Atos 19
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má i pákánbung ái Apolos a kis be á Korin, ái Paulo a láklák tangrai katbán balis á Esiá má ák han hut i malar á Epeso. Má iatung a banai tan tám ruruna
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 má ák gátna di ngo, “Be, i pákánbung gam ruruna, gamáte kipi mul i Tanián a Pilpil?” Ki á di di kokos ngo, “Auh, kápgimte longra te on ngo a mon i Tanián a Pilpil.”
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Ái Paulo a longrai ngorer ki ákte lu bali gálta di ngo, “Má matngan arsiu ngádáh er gam kipi?” Ki dik parai ngo, “Matngan arsiu sár si Ioanes Tám Arsiu á gim kipi.”|alt="3rd Paul’s journey map" src="Pauljr3.TIF" size="col" ref="APOSTOLO 19:3"
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Mái Paulo a para talsai si di ngo, “Arsiu si Ioanes a akiláng suri ngo kálámul ákte tapriu alari kán tan sápkin tatalen. Mái Ioanes a parai singin matananu ngo da ruruna i koner a murwa pasi, war ái Iesu sang.”
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Ngo dikte longrai ngorer, ki ding kipi arsiu i ngisán ái Konom Iesu uri akiláng ngo dikte ruruna tus on.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Má ngo ái Paulo a oboi aru limán i di keskeskes, ki ák porta i di á Tanián a Pilpil, má dik lu parai toltolom worwor má dik lu para tusi midán ái Káláu uri narsán matananu.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Má di no di tara sángul mai aru á kálámul.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Ái Paulo a han uri rumán lotu kán tan Iudáiá mák mangan mai arkipkip mam rung iatung i rumán lotu suri lolsit si Káláu, mák lala abálbál pas di suri da ruruna on. A longoi ngorer arwat mai atul á kalang.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Mái sár te tili di a laklak i bál di má dik ilang taladeng má dik worwor sáksák i mátán táil i matananu suri Sál si Iesu. Má ngorer ái Paulo ák lam pas rung di ruruna uri rumán kis talum si Tiranus. Má iatung di nguruk i bosbos bung
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 arwat mai aru á bet. Má ngorer matananu no di kis i balis á Esiá, bos Iudáiá mái rung tili risán mul, di longrai pinpidan si Konom.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Mái Káláu a longoi tan hutngin matngan akiláng mai limán ái Paulo, má matngan akiláng erei matananu di mákái má dik sodar on.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Má bos sepen kaen káián ái Paulo di sas pasi tili páplun má dik páptai i tan sasam má dik liu, má bos sápkin tanián di táu alar rung er di porta i di.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Má te Iudáiá di lu láklák tangrai malar suri long palai sápkin tanián tili rung er a porta i di á sápkin tanián, di mul di tohoi suri him mai ngisán ái Iesu. Má dik parai singin tan sápkin tanián ngoromin, “I ngisán ái Iesu, ái koner ái Paulo a lu arbin mai, gim dos pala gam.”
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Má on á malar á Epeso kesi kálámul a kis ái, má a pakpakta kán tan tám osmapak káián tan Iudáiá, ngisán ái Sikewa. Má ahit á natun káláu, má rang natun er di lu tipar palai sápkin tanián. Má kesi bung di tohoi suri longoi ngorer mul mai ngisán ái Iesu.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Mái sár sápkin tanián a worwor mam di mák parai si di ngo, “Iau mánán i Iesu má iau talas uri Paulo. Má gam, gam tara dáh?”
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Má kálámul a mon on i sápkin tanián a roh uri di mák lala up sáksákna di má dik hiru. Ák taráp sarai lusán i di má dik táu alari rum er mai kunsin i di.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Má arbin ur on á arup minái a sangar i han arkaliut iatung i malar á Epeso. Má matananu Epeso no, tan Iudáiá má tan rung tili risán, di pángáng suri longrai arup erei, má dik rumrum má dik árngai ngisán ái Konom Iesu.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Marán rung dikte ruruna til tungu di para aposoi kándi sápkin tatalen i mátán matananu.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Má marán mul di lu latlat má wah, di kipi kándi tan buk án latlat má wah má dik osoi i mátán táil i di. Má dik wás talmi mátán tan buk no erei ngo da huli, a artálár mai alim i sángul i arip (50,000) á pirán tabal.Rung til Epeso di os palai kándi tan buk án latlat má wah.|alt="burning books" src="UBSD-06C.TIF" size="col" ref="19:19"
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Má matananu di mákái ngorer má marán di ruruna, má pinpidan si Konom a maras mák rakrakai uri holhol kán tan kálámul.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Má ngo ákte rah i tan táit ngorer, Tanián a Pilpil a sisdoi holhol si Paulo suri ngo na laum tangrai aru balis á Makedoniá má Girik má nák han átik á Ierusalem. Má ngorer ái Paulo a parai ngo, “Iau nem i mákái Rom namur ngo iakte longoi kak láklák ur Ierusalem.”
