Atos 10
GINITAḠO VARIḠUNA (SNC) vs AAI
1 Tarima ta arana Korenelio, ḡia tu Kaisarea vanuḡanai etanuto-ḡoi. Ma ḡia tu Roma ḡeri vetari tarimari sinau sebona (100) eḡorikaurito-ḡoi tarimana. Ḡia na vetari doḡorona arana ḡekiraḡiato-ḡoi tu “Itali ḡeri Vetari Doḡorona” eḡita-ḡaurito-ḡoi.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Ḡia e ḡena numa tarimari mabarari ḡesi tu Barau ḡekorana-iaḡiato-ḡoi ema Barau garina ḡeveito-ḡoi. Ḡia na asi ḡeri-ḡari Iuda tarimari evaḡa-kava baregorito-ḡoi, ema vanaḡivanaḡi eḡauḡauto-ḡoi Barau ḡenai.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Lavilavi ta, horaḡauna 3 koloko rekenai ḡia emata-vanaḡito, Barau ḡena aneru ta eḡita-korikoriato, ema raka-toḡato, benamo ḡia evaḡa-guruḡaiato, ekirato, “Korenelio!”
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Benamo ma garina ḡesi Korenelio na mo aneru eḡita-karakaraiato, benamo ekirato, “Vereḡauka, kara?”
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Toma, tau kotari Iopa ḡana notuḡu-iaḡori, be tau ta arana Simona, ḡia arana ta tu Petero, beḡenea ḡoria.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Ḡia tu Simona, boromakau kefiri eḡauvei-iaḡirini tarimana ḡesi etanuni; ḡena numa tu kone rikinai.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Mo evaḡa-guruḡaiato aneruna na eraga-kwaneato, benamo Korenelio na ḡena vetuḡunaḡi tarimari ruarua ema ḡena vetari tarimana ta ekea-iaḡomarito. Ḡena vetari tarimana moḡa tu Barau ekorana-iaḡiato-ḡoi tarimana e ḡia tu vanaḡivanaḡi Korenelio sevinai ḡia vetuḡunaḡina ḡeiaḡo-viniato-ḡoi tarimana ta.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Kara eḡorato dagarari mabarari Korenelio na ekira-vararito, benamo Iopa ḡana etuḡu-iaḡorito.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ma elaḡanito, ḡia tu dabara na roḡo ḡeiaḡoto-ḡoi, Iopa ḡekavi-naḡiato, ḡaroḡotai Petero tu numa tuḡunai eraḡekauto, nea ḡuriḡuri ḡana.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Ḡia varau evitoato, benamo ḡena ura tu neḡaniḡani. Ma ḡaniḡani tu roḡo ḡerovinarito-ḡoi nuḡanai, ḡia emata-vanaḡito.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ḡia na guba evekeoto eḡitaiato, ema dagara ta dabuḡa baregona kavana, daigunina vasivasi emariḡoto-ḡoi ḡia ḡenai, noḡa moḡo ḡetuḡu-mariḡoato-ḡoi tanobara ḡana.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ḡia emariḡoto-ḡoi nuḡanai tu maḡuri dagarari irauirau mabarari, kwakuri vasivasi ḡerakani dagarari, e ḡedarani dagarari, ema guba na ḡerovoni manuri.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Benamo garo ta na ekiraiato, ekirato “Petero, novariḡisi, be novaḡiri, noḡaniri!”
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Senaḡi Petero evaḡa-veseto, ekirato, “Vereḡauka, asiḡina ḡinavaḡi! Rakava e asi veiareva dagarari ta au na roḡosi roḡo bara ḡania.”
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Mo garo na ma evaḡa-guruḡa ḡenoḡoiato ekirato, “Barau na eiarevarito dagarari ta rakavana asi bono kiraḡi.”
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Vaḡa-toitoi moḡesi eḡorato, benamo mo dabuḡa asikauna tu guba ḡana ma eḡabi-varaḡeato.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Petero na mo ḡena mata-vanaḡi ai eḡitarito dagarari anina roḡo etuḡamaḡi-vetaurito-ḡoi nuḡanai, Korenelio ḡena vetuḡunaḡi tarimari tu ḡevotuto, ma ḡeribato Simona ḡena numa tu ainai. Benamo ḡeiaḡoto mo numa ḡatama bokana korana ḡoiranai ḡea ritoḡo-tarito.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Benamo ḡekeato e ḡevedanaḡito, ḡekirato, “Simona, arana ta ḡekiraḡiani Petero, tu mainai etanuni ba?”
