João 10
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH
1 Sesus nisihyrinymyryky. Hozipyrykzatsa soho humo nisiwatawyky. Kytsa hozipyrykzatsa hyrity watsa nisiwatawyky. Iwa nisihyrinymyryky:
1 Jesus disse:
2 — Atahi hozipyrykzatsa okarawy hokbowy buruk tu paku my tahi sitsihitsa babata my — tsimykaranaha.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor do rebanho.
3 — Hozipyrykzatsa tsihitsa mozumuze hokbowy bazekta. Atahi hokbowy ty zoksapare myraratsa bo mytsuk. Hozipyrykzatsa tsihitsa iaksoho piwabynahaze sakurẽtsa moziknaha iwaze mysinaropykze estuba estuba zuba zipokonaha. Tahanaro piwabykynahaze ape bo mosisakpare.
3 O porteiro abre a porta para ele. As ovelhas reconhecem a sua voz quando ele as chama pelo nome, e ele as leva para fora do curral.
4 Hozipyrykzatsa sizubarẽtsa ape bo pipokonahaze sitsihitsa siharaze mynaukuru. Hozipyrykzatsa iapik ziknaukurunaha. Iaksoho humo zinymyrynahatsa hi mykaranaha.
4 Quando todas estão do lado de fora, ele vai na frente delas, e elas o seguem porque conhecem a voz dele.
5 Sitsihitsabyitsa tu zeka batu iapik zikaha. Iaksoho humo batu sihyrinymyry iwatsahi iapik batu zikaha. Tahatsihitsabyita yksoho piwabykynaha zeka paikpa mynatururukuknaha. Sipybyrẽtsa moziknaha — Sesus niy.
5 Mas de jeito nenhum seguirão um estranho! Pelo contrário, elas fugirão, pois não conhecem a voz de estranhos.
6 Kytsa Sesus harere hozipyrykzatsa soho humo batu sihyrinymyry. Amy piwatawy naha humo tsihokdaharẽna.
6 Jesus fez esta comparação, mas ninguém entendeu o que ele queria dizer.
7 Iwaze Sesus ispe niyzo:
7 Então Jesus continuou:
8 Hozipyrykzatsa tahatsihitsa byitsa yksoho humo batu sihyrinymyry. Katuktsa niwatihi. Asaktsa zispihikbatakanahatsitsa humo batu sispirikpo. Tapara kaharaze izumukunahatsa wasanibara ty nisihyrinymyrykynaha. Iwatsahi batu siwabyziuhu.
8 Todos os que vieram antes de mim são ladrões e bandidos, mas as ovelhas não deram atenção à voz deles.
9 Utakta hokbowy wata my iburuk mynapupunaha. Zoksapare mahaze tahadisahawy bo mynakaranaha bykyze mynapupuzonaha. Siokarawy eze batu aty tohi ba ziksiba. Asaktsa kahumo sispirikporẽtsa mysipokzitsiki.
9 Eu sou a porta. Quem entrar por mim será salvo; poderá entrar e sair e achará comida.
10 Sitsyhyryboanikitsa mozumunahaze hozipyrykzatsa humo tahatsyhyryboanaha mysiba tsihikiknaha. Utakta meky watu my. Ikzumuze aparakbaha kahumo sispirikporẽtsa simysapyrẽtsa moziknaha. Sakurẽtsa moziknaha katuk mynapykyryknaha.
10 O ladrão só vem para roubar, matar e destruir; mas eu vim para que as ovelhas tenham vida, a vida completa.
11 Katuktsa mysipokzitsiki hỹ. Hozipyryktsa tsihitsa wata my. Uta katuktsa sapyzeky mohyrikosokda. |src="LB00014B.TIF" size="span" copy="Louise Bass ©The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="Soão 10.11"
11 — Eu sou o bom pastor; o bom pastor dá a vida pelas ovelhas.
