Marcos 4
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NAA
1 Iwaze zinymyrykynahatsa ibo ziksizonahaze Sesus pihik sak eze nisihyrinymyrykyzo. Myzubaha pihikzotsabyri eze niriktotohokonaha. Iwatahi myzubaha pokso tsaraha bo takorohyk. Tsaraha sak bete nidyhyky. Kytsa pihik sak eze iharere ziwabykynaha
1 Jesus começou a ensinar outra vez à beira-mar. E uma numerosa multidão se reuniu em volta dele, de modo que entrou num barco, onde se assentou, afastando-se da praia. E todo o povo estava à beira-mar, na praia.
2 Nisihyrinymyryky. Waratok soho humo nitsasoko nawa humo nisiwatawyky. Hawa kytsa mekywatsa tu Deus harere bo maha, wastuhu iharere bo hyỹ maha, ustsa iharere bo batu yhỹ maha ana humo hi nisihyrinymyryky.
2 Assim, ensinava-lhes muitas coisas por parábolas e, durante o seu ensino, dizia:
3 Ata hi:
3 — Escutem! Eis que o semeador saiu a semear.
4 Nisiparikikze wastuhu riktsa ske sak bo inatsukunaha. Iwaze piyktsa nisihorozukbaiknaha.
4 E, ao semear, uma parte caiu à beira do caminho, e vieram as aves e a comeram.
5 Kyze ustsa riktsa nisiparikikze harahare buruk inatsukurunaha. Iwatsahi atsoko zipokonahaze wytyk tsikaeni zuba humo niakbabaiknaha, batu iytyk sapy.
5 Outra parte caiu em solo rochoso, onde a terra era pouca, e logo nasceu, visto não ser profunda a terra.
6 Batu siharapyryky iwatsahi niakbabaiknaha. Nitsehebaiknaha. Haramwe humo niakbabaiknaha.
6 Saindo, porém, o sol, a queimou; e, porque não tinha raiz, secou-se.
7 Kyze ustsa riktsa nisiparikikze inikoso bo inatsukurunaha. Tahapykyknahaze nisiupyksiknaha. Inisahatsa humo, batu tahatypyk. Niakbabaiknaha.
7 Outra parte caiu entre os espinhos; e os espinhos cresceram e a sufocaram, e não deu fruto.
8 Ustsaktsa mahani. Ustsa riktsa nisiparikikze jytykziuha bo inatsukurunahaze sisapyrẽtsa. Tsiytyksapyrẽna bo natsukunaha. Niahatsahi taypykyknahaze tahasuknaha nipopokonaha. Wastuhu nisiubaranaha tirĩta riktsa. Ustsa nisiubaranaha sesẽta riktsa. Ustsa nisiubaranaha sẽ riktsa sizubarẽtsa hỹ — niy.
8 Outra, enfim, caiu em boa terra e deu fruto; a semente brotou, cresceu e produziu a trinta, a sessenta e a cem por um.
9 Iwaha soho humo nisihyrinymyryky:
9 E Jesus acrescentou:
10 Kyze kytsa sizubarẽtsa niparaknahaze zinymyrykynahatsa wastuhu wabynahatsa ahatsa ibo zumunaha ipe niaha:
10 Quando Jesus ficou só, os que estavam junto dele com os doze começaram a lhe fazer perguntas a respeito das parábolas.
11 Sesus ispe niy:
11 Jesus disse a eles:
12 Isoho humo piwabynahaze hawa ha ty piwatawy batu mytsaty hỹ. Isoho humo mytsatykynaha zeka sisopykysapybyitsa ty mykaranaha pimoewy tsihikiknaha. Sisopyksapybyi humo sisukatsihikrẽtsa tu zeka Deus mysiokzohik hỹ ana hi batu sihumo itsihik — niy.
12 para que, vendo, vejam e não percebam; e, ouvindo, ouçam e não entendam; para que não venham a converter-se e sejam perdoados.
13 — Kasoho humo ahahyrinymyry byizeka. Iwaze hawa usa soho humo sa mytsaty tsimykaranaha — niy.