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Petero na tu roḡo mo mata-vanaḡi anina etuḡamaḡi-vetauato-ḡoi nuḡanai, Iauka Veaḡa na evaḡa-guruḡaiato, ekirato, “Noseḡaḡi, ḡoi tu tarima toitoi na ḡevetaumuni.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Be novariḡisi, noraka-riḡo, ḡia ḡesi boḡono iaḡo. Asi bono ḡoiaḡi, korana au na atuḡurito bene.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Petero eraka-riḡoto mo tarima ḡeri ai, benamo ekirato, “Ḡovetauani tauna tu au maiḡegu. Kara dainai boḡo iaḡoma?”
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ḡia ḡevaḡa-veseto, ḡekirato, “Ḡai tu vetari tarimari sinau sebona (100) eḡori-kaurini tarimana arana Korenelio na betuḡuma. Ḡia tu vei-iobukaiobuka e Barau garina eveini tarimana, ema Iuda tarimari mabarari na maki ḡegubakau-baregoani. Ḡia tu Barau ḡena aneru ta na ekiraiato, ḡoi bene keakaumu, ḡena numa ḡana bono iaḡo, ema ḡoi na kara bokiraḡirini bene seḡaḡiri.”
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Benamo Petero na mo tarima eḡabi-raḡerito ḡena numai, monai ḡegenato.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Ḡia ḡeiaḡoto, dabara tumanai ḡea genato, ma elaḡanito vau Kaisareai ḡevotuto. Korenelio na tu ḡia enari-taḡorito-ḡoi, garagarana e ḡatana maki ekea-vegogorito ḡena numai.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Petero eraka-toḡato nuḡanai, Korenelio na edoḡariato, benamo kwakuna koranai evetui-tarito ma etutuḡutari-viniato.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Senaḡi Petero na evaḡa-ruḡa-vaisiato, ekirato, “Novariḡisi, au maki tarimarima moḡo.”
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Numa nuḡanai ḡeraka-toḡato-ḡoi nai, Petero na Korenelio evaḡa-guruḡaiato-ḡoi. Ma numa nuḡanai tu tarimarima ḡutuma vegogotaḡo edoḡaririto.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Benamo ḡia na evaḡa-guruḡarito, ekirato, “Ḡomi tauḡemi maki ma ribami ginikau, ḡai ḡema taravatu ekirani, Iuda tarimana ta irau bese tarimana ta ḡesi asi bene tanu-vegogo o asi bene raka-ḡitaia maki, taravatu. Senaḡi Barau na bevaḡa-ḡitagu, au na tarima ta asi bana kiraḡia ḡia tu rakava o asi veiareva.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Moḡa lorinai boḡo keakaugu nai, baiaḡoma moḡo, asi bakira-sirivaḡi. Be nadanaḡimi, au tu kara dainai boḡo keakaugu?”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Korenelio ekirato, “Ḡaro vasivasi varau beḡe iaḡo, au tu ḡegu numai aḡauḡauto-ḡoi horaḡauna 3 koloko lavilavi rekenai, maitoma horaḡauna kavana. Benamo asikauna dabuḡa kurokuro lelevaḡina na evedabuḡato tarimana ta ḡoiragu ai eruḡa-tarito,
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 benamo ekirato, ‘Korenelio! Barau na ḡemu ḡauḡau beseḡaḡia e vevaḡa-kava veiḡari asi ḡeri-ḡari tarimari ḡeri ai etuḡa-maḡirito.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Iopa ḡana novetuḡu-iaḡo, Simona, ḡia arana ḡekiraḡiani Petero ḡetoni, beḡenea kiraia, be bene iaḡoma. Ḡia tu Simona, boromakau kefiri eḡauvei-iaḡirini tarimana ḡena numai etanuni kone rikinai.’
