Lucas 6
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH
1 Sudeutsa byrykywyze zinymyrykynahatsa Sesus tuk waratok buruk niukurunaha. Zinymyrykynahatsa tirikotsa inasibakanaha nisityhyktyhykyknaha iwaze nisiborokonaha.
1 Num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos começaram a colher e a debulhar espigas, e a comer os grãos de trigo.
2 Pariseutsa nipamykysokonaha:
2 Então alguns fariseus perguntaram: — Por que é que vocês estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Sesus ispe niy:
3 Jesus respondeu:
4 Taparakta Dawi itukytsa taharapaspykze hawa nikaranaha. Deus wahoro bo nitsuk. Atsikara zibykyknaha. Atsikara Deus bo nyny niy ana hi ziokok. Iwaze itukytsa kino niwatihi ziokoknaha. Atsikara humo Deus wahoro eze ziknapamykysokonahatsa zuba zikziokoknaha. Kytsaktsa batu zikaha. Anaka papeu Dawi soho batu ahahyrinymyry ja — niy.
4 Ele entrou na casa de Deus, pegou os pães oferecidos a Deus, comeu e deu também aos seus companheiros. No entanto é contra a nossa Lei alguém comer desses pães; somente os sacerdotes têm o direito de fazer isso.
5 — Utakta Deus zikpehata ikiahatsa wata. Uta hi mybyrykywy tsihitsa niwatihi my. Uta zuba mybyrykywy eze pipehaka. Myzubaha kaharere bo yhỹ maha — niy.
5 E Jesus terminou, dizendo:
6 Kyze Sesus itsyhyrype noikta zizororowy. Usta mybyrykywyze Sesus Deus wahoro bo nitsuk. Anaeze nisispirikpoko. Atsokyka itsyhyrype noikta bo iktsa niy.
6 Num outro sábado Jesus entrou na sinagoga e começou a ensinar. Estava ali um homem que tinha a mão direita aleijada.
7 Kytsa taparaktsa zinymyrykynahatsitsa, Pariseutsa kino niwatihi Sesus bo iktsaziu nikaranaha. Ibo nikozotoktokonaha:
7 Alguns mestres da Lei e alguns fariseus ficaram espiando Jesus com atenção para ver se ele ia curar alguém no sábado. Pois queriam arranjar algum motivo para o acusar de desobedecer à Lei .
8 Sesus tsihyrinymyrẽta. Hawa taparaktsa mytsaty nikaranaha, Sesus zinymyry. Iwaze Sesus itsyhyrype noikta pe niy:
8 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e por isso disse para o homem que tinha a mão aleijada: O homem se levantou e ficou em pé.
9 Niytahi Sesus taparaktsa nispehaka:
9 Então Jesus disse:
10 Sesus sizubatsa bo iktsaziu niy. Iwaze itsyhyrype noikta pe niy:
10 Jesus olhou para todos os que estavam em volta dele e disse para o homem: O homem estendeu a mão, e ela sarou.
11 Iwatsahi kytsa Sesus humo tahakyrikinaha. Iharere ziwabykynahaze asa zuba nipamykysokonaha:
11 Aí os mestres da Lei e os fariseus ficaram furiosos e começaram a conversar sobre o que poderiam fazer contra Jesus.
12 Kyze Sesus hara bo nido. Unata Deus bo nipamykysoko. Inakyokze Sesus tuk zinymyrykynahatsa bo nisiwatawyky.
12 Naquela ocasião Jesus subiu um monte para orar e passou a noite orando a Deus.
13 Zinymyrykynahatsa sizubarẽtsa dose ahatsa bo. Sesus kino nisiwatawyky.
13 Quando amanheceu, chamou os seus discípulos e escolheu doze deles. E deu o nome de apóstolos a estes doze:
14 Ituk zinymyrykynahatsa: Simaõ ta Peduru ty zinaroko, itsy Ãdere kino niwatihi. Tsiaku, Suão Tsiaku tsy. Piripi, Baratoromeu,
14 Simão, em quem pôs o nome de Pedro, e o seu irmão André; Tiago e João; Filipe e Bartolomeu;
15 Mateus, Tome, usta Tsiaku Arapeu tse,
15 Mateus e Tomé; Tiago, filho de Alfeu; Simão, o nacionalista;
16 Tadeu, Simaõ, bipyritsa batu iakparawy Sudas usta Iskariotses inarokota iwatsa, Sesus watawyhytsa. Aibani Sudas Iskariotses Sesus humo isopyksapybyita nikara.
