Marcos 4

Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Iwaze zinymyrykynahatsa ibo ziksizonahaze Sesus pihik sak eze nisihyrinymyrykyzo. Myzubaha pihikzotsabyri eze niriktotohokonaha. Iwatahi myzubaha pokso tsaraha bo takorohyk. Tsaraha sak bete nidyhyky. Kytsa pihik sak eze iharere ziwabykynaha
1 Jesus começou a ensinar outra vez na beira do lago da Galileia. A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou e sentou-se num barco perto da praia, onde o povo estava.
2 Nisihyrinymyryky. Waratok soho humo nitsasoko nawa humo nisiwatawyky. Hawa kytsa mekywatsa tu Deus harere bo maha, wastuhu iharere bo hyỹ maha, ustsa iharere bo batu yhỹ maha ana humo hi nisihyrinymyryky.
2 Jesus usava parábolas para ensinar muitas coisas. Ele dizia:
3 Ata hi:
3 — Escutem! Certo homem saiu para semear.
4 Nisiparikikze wastuhu riktsa ske sak bo inatsukunaha. Iwaze piyktsa nisihorozukbaiknaha.
4 E, quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Kyze ustsa riktsa nisiparikikze harahare buruk inatsukurunaha. Iwatsahi atsoko zipokonahaze wytyk tsikaeni zuba humo niakbabaiknaha, batu iytyk sapy.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Batu siharapyryky iwatsahi niakbabaiknaha. Nitsehebaiknaha. Haramwe humo niakbabaiknaha.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Kyze ustsa riktsa nisiparikikze inikoso bo inatsukurunaha. Tahapykyknahaze nisiupyksiknaha. Inisahatsa humo, batu tahatypyk. Niakbabaiknaha.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas. Por isso nada produziram.
8 Ustsaktsa mahani. Ustsa riktsa nisiparikikze jytykziuha bo inatsukurunahaze sisapyrẽtsa. Tsiytyksapyrẽna bo natsukunaha. Niahatsahi taypykyknahaze tahasuknaha nipopokonaha. Wastuhu nisiubaranaha tirĩta riktsa. Ustsa nisiubaranaha sesẽta riktsa. Ustsa nisiubaranaha sẽ riktsa sizubarẽtsa hỹ — niy.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa brotaram, cresceram e produziram na base de trinta, sessenta e até cem grãos por um.
9 Iwaha soho humo nisihyrinymyryky:
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Kyze kytsa sizubarẽtsa niparaknahaze zinymyrykynahatsa wastuhu wabynahatsa ahatsa ibo zumunaha ipe niaha:
10 Quando a multidão foi embora, as pessoas que ficaram ali começaram, junto com os doze discípulos, a fazer perguntas a Jesus sobre parábolas .
11 Sesus ispe niy:
11 Jesus disse a eles:
12 Isoho humo piwabynahaze hawa ha ty piwatawy batu mytsaty hỹ. Isoho humo mytsatykynaha zeka sisopykysapybyitsa ty mykaranaha pimoewy tsihikiknaha. Sisopyksapybyi humo sisukatsihikrẽtsa tu zeka Deus mysiokzohik hỹ ana hi batu sihumo itsihik — niy.
12 para que olhem e não enxerguem nada e para que escutem e não entendam; se não, eles voltariam para Deus, e ele os perdoaria.
13 — Kasoho humo ahahyrinymyry byizeka. Iwaze hawa usa soho humo sa mytsaty tsimykaranaha — niy.
13 Então Jesus perguntou:
14 — Kaharere pahawatawyky. Asaktsa kahyrinymyrywy ezytyk bo yhỹ maha zeka Deus tyryktsa moziknaha. Atakta nisiparikiktsa Deus harere mynatsasokonahaktsa watsa. Riktsa Deus harere hyrity watsa niy.
