Mateus 10
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NAA
1 Kyze Sesus dose zinymyrykynahatsa pe niy. — Pany! Kazikwy ahatuk mynapykyryk iwaze hyrikoso sapybara mybarawy ezektsa pororo nakaranahaze ispe: “Nabo pãotaha” tsimaha. Hyỹ maha. Kazikwy humo tysiksiwyhiknaha. Ikiahatsa kino simyitsapyrẽtsa kazikwy humo tsimysizororowynaha, kytsa siakubyitsa tysiakuwykynaha kazikwy humo sispihikrẽtsa moziknaha iwa tsimahaktsa! — niy.
1 Tendo Jesus chamado os seus doze discípulos, deu-lhes autoridade sobre espíritos imundos para os expulsar e para curar todo tipo de doenças e enfermidades.
2 Sesus sakzohotsa nisiwatawyhik. Tapara Simaõ Peduru ty zinaroko, itsy Ãdere niwatihi, Tsiaku, Sebedeu tse itsy Suão niwatihi ziwatawy.
2 Ora, os nomes dos doze apóstolos são estes: primeiro, Simão, chamado Pedro, e André, seu irmão; Tiago, filho de Zebedeu, e João, seu irmão;
3 Piripi, Baratoromeu, Tome, Mateus okyrysaro byktsa, Tsiaku Arapeu tse, Tadeu.
3 Filipe e Bartolomeu; Tomé e Mateus, o publicano; Tiago, filho de Alfeu, e Tadeu;
4 Simaõ Kanaã ezekta, Sudas usta Iskariotses inarokota atahi Sesus isukyrytsitsa bo zioktyhyrykta iwatsa Sesus nisiwatawy.
4 Simão, o Zelote, e Judas Iscariotes, que foi quem o traiu.
5 Asaktsa dose kytsa nisipeha. Atahi:
5 Jesus enviou esses doze, dando-lhes as seguintes instruções:
6 Asaktsa hozipyrykzatsa watsa. Hawa hozipyrykzatsa batu ske buruk nawa sizaratsa nikaranaha. Sudeutsa kahyrinymyrywy bo batu yhỹ zikaha, iwaze sizaratsa watsa niwatihi.
6 mas, de preferência, procurem as ovelhas perdidas da casa de Israel.
7 Ske buruk tsimyzurukunahaze nisihobyknahatsa pe “Abaka myzubaha Deus tyryktsa moziknaha” tsimaha.
7 Pelo caminho, preguem que está próximo o Reino dos Céus.
8 Simyitsapyrẽtsa tysizororowynahaktsa! Niakbanahatsa tynasihyrizikponahaktsa! Kytsa nibibibaiknahatsa sakõrõrõtsa humo tysizororowynahaktsa! Mybarawy ezektsa asahi hyrikoso sapybara pororo ziknakaranaha tysiksiwyhiknahaktsa! Deus hi sapyhaty ahabo nyny mykara iwatsahi myzubaha bo isapyha ty nyny tsimaha tysitsumuẽhĩnaha.
8 Curem enfermos, ressuscitem mortos, purifiquem leprosos, expulsem demônios. Vocês receberam de graça; portanto, deem de graça.
9 Okyrysaro ty koro koro byitaha!
9 Não levem ouro, nem prata, nem cobre em seus cintos;
10 Ske buruk tsimykurunahaze ahaborohobyitsa ty! Wanuty pu pu byitaha! Ahasuk ty kino pok pok byitaha! ahahumokta tyzuba tsimaha. Ahapyrysuk ty estuba zuba korobyktaha! Ahazozowy ty wabehyryk wabehyryk byitaha. Amy tsimyzihikiknaha ana ty hi kytsa ahabo nyny maha. Ahahyriziktsokzawy humo ahadisahawy ty ahabo nyny maha.
10 nem sacola para o caminho, nem duas túnicas, nem sandálias, nem bordão; porque o trabalhador é digno do seu alimento.
11 Tsipomokonahaze myzubaha bo anahudikhudikwy ezektsa ahape maha: “Kawahoro bo pakutynaha” maha zeka yhỹ tsimaha. Iwahoro bo tsinapupunahaze anaeze tsimypykyryknaha. Ituk tsimytarenaha.
11 — E, em qualquer cidade ou aldeia em que vocês entrarem, perguntem quem nelas é digno; e fiquem ali até saírem daquele lugar.
