Mateus 24
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH
1 Iwaze Sesus Deus wahoro zubata ekze niparakze zinymyrykynahatsa ibo zumunaha ipe niaha:
1 Jesus saiu do pátio do Templo, e, quando já estava indo embora, os seus discípulos chegaram perto dele e chamaram a sua atenção para os edifícios do Templo.
2 Yhỹ niy. Aba haraharetsa bo iktsa tsimaha. Aibatohi haraharetsa ba harape bete zozo zikaha. Haraharetsa mynatõtõbaiknaha. Kytsa Deus wahoro zubata mynakarakba. Tsizubarẽna nepykbaik.
2 Então ele disse:
3 Kyze Sesus Oriwereja hwitsa hara bo niy. Anaeze nidyhyky. Iwaze zinymyrykynahatsa asazubaze ipe niaha:
3 Jesus estava sentado no monte das Oliveiras. Então os discípulos chegaram perto dele e lhe perguntaram em particular: — Conte para nós quando é que isso vai acontecer. Que sinal haverá para mostrar que chegou o tempo de o senhor voltar e de tudo acabar?
4 Ana soho mopamykysoko Sesus tihi:
4 Jesus respondeu:
5 Kytsa sizubarẽtsa ahape maha “Utakta Deus zikpehata Kiristu” mybarapetu maha. Siharere batu wasani my. Kytsa mysispihikbatakanaha zuba, kytsa siharere bo yhỹ maha, siharere wasani mytsaty ahabyitsa mykaranaha. Iwa kytsa bo mybarapetu mykaranaha.
5 Porque muitos vão aparecer fingindo ser eu e dizendo: “Eu sou o
6 Kytsa ẽryktsa mowatsorokonaha. Kytsa bytykara ezektsa kino niwatihi mowatsorokonaha. Ana soho tsipiwabynaha. Ahapyby byihu ja. Tapara wa tihi my mybarawy abanury ty ka ba zikpyk.
6 Não tenham medo quando ouvirem o barulho de batalhas ou notícias de guerras. Tudo isso vai acontecer, mas ainda não será o fim.
7 Tatyryktsa usta tyryktsa bo mowatsoronaha. Nanabyi tabatsa myharape sukyryikiknaha. Nanabyitaba wytyk mytydydykyryk. Kytsa sizubarẽtsa taharapa piyknaha. Batu sidisahawyky.
7 Uma nação vai guerrear contra outra, e um país atacará outro. Em vários lugares haverá falta de alimentos e tremores de terra.
8 Iwa sinini mykaranaha. Bykyze sinini puẽtsik maha. Hawa wytyk tsimyitsapyrẽtatsa tabykyhy pipurukze, bykyze sinini mykara puẽtsik atatsa watsa kytsa sinini mykaranaha. Bykyze puẽtsik sinini mykaranaha.
8 Essas coisas serão como as primeiras dores de parto.
9 Iwaze ahasukyrytsitsa ahatsipa humo pahaoktyhyryknaha. Pahasukyrikinaha. Kahumo ahaspirikporẽtsa pahabanaha. Kytsa sizubarẽtsa ahahumo batu siakparawy.
9 — Depois vocês serão presos e entregues para serem maltratados e vocês serão mortos. Todos os odiarão por serem meus seguidores.
10 Iwaze sizubarẽtsa katuktsa kahumo batu sispirikpo. Kytsa myharape sapybyikinaha, siharerewabymybarẽtsa moziknaha.
10 Nessa época muitos vão abandonar a sua fé e vão trair e odiar uns aos outros.
11 Kytsa asaktsa:
11 Então muitos falsos
12 Iwaze amy ty batu imysapy kytsa mynakaranaha. Simyiwynahatsa sizubarẽtsa maha. Ana humo hi ba zikapepokzitsinaha.
12 A maldade vai se espalhar tanto, que o amor de muitos esfriará;
13 Aty kahumo tispirikporẽta tsipunihikrẽta mozik. Tsimysapyrẽta mozik, atahi Deus tuk tawahi mynapykyryk. Aty sinini mykaraze tsipunihikrẽta mozik atahi Deus tuk tawahi mynapykyryk hỹ.
13 mas quem ficar firme até o fim será salvo.
14 Deus wasania ty kytsa ityryktsa moziknaha soho kytsa aparakbaha bo niy. Nanabyitaba Deus wasania ty motsasonaha iwaze kytsa abazubaha iharere piwabynaha. Kytsa abazubatsa Deus wasania ty piwabynahaze iwaze hi mybarawy mopykba. Ana zuba mybarawy mopykba — Sesus niy.