14 E continuou:
15 Wastuhu Deus harere ziwabynahatsa riktsa watsa ske sak bo inatsukurunaha. Deus wasania ty piwabynahaze Satanas sibo mozumuze, Deus harere piakse. Kytsa sispirikpobyitsa tu Satanas Deus harere ziakse piyktsa hyrity watsa iwaze wasani humo batu sispirikpo.
15 Algumas pessoas que a ouvem são como as sementes que caíram na beira do caminho. Logo que ouvem, Satanás vem e tira a mensagem que foi semeada no coração delas.
16 Ustsa Deus harere piwabykynaha. Asaktsa riktsa watsa harahare buruk inatsukunaha wytyk tsikaeni zuba batu siharapyryky. Tapara wasaniha ziwabykynaha sakurẽtsa niyziknaha. Riktsa jakspe bete tu niapykyryknaha batu jytyksapy eze inatsukurunaha watsa. Asahi tsikaeni zuba pinymyrykynaha.
16 Outras pessoas são como as sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras. Quando ouvem a mensagem, elas a aceitam logo com alegria;
17 Ziwabyziubyinahatsa tu Deus bo tsihokdaharẽna zeka Deus harere bo batu yhỹ my nikaranaha, iharere humo ispiriktsokdanaha. Ustsa kytsa Deus harere humo nisimyijakanaha Deus wasaniha zimoewynaha. Deus humo batu sispirikpo.
17 mas depois de pouco tempo essas pessoas abandonam a mensagem porque ela não criou raízes nelas. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
18 — ausente —
18 Ainda outras são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem,
19 — ausente —
19 mas, quando aparecem as preocupações deste mundo, a ilusão das riquezas e outras ambições, estas coisas sufocam a mensagem, e ela não produz frutos.
20 Ustsa Deus harere piwabykynaha hawaha mykaranaha riktsa watsa wytyk tisapyrẽna bo inatsukurunahatsa, ustsa kytsa Deus harere siwabynahatsa watsa piwabyziukunaha. Piwabykynaha iharere bo yhỹ mykaranaha ihumo sispirikporẽtsa moziknaha. Deus harere bo hyỹ nikaranaha. Iwatsahi wihara nijakuk naha wa. Wastuhu nisiubaranaha tirĩta riktsa. Ustsa nisiubaranaha sesẽtsa riktsa. Ustsa nisiubaranaha sẽ riktsa. Sizubarẽtsa hỹ — niy.
20 E existem aquelas pessoas que são como as sementes que foram semeadas em terra boa. Elas ouvem, e aceitam a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, trinta; outras, sessenta; e ainda outras, cem vezes mais do que foi semeado.
21 Kyze Sesus tuktsa zinymyrykynahatsa bo nipamykysokozo. Rika soho nitsasoko. Ata hi:
21 Jesus continuou:
22 Aba hawa ha jokpitsĩha bykyze kino piwatawy. Aba amy humo batu myhyrinymyry bykyze kino tanymyryky.
22 Pois tudo o que está escondido será descoberto, e tudo o que está em segredo será conhecido.
23 Kaharere tsiwaby tsihikiknaha zeka wabyziutaha! — niy.
23 Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
24 — O wabyziutahaktsa kytsa! Hawa ustsa kytsa ahasopyk ana kino Deus ahabo isopyk. Ikiahatsa ustsa kytsa mysisapywyky zeka Deus pahasapywyky. Ikiahatsa ustsa bo tsimysisapybyrikinaha zeka ahasopyk, iwaze Deus kino niwatihi ahabo atsatu isopyk Deus ahahumo iakyri mozik.
24 Disse também:
25 Atakta pinymyry tsihikik pihyrinymyrytohi. Atakta kaharere bo batu wabytokto tsikaeni zuba pinymyry myspiriktsokdaka, Deus mymyspiriktsokda.
25 Quem tem receberá mais; mas quem não tem, até o pouco que tem será tirado dele.
26 Sesus nipamykysokozo:
26 Jesus disse:
27 Unata zurubakaze siriktsa mozipobanaha. Pibyituhukutu inapopoze siriktsa taypykbakanaha. Hawa siriktsa taypyknaha maku batu ihyrinymyry.