12 Aty hozipyrykzatsa tsihitsa tsumuẽhĩtsa atahi okyrysaro soho humo zuba tarabaja mykara. Batu istsihitsa babata byita tu. Sitsumuẽhĩtsa zuba. Parini mozumuze tsipybyrẽta ipokso moparakik. Hozipyryktsa myserekek. Iwaze parini mozumuze hozipyrykzatsa paikpa motururukuknaha. Nanabyitaba motururukuknaha. Parini hozipyrykzatsa mysiboro mykara tahi iwatsahi ipokso sipybyrẽtsa mykaranaha.
12 Um empregado trabalha somente por dinheiro; ele não é pastor, e as ovelhas não são dele. Por isso, quando vê um lobo chegando, ele abandona as ovelhas e foge. Então o lobo ataca e espalha as ovelhas.
13 Tsumuẽhĩtsa niparakik. Okyrysaro humo tarabaja mykara. Iwaze hozipyrykzatsa batu sipokzitsinymyhy.
13 O empregado foge porque trabalha somente por dinheiro e não se importa com as ovelhas. Eu sou o bom pastor. Assim como o Pai me conhece, e eu conheço o Pai, assim também conheço as minhas ovelhas, e elas me conhecem. E estou pronto para morrer por elas.
16 — Nanabyitaba ustsa sizubarẽtsa my. Usa okarawy eze mopykyryknaha. Asahi Deus bo mysioktyhyryk kaharere bo hyỹ mykaranaha. Sizubarẽtsa kaharere bo hyỹ mykaranaha. Utakta sizubarẽtsa kazo bo mysioktyhyryk hỹ.
16 Tenho outras ovelhas que não estão neste curral. Eu preciso trazer essas também, e elas ouvirão a minha voz. Então elas se tornarão um só rebanho com um só pastor.
17 Katuktsa pokzi mohyrikosokda. Mohyrikosokda bykyze mynahyrizikpo. Iwaze kazo kahumo tsimypokzitsiarẽta. Katuktsa pokzi mohyrikosokda kazo kahumo tsimypokzitsiarẽta.
17 — O Pai me ama porque eu dou a minha vida para recebê-la outra vez.
18 Utakta mohyrikosokda ahabyi zeka ba zikbezenaha. Tubabatu kazo tihi:
18 Ninguém tira a minha vida de mim, mas eu a dou por minha própria vontade. Tenho o direito de dá-la e de tornar a recebê-la, pois foi isso o que o meu Pai me mandou fazer.
19 Sudeutsa iharere soho niharapepehakanaha.
19 Quando ouviu isso, o povo se dividiu outra vez. Muitos diziam:
20 Wastuhu:
20 — Ele está dominado por um demônio! Está louco! Por que é que vocês escutam o que ele diz?
21 Ustsa Sudeutsa tihi:
21 Outros afirmavam: — Quem está dominado por um demônio não fala assim! Será que um demônio pode dar vista aos cegos?
22 Kyze Sudeutsa Sesus bo niaha. Serusarẽhe ezektsa myikaha niaha. Pororo ziknakaranaha, nawa Deus wahoro zubata nizukninahaze mytsaty ziknakaranaha. Hyritsikze imyikaha bo pororo ziknakaranaha.
22 Era inverno, e em Jerusalém estavam comemorando a Festa da Dedicação .
23 Sesus Deus wahoro zubata zikarazik buruk paikpa nikaranaha. Tubabatu ispehatsa Soromao sapy zinaroko.
23 Jesus estava andando pelo pátio do Templo, perto da entrada chamada “ Alpendre de Salomão ”.
24 Anaeze Sudeutsa Sesus pauk baze niriktotohokonahaze ipe niaha:
24 Então o povo se ajuntou em volta dele e perguntou: — Até quando você vai nos deixar na dúvida? Diga com franqueza: você é ou não é o
25 Sesus hi:
25 Jesus respondeu:
26 Ikiahatsa kaharere humo batu ahaspirikpo.
26 mas vocês não creem porque não são minhas ovelhas.
27 Katuktsa kaharere bo hyỹ mykaranaha. Asahi hozipyrykzatsa watsa mykaranaha. Hawa hozipyrykzatsa tsihitsa hapik mokurunaha. Katuktsa niwatihi kaharere bo hyỹ mykaranaha. Kaksoho piwabynahaze sispirikporẽtsa. Uta kino mysiny. Katuktsa mynamopykyryknaha niy.