16 Judas, filho de Tiago; e Judas Iscariotes, que foi o traidor.
17 Sesus hara zikarape bo zinymyrykynahatsa tuk nisik. Amytsĩ eze pykpyk niaha. Iwaze sizubarẽtsa Sesus bo izumunaha. Sizubarẽtsa ituk niukurunahatsitsa Sesus bo izumunaha. Sudeja ezektsa, Serusarẽhe ezektsa, Tiro ezektsa, Sidõ ezektsa, iwatsa izumukunaha.
17 Jesus desceu do monte com eles e parou com muitos dos seus seguidores num lugar plano. Uma grande multidão estava ali. Era gente de toda a Judeia, de Jerusalém e das cidades de Tiro e Sidom , que ficam na beira do mar.
18 Nanabyi ezektsa izumukunaha. Sesus harere ziwaby tsihikiknaha. Nizororo tsihikiknaha iwatsahi izumukunaha. Mektsaktsa hyrikosotsa sapybaratsa situktsa izumukunaha asahi Sesus nisiksiwyhik.
18 Eles tinham vindo para ouvir Jesus e para serem curados das suas doenças. Os que estavam atormentados por espíritos maus também vieram e foram curados.
19 Myzubaha Sesus zibyby tsihikiknaha. Iwatsahi Sesus zikwy humo nizororokonaha. Deus harere humo nisizororoko. Sesus zikwy humo nisizororowyky.
19 Todos queriam tocar em Jesus porque dele saía um poder que curava todas as pessoas.
20 Sesus tuk zinymyrykynahatsa bo iktsaziu niy. Sakurẽnikitsa soho nitsasoko ispe niy:
20 Jesus olhou para os seus discípulos e disse:
21 — Ahakurẽtsaktsa abaka aharaparẽtsa.
21 — Felizes são vocês que agora têm fome,
22 Ahakurẽtsaktsa kytsa ikiahatsa humo tahakyrikinahaze ahape:
22 — Felizes são vocês quando os odiarem, rejeitarem, insultarem e disserem que vocês são maus por serem seguidores do
23 — Ahakurẽtsaktsa, kytsa mymysapybyrikinahaze ikiahatsa soho humo ahakurẽtsa tsimoziknaha. Ahayzikrẽtsaktsa! Deus tukze ahanamy tsizubarẽna tsimaha. Tubabatu taparaktsa iwa Deus sohokotsa sisopyk niaha. Deus sohokotsa atsatu sisopyk — Sesus niy.
23 Fiquem felizes e muito alegres quando isso acontecer, pois uma grande recompensa está guardada no céu para vocês. Pois os antepassados dessas pessoas fizeram essas mesmas coisas com os
24 Niytahi Sesus sinamynikitsa bo nipamykysokozo. Sininiwy soho nitsasoko.
24 — Mas ai de vocês que agora são ricos,
25 O ahawahi sinini tsimynakaranaha.
25 — Ai de vocês que agora têm tudo,
26 Sizubarẽtsa nanabyitaba ikiahatsa humo siharereziurẽtsa. Iwaze taparaktsa Deus sohobyitsa tu siharereziurẽtsa. Kytsa “Katsaktsa Deus sohokotsa” mybarapetu ziknakaranaha. Asatu kytsa ziknataharereziu tsihikiknaha. Iwaze sizubarẽtsa ahahumo siharereziurẽtsa pykyhytutaha ikiahatsa siwatsa tsimaha — niy.
26 — Ai de vocês quando todos os elogiarem, pois os antepassados dessas pessoas também elogiaram os falsos profetas.
27 Kaharere tsipiwabykynahatsitsa. Uta ikiahatsa pe my:
27 — Mas eu digo a vocês que estão me ouvindo: amem os seus inimigos e façam o bem para os que odeiam vocês.
28 Deus bo tsimypamykysokonahaze:
28 Desejem o bem para aqueles que os amaldiçoam e orem em favor daqueles que maltratam vocês.
29 — Aty paokpyk zeka usta taba kino niwatihi tsimy. Aty akpyzazawy pibok zeka asuk humo niwatihi nyny taha. Iwa zeka wasani tsimykara.
29 Se alguém lhe der um tapa na cara, vire o outro lado para ele bater também. Se alguém tomar a sua
30 Ba zikakyri aty ape:
30 Dê sempre a qualquer um que lhe pedir alguma coisa; e, quando alguém tirar o que é seu, não peça de volta.
31 Sizubarẽtsa ahabo wasani maha tsimyzihikiknaha. Iwaze ikiahatsa sibo tsipisapywykynaha atsawatu sisopyk. Atsawatu kytsa bo wasani sisopyk tsimaha.