12 Ata wahoro bo tsinapupunahaze iwa tsimaha “O wahoro ezektsa ahatsyhyryze Deus bo tsimaha ‘Myzo tysisapywyky ahumo sakurẽtsa moziknaha’ ” tsimaha. |src="HK00232B.TIF" size="span" copy="Horace Knowles revised by Louise Bass © The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="Mateus 10.12"
12 Ao entrarem na casa, saúdem-na.
13 Anaeze tsimypykyryknaha wahoro ezektsa Deus wasania ty yhỹ mykaranaha zeka sakurẽtsa moziknaha. Wahoro ezektsa Deus wasania ty ahabyizeka batu siaku moziknaha. Ikiahatsa hi ahakurẽtsa tsimyziknaha.
13 Se a casa for digna, que a paz de vocês venha sobre ela; se, porém, não for digna, a paz voltará para vocês.
14 Asaktsa Deus wasania ty ahabyi zeka, ahaharere bo waby ahabyizeka meky botu tsimykurunaha. Tsimykuruzonahaze ahapyrysuk ty bok bokyktaha. Wytyk tazy ty mynatõ mysiwatawy. “Tahudikhudikwy ezektsa Deus harere bo batu hỹ” my.
14 Se alguém não quiser recebê-los nem ouvir as palavras de vocês, ao saírem daquela casa ou daquela cidade, sacudam o pó dos pés.
15 Hanawa puruze Deus aparakbaha soho motsasoze, hawa ha ty kytsa tisapyrẽna nikaranahaze “O wasani nikaranaha” my. Ustsa kytsa hawa ha ty batu isapy nikaranahaze “O simysapybyitsa nikaranaha” my. Iwa purunahaze asaktsa Sodoma ezektsa humo tsihokdarẽna, Korora ezektsa humo kino niwatihi tsihokdaharẽna. Anahudikhudikwy anaeze Deus wasania ty batu hỹ nikaranaha tsihokdaharẽna baba — Sesus niy.
15 Em verdade lhes digo que haverá menos rigor para Sodoma e Gomorra, no Dia do Juízo, do que para aquela cidade.
16 Mytsatyziutaha! Nanabyitaba pahapehaka ikiahatsa hozipyrykzatsa watsa parinitsa ahatuk maha. Iwatsahi pykyhytutaha! Wohorektsa watsa sispirikporẽtsa siwatsa kytsa bo tsimytsatyziukunaha. Amytudutsa watsa batu sakyri, ikiahatsa siwahatsa batu ahakyri tsimaha!
16 — Eis que eu os envio como ovelhas para o meio de lobos. Portanto, sejam prudentes como as serpentes e simples como as pombas.
17 Pykyhytutaha! Sudeutsa siharerewabynahatsa pahaoktyhyryknaha. Sudeutsa sidyhydyhywytsa bo anaeze hwitsa ty pahakikinaha.
17 Tenham cuidado com os homens, porque eles os entregarão aos tribunais e os açoitarão nas suas sinagogas.
18 Kytsa sipehatsa, sikapitãotsa kino niwatihi sibo pahaoktyhyryknaha. Ikiahatsa siokerykze Deus wasania ty sibo tsimytsasonaha. Iwa Sudeutsabyitsa Deus wasania ty piwabynaha.
18 Por minha causa vocês serão levados à presença de governadores e de reis, para lhes servir de testemunho, a eles e aos gentios.
19 Ahatsipa humo pahaoktyhyryknaha zeka ahaharere soho bo mytsaty mytsaty byitaha! Sipehatsa okeryk tsimytsasonahaze Deus pahatsumuẽhĩ. Iwatsahi ahaharere ty Deus hyrikoso humo mytsaty tsimaha. Ihumo ahahyrinymyrẽtsa hỹ.
19 E, quando entregarem vocês, não se preocupem quanto a como ou o que irão falar, porque, naquela hora, lhes será concedido o que vocês dirão.
20 Ikiahatsa zuba batu tyso Deus hyrikoso ahatuk mynapykyryk iwaze wasani tsimytsasonaha. Atahi ahaharere piakse nawa pahatsumuẽhĩ. Ihumo ahahyrinymyrẽtsa hỹ.
20 Afinal, não são vocês que estão falando, mas o Espírito do Pai de vocês é quem fala por meio de vocês.
21 Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe:
21 — Um irmão entregará à morte outro irmão, e o pai entregará o filho. Haverá filhos que se levantarão contra os seus pais e os matarão.