27 Quer ele esteja acordado, quer esteja dormindo, ela brota e cresce, sem ele saber como isso acontece.
28 Ta zuba taypyknaha siriktsa mozipokonaha. Tapara ipa mozipo, iwaze ikoka motaypyk iwaze riktsa ikoka eze mynahareknaha. Sizubarẽtsa niubaranaha.
28 É a própria terra que dá o seu fruto: primeiro aparece a planta, depois a espiga, e, mais tarde, os grãos que enchem a espiga.
29 Kyze moakuknahaze niunaha maku penari ty mysizyzyknaha, nikymynahaze atsoko mysizyzyk nahỹ — niy. Iwa Sesus siriktsa soho humo nisihyrinymyry.
29 Quando as espigas ficam maduras, o homem começa a cortá-las com a foice, pois chegou o tempo da colheita.
30 Sesus nipamykysokozo. Deus tyryktsa abazubatsa humo nisihyrinymyryky:
30 Jesus continuou:
31 Rik tsibik taypykze watsa. Rik mostarada wata niy. Wytyk eze ziparikikze mostarada pyripykani riktsa.
31 Ele é como uma semente de mostarda, que é a menor de todas as sementes.
32 Kyze rik taypykze hwi puẽtsikbyita mozik, tisarapazubarẽta mozik. Iwaze piyktsa ibete tahasukuknaha isarapatsa watu mykaranaha — niy.
32 Mas, depois de semeada, cresce muito até ficar a maior de todas as plantas. E os seus ramos são tão grandes, que os passarinhos fazem ninhos entre as suas folhas.
33 Iwaze Sesus sisoho sizubarẽtsa kytsa bo nipamykysoko. Iwa nisihyrinymyryky. Sibo nipamykysoko, zinymyrykynahaze iwaze kytsa nisihyrinymyrytohi. Isoho humo zuba nisihyrinymyryky.
33 Assim, usando muitas parábolas como estas, Jesus falava ao povo de um modo que eles podiam entender.
34 Bykyzehu atazubaze zinymyrykynahatsa tuk sisoho humo nisiwatawyziu ana hi nitsasoko. Iwa sisoho humo mytsatyziu nikaranaha.
34 E só falava com eles usando parábolas, mas explicava tudo em particular aos discípulos.
35 Kyze haramwe zunubakaze, Sesus zinymyrykynahatsa pe:
35 Naquele dia, de tardinha, Jesus disse aos discípulos:
36 Ustsa nisiksiwyhiknahaze Sesus tsaraha eze nitareta, iwaze zinymyrykynahatsa zikorohyknaha. Nabo amykta taba zitsikzakanaha. Ustsa tsarahatsa kino niwatihi nikurunaha.
36 Então eles deixaram o povo ali, subiram no barco em que Jesus estava e foram com ele; e outros barcos o acompanharam.
37 Iwaze atsoko zopoktsa inabybyknaha. Pihik ihiridawy waha niukuru tsaraha pihik ty inaharekek, ana humo hi asiba nitaboknaha.
37 De repente, começou a soprar um vento muito forte, e as ondas arrebentavam com tanta força em cima do barco, que ele já estava ficando cheio de água.
38 Sesus kino tsapukteze nihoeke. Zurubaka iharek panu bete nihoeke iwatsahi tahapybyspyk tu zituzutuzukunaha. Zinymyrykynahatsa ity zipopohiknaha.
38 Jesus estava dormindo na parte detrás do barco, com a cabeça numa almofada. Então os discípulos o acordaram e disseram: — Mestre! Nós vamos morrer! O senhor não se importa com isso?
39 Kytsa:
39 Então ele se levantou, falou duro com o vento e disse ao lago: O vento parou, e tudo ficou calmo.
40 Sesus ispe niy:
40 Aí ele perguntou:
41 Tahapybytuk tu nitsasokonaha:
41 E os discípulos, cheios de medo, diziam uns aos outros: — Que homem é este que manda até no vento e nas ondas?!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.