14 E a boa notícia sobre o
15 Sesus ispezo niy:
15 E Jesus continuou:
16 Sesus tihi:
16 Então, os que estiverem na região da Judeia, que fujam para os montes.
17 Atakta wahoro harapu bete modyhyky zeka mynasik tanamy bo batu paku my, mowakik zuba.
17 Quem estiver em cima da sua casa, no terraço, que fuja logo e não entre para pegar as suas coisas.
18 Atakta tatsuhuk eze tu zeka tasuk bo wahoro eze batu erete mowakik zuba!
18 E quem estiver no campo, que não volte para casa a fim de buscar as suas roupas.
19 Wytykyryk siseheza sibykyhykyza sisukatsihikrẽza. Tahabykyhytsa tu sisukatsihikrẽza. Mywaknahaze tsihokdaharẽna.
19 Ai das mulheres grávidas e das mães com criancinhas naqueles dias!
20 Deus bo tsimypamykysonaha:
20 Orem a Deus para que vocês não tenham de fugir no inverno ou no sábado .
21 Iwaze tihi kytsa sinini mykaranaha. Deus bijoikpe wytyk nizuknize kytsa anawa batu sinini niaha. Ba sininizo zikaha. Anawaze zuba sinini tsimykaranaha.
21 Porque naqueles dias haverá um sofrimento tão grande como nunca houve desde que Deus criou o mundo; e nunca mais acontecerá uma coisa igual.
22 Deus zikwy humo jokbohatu sinini tsimaha, kytsa pokzitsiuwy jokbohatu nawa puruze mopyk habyizeka batu aty tohi ispitutsa zikokpykyryknaha. Deus iwatahawytsitsa pokzitsiuwy jokbohatu.
22 Porém Deus diminuiu esse tempo de sofrimento. Se não fosse assim, ninguém seria salvo. Mas, por causa do povo que Deus escolheu para salvar, esse tempo será diminuído.
23 Kyze aty ahabo zeka. “Iktsa tsimahaktsa! Anahudikhudikwy bo Deus zipehata my”. Usta ahabo zeka. “Iktsa tsimahaktsa! Atahi Deus zipehata my” mybarapetu mykaranaha. Ana harere bo ba hỹ tsimaha!
23 — Portanto, se alguém disser para vocês: “Vejam! O
24 Sizubarẽtsa mozumunaha asaktsa:
24 Porque aparecerão falsos profetas e falsos messias, que farão milagres e maravilhas para enganar, se possível, até o povo escolhido de Deus.
25 Sesus ispezo niy:
25 Prestem atenção! Eu estou lhes dizendo tudo isso, antes que aconteça.
26 Kyze ahape maha zeka:
26 — E, se disserem: “Vejam! Ele está no deserto”, não vão lá. Ou ainda: “Vejam! Ele está escondido aqui”, não acreditem.
27 Utakta Deus zikpehata ahawata mynasikzoze paparizo mykaranaha hyrikoso waha my. Bijoikpe eze tu nanabyitaba hyrikoso my anawa abazubatsa kabo iktsa maha. Aparakbaha hyrikoso bo iktsa maha. Anawatsa aparakbaha kabo iktsa maha. Utakta myziksizoze iwa hi my. Atsoko myziksizo, aparakbaha kabo iktsa maha hyrikoso waha.
27 Porque, assim como o relâmpago risca o céu, do nascente até o poente, assim será a vinda do
28 Myziksizo hỹ. Amakata nihyrikosokda zeka ihoro bo urubutsa mozumubaiknaha. Piborobaiknaha. Urubutsa Deus sohokotsabyitsa watsa, urubutsa tsihoroharẽna ziborokonaha. Deus sohokotsabyitsa kytsa Deus humo sispihikbyitsa bo mybarapetu mykaranaha. Kaharere humo myziksizo naha soho wasani my — Sesus niy.
28 — Onde estiver o corpo de um morto, aí se ajuntarão os urubus.
29 Sesus ispezo:
29 Jesus disse:
30 Iwaze bijoikpe eze iwatawy natakahaze utakta Deus zikpehata mynasikzo piwatawy. Kytsa aparakbaha anawatahawy bo hi iktsa maha. Ana bo iktsa mahaze sipybyrẽtsa. Mybarawy ezektsa kapokso mopuziukunaha. Utakta bijoikpe satata tuk mynasik iwa kytsa kabo iktsa maha. Mynasikze kamysapyrẽta kahyrizikporẽta kazikwyrẽta ana bo iktsa mahaze mopuziukunaha. Kamysapyrẽta tu iwatsatu mopuziukunaha.
30 Então o sinal do
31 Kyze porawy wata opykani pypy mykaraze tawata my, iwaze bijoikpe iknyktsa Deus tsumuẽhĩtsitsa siwatawytsitsa bo mysipeha. Nanabyitaba mybarawy ikny iwatawyhiktsitsa mynakypyknaha — niy. Sesus iwa nisihyrinymyrykyzo.
31 A grande trombeta tocará, e ele mandará os seus anjos para os quatro cantos da terra. E os anjos reunirão os escolhidos de Deus de um lado do mundo até o outro.