22 Sizubarẽtsa kahumo batu siakparawy iwatsahi ahabo niwatihi batu siakparawy. Ikiahatsa kahumo ahaspirikporẽtsa tu iwatsahi kytsa aha humo batu siakparawy. Atakta tybyi zuba niy kahumo tispirikporẽta babata. Aty kaharere bo hyỹ mynakara zeka iwaze sinini my atakta Deus tuk tawahi mynapykyryk.
22 Todos odiarão vocês por causa do meu nome; aquele, porém, que ficar firme até o fim, esse será salvo.
23 Estuba hudikhudikwy eze pahasukyrykynahaze usa hudikhudikwy bo tywakiknahaktsa! Anaeze pahasukyrynahaze usa hudikhudikwy bo tywakik. Utakta mybarawy bo iknasik. Bykyze bijoikpe bo modo. Tapara ahahyriziktsokzawy tsipipyknahaze zuba mybarawy bo myziksizo. Uta mozumuze ikiahatsa Deus wasania ty tsimytsasonaha. Isareu ezektsa bo batu ahapyk.
23 Quando, porém, perseguirem vocês numa cidade, fujam para outra. Porque em verdade lhes digo que não terão percorrido as cidades de Israel, até que venha o Filho do Homem.
24 — ausente —
24 — O discípulo não está acima do seu mestre, nem o servo está acima do seu senhor.
25 — ausente —
25 Basta ao discípulo ser como o seu mestre, e ao servo ser como o seu senhor. Se chamaram o dono da casa de Belzebu, quanto mais os membros da sua casa!
26 — Iwaze siharereziubyitsa bo ahapyby byihu ja! Hawa ha ty kytsa papatu mynakaranaha bykyzehu myzubahatsa sihyrinymyrẽtsa. Hawa ha ty kytsa akbyibatu mopamykysokonaha humo sizubarẽtsa pinymyrykynaha. Hawa ha ty imysapybara mynakaranaha humo aibani sizubarẽtsa sihyrinymyrẽtsa.
26 — Portanto, não tenham medo deles. Pois não há nada encoberto que não venha a ser revelado, nem oculto que não venha a ser conhecido.
27 Hawa ha ty ahabo motsaso kytsa papatu bykyzehu sizubarẽtsa bo opykani tsimytsasonaha.
27 O que lhes digo às escuras, repitam a plena luz; e o que é dito para vocês ao pé do ouvido, proclamem dos telhados.
28 Kytsa pahabanaha zuba sipokso ahapyby byihu ja! Ikiahatsa pahabanaha. Bykyze batu zikaha. Ba amy tohi ahabo zikaha. Ahahyrizikararawy ba ziksibanaha. “Aty pokso sa mypybyrẽtsa.” tsimaha. Deus pokso ahapybyrẽtsaktsa! Ata zuba kytsa sinini ykarawy bo nasipehaka. Iwatsahi Deus pokso ahapybyrẽtsa! — niy.
28 Não temam os que matam o corpo, mas não podem matar a alma; pelo contrário, temam aquele que pode fazer perecer no inferno tanto a alma como o corpo.
29 — Amy ty piyk huak ty okyrysaro ty tsipisihyrykzo. Estuba zuba ja. Yhỹ. Piyk estuba zuba zibeze zeka ahazo tsihyrinymyrẽta. Yhỹ niy. Deus hi piyktsa humo ba zikspiriktsokda. Sihumo tsimypokzitsiukrẽta, iokzeka sipokzitsarẽtsa.
29 — Não se vendem dois pardais por uma moedinha? Entretanto, nenhum deles cairá no chão sem o consentimento do Pai de vocês.
30 Ikiahatsa ja. Deus ahasoho humo tsihyrinymyrẽta. Tsihyrinymyrẽta babata.
30 E, quanto a vocês, até os cabelos da cabeça de vocês estão todos contados.
31 Iwatsahi kytsa pokso ahapyby byihu ja! Hawa ahabo mykaranaha ahapyby byihu ja! Deus okzeka ahahumo tsimypokzitsiarẽta. Iokzeka piyktsa sipokzitsarẽtsa ikiahatsa pokzitsiuwy abazuba. Iwatahi Deus ahahumo tsimypokzitsiukrẽta hỹ — Sesus niy.