27 As minhas ovelhas escutam a minha voz; eu as conheço, e elas me seguem.
28 Kahumo simysapyrẽtsa moziknaha. Batu aty tohi ziksiakse. Batu estuba kino ba ziaksenaha. Tahawahi katuk mozurukunaha hỹ, mohyrikosokdanahaze Deus sihumo tsimypokzitsiukrẽta ituk tahawahi mynapykyryknaha
28 Eu lhes dou a vida eterna, e por isso elas nunca morrerão. Ninguém poderá arrancá-las da minha mão.
29 Kazo atahi zikpehahik iwatsahi sizubarẽtsa kahumo sispirikporẽtsa. Kazokta abazuba zikwy. Ba aty tohi iekze ziksiokty. Ba aty tohi katuktsa ziksiokty — niy.
29 O poder que o Pai me deu é maior do que tudo, e ninguém pode arrancá-las da mão dele.
30 — Kazikwy kazo zikwy kino atsatu my — Sesus niy.
30 Eu e o Pai somos um.
31 Iwa Sesus niyze Sudeutsa haraharetsa ty inasikyknaha iwatsahi ity zibezekyzykynaha.
31 Então eles tornaram a pegar pedras para matar Jesus.
32 Sesus ispe niy:
32 E ele disse:
33 Sudeutsa:
33 Eles responderam: — Não é por causa de nenhuma coisa boa que queremos matá-lo, mas porque, ao dizer isso, você está
34 — ausente —
34 Então Jesus afirmou:
35 — ausente —
35 Sabemos que as
36 Deus hi zikpeha. Aparakbaha Deus bo mysioktyhyryk my. Utahi mymyoktyhyrykta. Amy skaraba tsimaha: “O iharere ty Deus okzeka batu imysapy my.” Mytsasokoze “Utakta Deus tse my”. O iharere ty batu imysapy mybarapetu tsimykaranaha — niy.
36 Quanto a mim, o Pai me escolheu e me enviou ao mundo. Então por que vocês dizem que blasfemo contra Deus quando afirmo que sou Filho dele?
37 — Utakta Deus zikwy humo watawy abyizeka kahumo batu ahaspirikpo wasani tsimykaranaha. Utakta Deus zikwy piwatawyky iwatsahi batu ahamysapy tsimykaranaha.
37 Se não faço o que o meu Pai manda, não creiam em mim.
38 Kaharere humo ahaspirikpo ahabyizeka hawa mykara anahumo hi ahaspirikporẽtsa. Tsimyspirikponaha zeka ikiahatsa:
38 Mas, se eu faço, e vocês não creem em mim, então creiam pelo menos nas coisas que faço. E isso para que vocês fiquem sabendo de uma vez por todas que o Pai vive em mim e que eu vivo no Pai.
39 Iwatsahi Sudeutsa itsipa humo asiba zioktyhyrykzonaha. Batu zik hawa tohi zikaha Sesus niwakik.
39 A essa altura tentaram novamente prendê-lo, mas Jesus escapou das mãos deles.
40 Iwaze Sesus buburu Sorodão inarokoha koikny zitsikzazo. Anaeze tapara Suão Batista sizubarẽtsa nisiharasusuku. Anabo hi Sesus niukuru.
40 Ele voltou de novo para o lado leste do rio Jordão, foi para o lugar onde João Batista tinha batizado antes e ficou lá.
41 Sizubarẽtsa ibo zumunaha. Asahi nipamykysokonaha:
41 E muita gente ia vê-lo, dizendo: — João não fez nenhum milagre, mas tudo o que ele disse sobre Jesus é verdade.
42 Iwaze kytsa sizubarẽtsa iharere bo hyỹ nikaranaha. Asahi amykta taba buburu Sorodão ezektsa ihumo sispirikporẽtsa niaha.
42 E naquele lugar muita gente creu em Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.