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Pasi á ngorer ák dos palai kán aru tám artangan, ái Timoteo mái Erastus, suri diara táilnai ur Makedoniá. Mái Paulo sang a káling kiskis be á Esiá.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 I pákánbung er, lala ororok taladeng a kaptur iatung i malar á Epeso suri Sál si Iesu. A ngoromin.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Kesi kálámul ngisán ái Damatirius ái a lala mánán i him mai siliwa mák lu tuni siliwa uri tártárwán i rumán lotu káián kándi káláu ái Atemis, má ák tari marán á him má dik apángái lala pirán tabal ur kándi á tan tám tuntun siliwa.Tánráu wák ái Atemis|alt="Goddess" src="HK00286B.TIF" size="col" ref="19:24"
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Má ái Damatirius a kilkila talmi kán bos tám him tiklik mai bos tám tuntun siliwa mák parai si di ngoromin,
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Má kes mul, gamáte mákái má gamáte longrai kán worwor ái Paulo ngo tan tártárwán káláu di longoi mai limán kálámul má gitá lu lotu uri narsá di, kápte ngo di liuán káláu. Mái Paulo ákte abálbál pasi marán kálámul suri dik ruruna i dánih a parai. Áá, ákte longoi main Epeso má erei pátum, má nák bonta noi kunlán balis á Esiá.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Auh! Kápate kuluk á ngorer! Da worwor sáksák uri kángit him má na pur. Má káp iau te para masiknai suri kángit him sár, iau parai mul suri rumán lotu káián kángit rakrakai án tánráu, ái Atemis. Tan kálámul da ngoi ngo rumán lotu káián a tu táit bia. Má kápdate lu árngai mul i ngisán kángit tánráu, koner matananu di lu lotu uri narsán main Esiá má i naul matmatngan pokon no.”
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Má ngo ái rung er di longrai ngorer, ki ák lala mos i bál di má dik turpasi wakwak ngoromin, “Huihui iá! A tuan songap ái Atemis, káláu kángit á tan Epeso!”
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Má worwor er ák ariwai bál matananu no ák lala málmálas. Má dik rut ngorer má dik tola pas Gaius mái Aristakus, aru kakun Makedoniá, diar lu saliu tiklik mam Paulo, má matananu di rut tiklik mam diar urami nián ialial.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Ái Paulo a mákái ngorer mák nem ngo na kusak suri nák worwor i mátán matananu, mái sár tan tám ruruna kápte di mángta palai ngo na han.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Má te kálámul pakta tili balis á Esiá, di rang turán ái Paulo, má di mul di matai ngo ái Paulo na sol uri nián ialial, má ngorer di tarwai wor ur singin má sungi suri koion na sirai kán liu ngorer.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Má imi nián ialial be, matananu kápte di kis pau, di tungai ororok sang. Di arbin mai toltolom táit a lite. Te di parai lite táit, má te bul di parai lite. Ái sár marán tili di iatung kápte di mánán tusi dánih di kis talum suri.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Má kesi kálámul ngisán ái Aleksada, ái iatung tiklik mai rang turán, di no bos kakun Iudáiá. Má dik sisdo Aleksada ur táil suri na tur sur di i mátán matananu, má dik parai singin suri matngan worwor ngádáh na parai. Ngorer mái Aleksada a tur kári matananu be mai limán mák tohoi suri worwor.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Má ngo matananu di mák ilmi ngo a kakun Iudáiá, dik turpasi lala bin sang ngo, “Huihui iá! A tuan songap sang ái Atemis, káláu kángit á tan Epeso!” Má kándi tungai bin ngoromin pasi aru i awa.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Má ngo ákte tingting gomot má i wakwak, ngorer kesi kálámul pakta a sámtur mák abálbálái matananu, má namur ák parai ngoromin,
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Matananu no di talas ur on má kápte kes a arwat suri na pua palai tan táit min iau parai. Má ngorer gama kis pau má koion á bau mai sangar i longoi táit a sák.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Gamáte talkai aru kálámul min ur mainái, mái sár kápte diar sikip te táit tili rumán lotu ngo ot bilingnai kángit tánráu.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 A mon á bung uri nagogon, má tan tám nagogon di kis di arwat suri nagogon i kálámul. Má ngo ái Damatirius mai kán tan tám him ngo a mon i kándi bálsák mam tekes, da atiutiwi kálámul erei má diarák arkipkip mai worwor iatung.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Má ngo te worwor mul gam nem i parai, gama kipi má parai i kamu bungán kis talum sang.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Iau parai ngorer kabin te da mákái má dák parai gut uri git ngo git arup. Má kápte káplabin á táit git longoi, ki kápte git arwat suri para talsai kángit nokwan pasi gitá apturi ororok minái.”
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Kálámul pakta erei a be parai ngorer ki ák dos pala di má dik arsagil má.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.