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Moḡa lorinai asikauna vetuḡumu araga-veito, ema bovei-nauḡa, veiḡa namo taumu, korana boiaḡoma bene. Toma ḡai mabarama tu Barau ḡoiranai maiḡema, ma Vereḡauka na bevaḡa-naḡimu guruḡari mabarari baḡana seḡaḡiri ḡana.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Benamo Petero ḡena guruḡa esinaiato, ekirato, “Au toma bama riba-maoro, Barau na tarimarima mabarari tu eḡabiraḡe-ilailarini.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Bese mabarari nuḡari ai tu deikara na ḡia garina eveini, ema veiḡa iobukari eveini tarimana moḡo ḡia na eḡabi-raḡeani.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Barau na Isaraela tarimari ḡeri ai etuḡu-iaḡomaiato varina tu maiḡa, mo tu maino varina Iesu Keriso ḡenana maino varina namona efiuato-ḡoi. Iesu Keriso tu tarima mabarari ḡeri Vereḡauka.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Ḡomi ma ribami Iudea nuḡanai kara eḡorato, Galilea na evesinato. Mo tu Ioane na babatiso eḡobata-iaḡiato murinai.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Iesu, Nasareta tarimana varina, ḡomi ma ribami, kamasi Barau na Iauka Veaḡa e seḡuka ḡia iatanai ebubu-riḡoato. Ḡia tu gabu mabarari ḡari eiaḡoto, veiḡa namori eveirito-ḡoi, ema Diabolo ḡena seḡuka na eḡabirito tarimari mabarari evaḡa-maḡuririto-ḡoi, korana Barau tu ḡia ḡesi.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Ḡai tu ḡia na Iuda e Ierusalema tanori ai eveirito-ḡoi dagarari mabarari ḡavaḡa-moḡonirini tarimama. Ḡia tu satauro ai ḡeikoko-kauato nai ḡevaḡa-maseato.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Senaḡina Barau na ḡaro vaḡa-toitoinai (3) evaḡa-variḡisi ḡenoḡoiato ema evaḡa-foforiato beḡene ḡitaia ḡana.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Ḡia tu tarimarima mabarari na asi ḡeḡitaiato, senaḡi ḡevaḡa-moḡoniani tarimari, mo tu Barau na eviriḡi-guinerito tarimari na moḡo ḡeḡitaiato. Ma moḡeri tarimari tu ḡai maiḡema. Ḡia evariḡisi-ḡenoḡoito murinai, ḡai tu ḡia ḡesi ḡaḡaniḡani-vegogoto e ḡaniuniu-vegogoto.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ḡia na evaḡa-naḡimato, tarimarima ḡeri baḡana ḡobata e baḡana kiraḡi-foforia, ḡia tu Barau na eḡabi-hidiato, maḡuri tarimari e mase tarimari ḡeri vevaḡa-maoro tarimanai evaḡa-iaḡoato.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Peroveta tarimari mabarari na ḡia ḡekiraḡi-foforiato-ḡoi, ḡekirato-ḡoi, ḡia beḡe vaḡa-moḡoniani tarimari mabarari tu ḡia arana seḡukanai Barau na ḡeri rakava betuḡamaḡi-fitoḡarini.”
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Petero roḡo eguruḡato-ḡoi nuḡanai, Barau ḡena guruḡa ḡeseḡaḡiato-ḡoi tarimari mabarari iatari ai Iauka Veaḡa eraka-riḡoto.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Iuda tarimari Iesu ḡevaḡa-moḡoniato-ḡoi ema Petero ḡesi Iopa na ḡeiaḡomato tarimari tu ḡeḡaba-rakavato, korana Barau na Iauka Veaḡa irau bese tarimari maki evinirito iatari ai ebubu-riḡoato.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Korana ḡeseḡaḡirito garo irauri ai ḡeguruḡato-ḡoi, ema Barau ḡevaḡa-raḡeato. Benamo Petero ekirato,
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 mai tarimarima na tu Iauka Veaḡa varau beḡe ḡabia, ḡita na taḡabiato kavana. Be, nanu nuḡanai babatiso beḡene ḡabia ḡana tu deikara na bekira-ḡoiani?
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Moḡa lorinai ḡia na ekirarito, Iesu Keriso aranai beḡene babatisori. Benamo ḡia na Petero ḡenoḡiato, ḡaro kotari ḡia ḡesi roḡo ma beḡene tanu.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.