31 Portanto, não temam! Vocês valem bem mais do que muitos pardais.
32 Ikiahatsa myzubaha okze tihi:
32 — Portanto, todo aquele que me confessar diante dos outros, também eu o confessarei diante de meu Pai, que está nos céus;
33 Ikiahatsa myzubaha okze tihi:
33 mas aquele que me negar diante das pessoas, também eu o negarei diante de meu Pai, que está nos céus.
34 — Mybarawy bo inasik kytsa nisihyrinymyryky. Tozeka ja kytsa astsabanitsa ja tsimaha mytsaty ahabyitsa tsimaha. Asaktsa kaharere bo hỹbyri tsimykaranahaze metutu mykaranaha.
34 — Não pensem que eu vim trazer paz à terra; não vim trazer paz, mas espada.
35 Itse tazo batu iakparawy. Izo Deus harere bo hyỹ mykara, itse batu, iwatahi tazo humo batu iakparawy. Iste taje humo batu iakparawy. Ije Deus harere bo hyỹ mykara iste batu iwatatsahi taje humo batu iakparawy. Iwapyryza ihyrytsa iokeza batu iakparawy. Atatsa Deus harere bo hyỹ mykara ihyrytsa iokeza batu, iwazahi ihyrytsa iokeza humo batu iakparawy. Iwa katukytsa kaharere humo metutu mynapykyryknaha.
35 Pois vim causar divisão entre o homem e o seu pai; entre a filha e a sua mãe e entre a nora e a sua sogra.
36 Maku iwahoro ezektsa sisukyrytsitsa moziknaha.
36 Assim, os inimigos de uma pessoa serão os da sua própria casa.
37 Amakta zeky izo ije izotsa iwatsa sihumo ka iakparawytsa zuba iwatahi kahumo ka tsikaeni zuba iakparawy iwatahi batu katuktsa babatsa. Aty zeky itse iste ihyrytsa iwatsa sihumo ka iakparawytsa zuba iwatahi kahumo ka tsikaeni zuba iakparawy iwatahi batu katuktsa babatsa my.
37 — Quem ama o seu pai ou a sua mãe mais do que a mim não é digno de mim; quem ama o seu filho ou a sua filha mais do que a mim não é digno de mim;
38 Sinini tsimahaze tu tsikahazoziknaha! Aty zeka iharapatawyhyta tasukyry buruk piskek zeka mohyrikosokda atahi nikara. Ikiahatsa tihiktsa! Katuk babatsa tsimoziknaha zeka sinini tsimykaranaha! Pabeze tsihikiknaha zeka kahumo ahaspirikpo batu pyk tsimaha. Tsikspirikpotohinaha kahyrinykyryk sinini tsimaha.
38 e quem não toma a sua cruz e vem após mim não é digno de mim.
39 Aty tabo zuba mytsaty myze: “O utakta ba zik hyrikosokda tapara Sesus bo batu yhỹ iwatahi Sesus soho ‘batu kanyhy’ ” my, atahi Deus tuk batu tawahi mynapykyryk. Atakta Sesus humo sinini my zeka atahi Deus tuk tawahi mynapykyryk, ipauk baze mynapykyryk tsakurẽta my — Sesus niy.
39 Quem acha a sua vida a perderá; e quem perde a vida por minha causa, esse a achará.
40 — Aty ahape:
40 — Quem recebe vocês é a mim que recebe; e quem recebe a mim recebe aquele que me enviou.
41 — Aty Deus sohokotsa pe my “O kawahoro bo pakutyny. Mytuk tsipadisaha” my. Atakta Deus sohokotsa tuk Deus sapyha ty sibo nyny my. Atahi maku tsimysapyrẽta bo atakta Deus harere bo hyỹ mykara. “Pany! Kawahoro bo pakutyny tsimy” my. Iwa tsimysapyrẽta humo, atahi tsimysapyrẽta Deus sapyha ty sibo nyny my. “O sibo mysisapywyky” — Deus my.
41 Quem recebe um profeta, no caráter de profeta, receberá a recompensa de profeta; quem recebe um justo, no caráter de justo, receberá a recompensa de justo.
42 — Aty zeka pihik ty katukta bo nyny my zeka atahi katukta bo nyny my iwaze Deus isapyha ty ibo nyny my hỹ — niy.
42 E quem der de beber, ainda que seja um copo de água fria, a um destes pequeninos, por ser este meu discípulo, em verdade lhes digo que de modo nenhum perderá a sua recompensa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.