32 Sesus ispezo:
32 Jesus disse ainda:
33 Anawatawywahi mahaze utakta mynasikzoze ahahyrinymyrẽtsa hỹ. Bijoik ezektsa mytydydykynaha iktsa tsimaha utakta mynasikzoze ahahyrinymyrẽtsa hỹ. Atsatu my.
33 Assim também, quando virem acontecer essas coisas, fiquem sabendo que o tempo está perto, pronto para começar.
34 Kaharere wasani wabyziutaha! Abaktsa kytsa kaharere pinymyrybaiknaha. Kaharere atsatu mykaraze bykyzehu zuba mohyrikosokdanaha.
34 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: essas coisas vão acontecer antes de morrerem todos os que agora estão vivos.
35 Bijoikpe mohokda. Wytyk kino mohokda. Kaharere ka ba zikokza. Ba zikpyk. Kaharere tawahi mynapykyk — Sesus niy.
35 O céu e a terra desaparecerão, mas as minhas palavras ficarão para sempre.
36 Ispezo niy:
36 Jesus continuou, dizendo:
37 Tapara utakta Deus zikpehata mynasikzoze kytsa Noe okzekywatihi my.
37 A vinda do
38 Zibyituhukutu tahadisahakanaha, zikukunaha, tahasukzakanaha, wytykyryk nisioktyhyryknaha. Iwa nikaranaha iwaze Noe tsaraha puẽtsikbyita nizuknize atsaeze takoroze atsoko hyritsik inawõ. Ustsa kytsa pihik humo tahababaiknaha. Sispirikpobyitsa tahaharazukik.
38 Pois, antes do dilúvio, o povo comia e bebia, e os homens e as mulheres casavam, até o dia em que Noé entrou na barca.
39 Anawahi utakta Deus zikpehata myziksizoze kytsa sispihikbyitsa tuze atsoko myziksizo.
39 Porém não sabiam o que estava acontecendo, até que veio o dilúvio e levou todos. Assim também será a vinda do Filho do Homem.
40 — Iwaze makutsa petoktsa waratok eze pitetekenaha. Estuba Deus piwatawy, kabo pioktyhyryk ustakta motare.
40 — Naquele dia dois homens estarão trabalhando na fazenda: um será levado, e o outro, deixado.
41 Petokzahaza wanatsitsa mysiwazikinaha. Estuba Deus piwatawy, kabo pioktyhyryk ustatsa katsa motare.
41 Duas mulheres estarão no moinho moendo trigo: uma será levada, e a outra, deixada.
42 Mytsatyziu tykaranaha! Ahaspihik tsiwabykynaha! Haneze ahapehatsa mynasikzo ana humo batu ahahyrinymyry hỹ iwatsahi ahaspihik tsiwabyky nahaktsa!
42 Fiquem vigiando, pois vocês não sabem em que dia vai chegar o seu Senhor.
43 Wahoro tsihitsa zinymyryky zeka hawaze unata titsyhyryboarẽta iwahoro bo mytsukze, piperyky, ba zikuru, iwatahi itsyhyryboarẽta iwahoro ba ziktsuk.
43 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse quando ia chegar o ladrão, ficaria vigiando e não deixaria que a sua casa fosse arrombada.
44 Iwatsahi ahaspihik tsiwabykynahaktsa! Tsimykymynaha atsoko utakta mynasikzo iwatsahi tsimykymynaha wahoro zihitsa watsa ahaspihik tsiwabykynahaktsa! Iwa tsipiperykynahaktsa — Sesus niy.
44 Por isso vocês também fiquem vigiando, pois o Filho do Homem chegará na hora em que vocês não estiverem esperando.
45 Sesus puẽtsik nisihyrinymyryky ikiahatsa tsumuẽhĩtsitsa watsa. Atahi:
45 Jesus disse ainda:
46 Atakta itarabaja pykyhytu mynakara bykyzehu ipehatsa myziksizoze ihumo tsakurẽta hỹ.
46 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
47 Ipehatsa tihi:
47 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
48 Sitsumuẽhĩtsa ihyriziktsokzawy pykyhytu habyi zeka tapetu isopyk:
48 Mas, se o empregado for mau, pensará assim: “O meu patrão está demorando muito para voltar.”
49 Iwaze ustsa tsumuẽhĩtsitsa mysikiki. Tadisahaikik siopuwy pikuikik.
49 Então começará a bater nos seus companheiros, e a comer, e a beber com os bêbados.
50 Ipehatsa myziksizoze sitsumuẽhĩtsa batu ity pery. Haramwe haneze sa batu inymyryhy. Ihyrinymyrybyita tu ipehatsa atsoko ziksi.
50 E o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe.
51 Ipehatsa ihumo takyriki sinini ykarawy bo pipeha. Iharawatakanahatsitsa tuk sinini mykara. Situk mopuziuku nabo tahatsapu ty dydydy mykaranaha — Sesus niy.
51 Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os hipócritas vão. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.