13 Então Jesus lhes perguntou:
14 — Kaharere pahawatawyky. Asaktsa kahyrinymyrywy ezytyk bo yhỹ maha zeka Deus tyryktsa moziknaha. Atakta nisiparikiktsa Deus harere mynatsasokonahaktsa watsa. Riktsa Deus harere hyrity watsa niy.
14 O semeador semeia a palavra.
15 Wastuhu Deus harere ziwabynahatsa riktsa watsa ske sak bo inatsukurunaha. Deus wasania ty piwabynahaze Satanas sibo mozumuze, Deus harere piakse. Kytsa sispirikpobyitsa tu Satanas Deus harere ziakse piyktsa hyrity watsa iwaze wasani humo batu sispirikpo.
15 Estes são os da beira do caminho, onde a palavra é semeada: quando a ouvem, logo Satanás vem e tira a palavra semeada neles.
16 Ustsa Deus harere piwabykynaha. Asaktsa riktsa watsa harahare buruk inatsukunaha wytyk tsikaeni zuba batu siharapyryky. Tapara wasaniha ziwabykynaha sakurẽtsa niyziknaha. Riktsa jakspe bete tu niapykyryknaha batu jytyksapy eze inatsukurunaha watsa. Asahi tsikaeni zuba pinymyrykynaha.
16 E estes são os semeados em solo rochoso, os quais, ouvindo a palavra, logo a recebem com alegria.
17 Ziwabyziubyinahatsa tu Deus bo tsihokdaharẽna zeka Deus harere bo batu yhỹ my nikaranaha, iharere humo ispiriktsokdanaha. Ustsa kytsa Deus harere humo nisimyijakanaha Deus wasaniha zimoewynaha. Deus humo batu sispirikpo.
17 Mas eles não têm raiz em si mesmos, sendo de pouca duração. Quando chega a angústia ou a perseguição por causa da palavra, logo se escandalizam.
18 — ausente —
18 Os outros, os semeados entre os espinhos, são os que ouvem a palavra,
19 — ausente —
19 mas as preocupações deste mundo, a fascinação da riqueza e outras ambições aparecem e sufocam a palavra, e ela fica infrutífera.
20 Ustsa Deus harere piwabykynaha hawaha mykaranaha riktsa watsa wytyk tisapyrẽna bo inatsukurunahatsa, ustsa kytsa Deus harere siwabynahatsa watsa piwabyziukunaha. Piwabykynaha iharere bo yhỹ mykaranaha ihumo sispirikporẽtsa moziknaha. Deus harere bo hyỹ nikaranaha. Iwatsahi wihara nijakuk naha wa. Wastuhu nisiubaranaha tirĩta riktsa. Ustsa nisiubaranaha sesẽtsa riktsa. Ustsa nisiubaranaha sẽ riktsa. Sizubarẽtsa hỹ — niy.
20 Os que foram semeados em boa terra são aqueles que ouvem a palavra e a recebem, frutificando a trinta, a sessenta e a cem por um.
21 Kyze Sesus tuktsa zinymyrykynahatsa bo nipamykysokozo. Rika soho nitsasoko. Ata hi:
21 Jesus também lhes disse:
22 Aba hawa ha jokpitsĩha bykyze kino piwatawy. Aba amy humo batu myhyrinymyry bykyze kino tanymyryky.
22 Porque não há nada oculto, senão para ser manifesto; e nada escondido, senão para ser revelado.
23 Kaharere tsiwaby tsihikiknaha zeka wabyziutaha! — niy.
23 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça.
24 — O wabyziutahaktsa kytsa! Hawa ustsa kytsa ahasopyk ana kino Deus ahabo isopyk. Ikiahatsa ustsa kytsa mysisapywyky zeka Deus pahasapywyky. Ikiahatsa ustsa bo tsimysisapybyrikinaha zeka ahasopyk, iwaze Deus kino niwatihi ahabo atsatu isopyk Deus ahahumo iakyri mozik.
24 Então lhes disse:
25 Atakta pinymyry tsihikik pihyrinymyrytohi. Atakta kaharere bo batu wabytokto tsikaeni zuba pinymyry myspiriktsokdaka, Deus mymyspiriktsokda.