31 Façam aos outros a mesma coisa que querem que eles façam a vocês.
32 Ikiahatsa ahatukytsa humo zuba ahamypokzitsiukrẽtsa zeka Deus okze “ahasopyksapybyitsa tsimykaranaha” my. Kytsa simysapybyitsa kino niwatihi. Simysapybyitsa situkytsa humo simypokzitsiukrẽtsa. Kytsa ykparawytsa mysipokzitsikinaha.
32 — Se vocês amam somente aqueles que os amam, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama amam as pessoas que as amam.
33 Ikiahatsa kytsa humo wasania ty zuba tsimykaranaha zeka asa kino ahawa tu munaha ikiahatsa sisapybyikitsa watsa. Deus okze ka ahamysapybyitsa tsikykaranaha. Iwatsaze kytsa simysapybyitsa kino niwatihi sisopyk. Simysapybyitsa kytsa bo wasania ty zuba, kytsa sibo sisopyk wasani mykaranaha.
33 E, se vocês fazem o bem somente para aqueles que lhes fazem o bem, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama fazem isso.
34 Ikiahatsa ahanamy ty kytsa bo nynyspyk tsimaha zeka kyze myzisizonaha iwa mytsaty tsimaha. Deus okzeka ahamysapybyitsa tsimaha. Kytsa simysapybyitsa kino niwatihi iwa mykaranaha. Tahanamy ty nyny mykaranaha zeka bykyze sinamy pisizonaha. Iwaze hi sinamy sibo myzisizonaha.
34 E, se vocês emprestam somente para aqueles que vocês acham que vão lhes pagar, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama emprestam aos que têm má fama, para receber de volta o que emprestaram.
35 Ahasukyrytsitsa tysipokzitsikinaha! Tysisapywykynahaktsa! Ahanamy ty nynyspyktaha! Iwaze ahanamy ja myzisizo. Ba ahanamy ziperynaha. Iwaze ahanamy baba Deus tuk tsizubarẽna. Deus hyrytsa tsimoziknaha.
35 Façam o contrário: amem os seus inimigos e façam o bem para eles. Emprestem e não esperem receber de volta o que emprestaram e assim vocês terão uma grande recompensa e serão filhos do Deus Altíssimo. Façam isso porque ele é bom também para os ingratos e maus.
36 Deus myzubarẽtsa bo mymysapywyikik. Asa kino iharere humo batu yhỹ mykaranaha, asa bo hi mysisapywyikik, simysapyrẽtsa niwatihi mysisapywyikik. Abazubatsa mysisapywyikik. Ikiahatsa ahamypokzitsiukrẽtsaktsa! Ahazo wata atsawatu tsimypokzitsikinaha — Sesus niy.
36 Tenham misericórdia dos outros, assim como o Pai de vocês tem misericórdia de vocês.
37 — O atakta “batu imysapy ba zikaha” iwaze ba ziktsasonaha. Iwa tsimaha zeka ustsa ahasoho kino niwatihi “O atakta batu imysapy” maha. Iwaze batu tyso: “Atakta batu wasani ba zikaha”. Iwa tsimaha zeka ustsa ahasoho kino niwatihi: “Atakta batu wasani” maha. Ikiahatsa kytsa simysapybyri humo tysiokzonaha Deus kino niwatihi ahamysapybyri humo pahaokzo — Sesus nikara. Iwa Sesus nisispirikpoko.
37 — Não julguem os outros, e Deus não julgará vocês. Não condenem os outros, e Deus não condenará vocês. Perdoem os outros, e Deus perdoará vocês.
38 Niytahi ispe niyzo:
38 Deem aos outros, e Deus dará a vocês. Ele será generoso, e as bênçãos que ele lhes dará serão tantas, que vocês não poderão segurá-las nas suas mãos. A mesma medida que vocês usarem para medir os outros Deus usará para medir vocês.
39 Sesus nipamykysokozo. Ihyrizikubyrita soho humo nitsasoko. Nisihyrinymyryky:
39 E Jesus fez estas comparações:
40 — Pinymyrykyta tsikaeni zuba zinymyryta. Ihyrinymyrytsa abazuba izinymyry. Pinymyryziu zeka tahyrinymyrytsa watu mozik. Tahyrinymyrywy pepykze tahyrinymyrytsa watu mozik.
