡitani nai, ḡomi tu boḡo iaḡo-ginikauni. Boḡono gena.”
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Ḡeviriḡirito tarimari ḡetuḡurito, benamo Antioka ḡana ḡevariḡoto. Monai veḡabidadama tarimari mabarari ḡevaḡa-vegogorito vau, ḡeri fefa ḡevinirito.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Ḡia na mo fefa ḡeiaviato nai, ḡeiaku-rakavato, korana vevaḡa-kava guruḡana ḡeseḡaḡiato nai.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Iudas e Silas, ḡia tauḡeri tu peroveta tarimari. Ḡia tauri ruarua na tarikaka ḡeri guruḡa ḡutuma ḡekiraḡirito, ḡelaunaḡirito e ḡevaḡa-gwaḡiḡirito.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Ḡaro kotari monai ḡetanuto murinai, ma mainori ḡesi tarikaka na ḡetuḡu-ḡenoḡoirito, ḡetuḡurito tarimari ḡeri ai. [
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Senaḡi Silas tu eurato Antiokai roḡo bene tanu.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Paulo e Banabas tu Antiokai ḡetanu-maukato, ma tarima ḡutuma ḡesi Vereḡauka ḡena guruḡa ḡevevaḡa-riba iaḡiato-ḡoi, e ḡeḡobata-iaḡiato-ḡoi.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Ḡaro kotari ḡevanaḡito murinai, Paulo na Banabas evaḡa-guruḡaiato, ekirato, “Taura ruarua ma siḡenoḡoi-iaḡo, Vereḡauka ḡena guruḡa taḡobata-iaḡiato-ḡoi vanuḡari mabarari ḡari, tarikakara bitana ḡitari, ḡeri veḡabidadama maḡurina tu aiḡesina.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Banabas ḡena ura tu Ioane Mareko maki neḡori-kaua, be ḡia ḡesi beḡene iaḡo.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Senaḡi Paulo asi ḡena ura ḡia beḡene ḡori-kaua, korana ḡia na Pamfilia ai tu eraga-kwanerito, ema ḡia ḡesi asi ḡeḡauveito mo ḡeri ḡauvei magona.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Moḡa ḡaramanai ḡia tauri ruarua veḡareveḡare baregona ḡeveiato. Benamo tauri ruarua ḡeveraga-kwaneto. Banabas na Mareko eḡoriato, bouti ai ḡeraḡeto, benamo Saipras ḡana ḡeiaḡoto.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 A Paulo na tu Silas eḡabi-viriḡiato. Tarikaka na Vereḡauka ḡena varevare-bara vevaḡa-namona ḡevinirito murinai ḡerakato.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Siria e Kilikia tanori na ḡeraka-vanaḡito, benamo ekalesia doḡorori monai ḡevaḡa-gwaḡiḡirito-ḡoi.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.