25 Pois ao que tem, mais será dado; e, ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
26 Sesus nipamykysokozo:
26 Jesus disse ainda:
27 Unata zurubakaze siriktsa mozipobanaha. Pibyituhukutu inapopoze siriktsa taypykbakanaha. Hawa siriktsa taypyknaha maku batu ihyrinymyry.
27 Ele dorme e acorda, de noite e de dia, e a semente germina e cresce, sem que ele saiba como.
28 Ta zuba taypyknaha siriktsa mozipokonaha. Tapara ipa mozipo, iwaze ikoka motaypyk iwaze riktsa ikoka eze mynahareknaha. Sizubarẽtsa niubaranaha.
28 A terra por si mesma frutifica: primeiro aparece a planta, depois, a espiga, e, por fim, o grão cheio na espiga.
29 Kyze moakuknahaze niunaha maku penari ty mysizyzyknaha, nikymynahaze atsoko mysizyzyk nahỹ — niy. Iwa Sesus siriktsa soho humo nisihyrinymyry.
29 E, quando o fruto já está maduro, logo manda cortar com a foice, porque chegou a colheita.
30 Sesus nipamykysokozo. Deus tyryktsa abazubatsa humo nisihyrinymyryky:
30 Disse mais:
31 Rik tsibik taypykze watsa. Rik mostarada wata niy. Wytyk eze ziparikikze mostarada pyripykani riktsa.
31 Ele é como um grão de mostarda, que, quando semeado, é a menor de todas as sementes sobre a terra;
32 Kyze rik taypykze hwi puẽtsikbyita mozik, tisarapazubarẽta mozik. Iwaze piyktsa ibete tahasukuknaha isarapatsa watu mykaranaha — niy.
32 mas, uma vez semeada, cresce e se torna maior do que todas as hortaliças; cria ramos tão grandes, que as aves do céu podem se aninhar à sua sombra.
33 Iwaze Sesus sisoho sizubarẽtsa kytsa bo nipamykysoko. Iwa nisihyrinymyryky. Sibo nipamykysoko, zinymyrykynahaze iwaze kytsa nisihyrinymyrytohi. Isoho humo zuba nisihyrinymyryky.
33 E com muitas parábolas semelhantes Jesus lhes expunha a palavra, conforme podiam compreendê-la.
34 Bykyzehu atazubaze zinymyrykynahatsa tuk sisoho humo nisiwatawyziu ana hi nitsasoko. Iwa sisoho humo mytsatyziu nikaranaha.
34 E sem parábolas não lhes falava; tudo, porém, explicava em particular aos seus próprios discípulos.
35 Kyze haramwe zunubakaze, Sesus zinymyrykynahatsa pe:
35 Naquele dia, sendo já tarde, Jesus disse aos discípulos:
36 Ustsa nisiksiwyhiknahaze Sesus tsaraha eze nitareta, iwaze zinymyrykynahatsa zikorohyknaha. Nabo amykta taba zitsikzakanaha. Ustsa tsarahatsa kino niwatihi nikurunaha.
36 E eles, despedindo a multidão, o levaram assim como estava, no barco; e outros barcos o seguiam.
37 Iwaze atsoko zopoktsa inabybyknaha. Pihik ihiridawy waha niukuru tsaraha pihik ty inaharekek, ana humo hi asiba nitaboknaha.
37 Ora, levantou-se grande temporal de vento, e as ondas se arremessavam contra o barco, de modo que o mesmo já estava se enchendo de água.
38 Sesus kino tsapukteze nihoeke. Zurubaka iharek panu bete nihoeke iwatsahi tahapybyspyk tu zituzutuzukunaha. Zinymyrykynahatsa ity zipopohiknaha.
38 E Jesus estava na popa, dormindo sobre o travesseiro. Os discípulos o acordaram e lhe disseram: — Mestre, o senhor não se importa que pereçamos?
39 Kytsa:
39 E ele, despertando, repreendeu o vento e disse ao mar: O vento se aquietou, e tudo ficou bem calmo.
40 Sesus ispe niy:
40 Então Jesus lhes perguntou:
41 Tahapybytuk tu nitsasokonaha:
41 E eles, possuídos de grande temor, diziam uns aos outros: — Quem é este que até o vento e o mar lhe obedecem?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.