40 Nenhum aluno é mais importante do que o seu professor. Porém, quando tiver terminado os estudos, o aluno ficará igual ao seu professor.
41 — O kytsa amo skaraba ikia aziky hyrizik oke bo hwi upa tsibik bo tsimykozoze. Hwi puho ahyrizik okeze tuze batu zikozo. Ahany byizeka hwi puho ahyrizik okeze tu tsimy.
41 — Por que é que você vê o cisco que está no olho do seu irmão e não repara na trave de madeira que está no seu próprio olho?
42 Hawa tsimaha aziky pe tsimy:
42 Como é que você pode dizer ao seu irmão: “Me deixe tirar esse cisco do seu olho”, se você não repara na trave que está no seu próprio olho? Hipócrita! Tire primeiro a trave que está no seu olho e então poderá ver bem para tirar o cisco que está no olho do seu irmão.
43 — Kyze hwi tisapyrẽta zeka ihara kino niwatihi tisapyrẽta. Wihara sapybyi my zeka hwi batu isapy my. Hwi isapy byizeka wihara kino batu isapy mozik — niy.
43 — A árvore boa não dá frutas ruins, assim como a árvore que não presta não dá frutas boas.
44 — Ihara bo tsimykozonahaze hwi tsinynaha. Wihara humo hwi tsinynaha. Hwitsa sinyhytsa anahi wihara baba — niaha. — Hwi inikoso eze zeka ba umaha hara zikzibanaha. Kytsa umaha hara ty zykzyk maha, batu duabohoharatsa kino niwatihi bazyk zikaha. Hwi initsa eze zeka batu duabohotsa haratsa ty zykzyk zikaha. Kytsa duabohoharatsa mytsihikiknaha zeka duabohotsa sisakatsa ty zykzyk maha.
44 Pois cada árvore é conhecida pelas frutas que ela produz. Não é possível colher figos de espinheiros, nem colher uvas de pés de urtiga.
45 Kytsa wihara watsa niy. Aty tisapyrẽna bo mytsaty nikara ana humo hi imysapywyky zuba. Imysapybyita hawa mytsaty nikara ana humo hi imysapybara ty nikara. Hawa mytsaty tsimykaranaha, ana humo kino tsimoziknaha — niy.
45 A pessoa boa tira o bem do depósito de coisas boas que tem no seu coração. E a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más. Pois a boca fala do que o coração está cheio.
46 — Aty ja kape: “O mypehakatsa” my. Iwatsa tu kaharere bo batu ma tsimaha — niy. Ikiahatsa kape mypehakatsa tsimaha zeka iwaze kaharere bo hyỹ tsimaha.
46 — Por que vocês me chamam “Senhor, Senhor” e não fazem o que eu digo?
47 Aty kabo zumu. Kaharere ziwaby atahi hyỹ nikara. Hawa iwata humo pawatawy.
47 Eu vou mostrar a vocês com quem se parece a pessoa que vem e ouve a minha mensagem e é obediente a ela.
48 Atahi maku wata atahi wahoro nizuknize. Harahare eze ziukuru. Ihoke zihiboani ziuku. Iwaze zopoktsa mynabybyknahaze. Hyritsik nawõze. Pihik mynapokze wahoro bo mozumuze baziknatsehepetok. Iwa maha zeka ba ziknazuru. Atakta kaharere ziwabyze iwaze kaharere bo hyỹ nikara.
48 Essa pessoa é como um homem que, quando construiu uma casa, cavou bem fundo e pôs o alicerce na rocha. O rio ficou cheio, e as suas águas bateram contra aquela casa; porém ela não se abalou porque havia sido bem-construída.
49 Atakta kaharere ziwabykyze kaharere bo batu yhỹ ziky. Hawa iwata humo pawatawy. Atahi maku wata wahoro nizuknize tawata. Nimyra eze tu ziukuru. Jokboha zuba jowy batu ioketsehezeze. Iwaze zopoktsa mynabybyknahaze. Hyritsik nawõze. Pihik mynapokze wahoro bo mozumuze. Wahoro myzitsehepetokyk. Natõbaik. Atakta maku kaharere ziwabyta tuze batu yhỹ isopyk. Iwa Sesus tuk zinymyrykynahatsa nisispirikpoko hawa kytsa iharere bo batu yhỹ sisopyk.
49 Mas quem ouve a minha mensagem e não é obediente a ela é como o homem que construiu uma casa na terra, sem alicerce. Quando a água bateu contra aquela casa, ela caiu logo e ficou totalmente destruída.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.