Atos 7
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs AAI
1 Niytahi taparakta Deus wahoro eze ziknapamykysokota ipe niy:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Niytahi Estewã kytsa bo nipamykysoko:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 “Abarão ikiakta nabokta! Asapy tsierekekta. Atukytsa tyserekekta! Meky botu tsipasapy. Ahudikhudikwy ezytyk piwatawy. Ana bo tsipomoze, uta ikia pe na hi wasani my”
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Iwatahi mydiri Karadeja ikny nikara. Harã eze niapykyryk. Kyze izo nihyrikosokdaze mydiri mysapy bo niukuru. Deus mysapy bo ziwatawy tsihikik. Kanaã bo izumu.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Deus tasapy ty Abarão bo batu nyny niy. Deus: “Kasapy tsizubarẽna atsekokatsa bo nyny my. Tsimyhyrikosokdaze atsekokatsa bo nyny my” niy. Deus nitsasokoze mydiri batu ihyrytsaka:
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Deus nikarazo: “O atsekokatsa bipyritsa sapy bo mysioktyhyryknaha. Anaeze kwatero sẽtos anos mynapykyryknaha. Kytsa atsekokatsa mysisukyryikiknaha. Tarabaja mykaranaha tsahi okyrysaro ty batu sibo nyny zikaha. Tarabaja ahabyi zeka mysikikinaha. Nawa atsekokatsa hi mykaranaha ba ziksisakihiknaha.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Kytsa atsekokatsa mysisukyrykynaha sibo hi sinini mykaranaha. Bykyze atsekokatsa bipyri sapy nitururuknaha. Asahi kabo nitsasokonaha ‘O Deus ikia hi tsamysapyrẽta mykaranaha’ niy.” Iwa Estewã nipamykysokozo
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Deus mydiri Abarão pe niyzo: “Maku skyrytsa sipiakzyzykyktsa. Iwatahawy mozik. Iwatahawy bo iktsa tsimyze kaharere bo mytsaty tsimykara” niy. Aibani Isake. Abarão tse nipuruk. Mytsyhyrytsa wa zuruze Abarão tse tsibik ipiakzykyhyta. Hawa Deus nitsaso nikara. Isake taypykze itse nipuruk. Sako inarokota atakta mytsyhyry wa zuruze Isake tatse tsibik ipiakzykyhyta. Sako taypykze dose hyrytsa nikara. Sako hyrytsa isipiakzykyhytsa. Kyze Sako hyrytsa taypyknahaze taparaktsa hi niyziknaha — Estewã niy.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 — Kyze estuba Sako tse Sose inarokota. Itukytsa ihumo sizokdirẽtsa nikaranaha. Iwatsahi tahatsy Esito ezektsa bo zioktywyhyknaha iwaze ihuak ty sibo okyrysaro ty nyny niaha. Sakparawybyritsa hi tahatsy ty kytsa bo nyny niaha. Iwa Sose Esito bo zioktyhyryknaha.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Deus hi Sose tuk ziknapykyryk ihumo tsimypokzitsiarẽta. Sinini nikaraze Deus zitsumuẽhĩkĩ. Iwaze tsihyrinymyrẽta niyzik. Iwaze Parao kytsa pehatsa tihi:
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Kyze sizubarẽtsa nidisahawybyrinaha. Esito eze Kanaã eze kino niwatihi myzubaha nidisahawybyrinaha. Siaraparẽtsa ziknakaranaha. Sidisahawy nepykba. Kytsa sizubarẽtsa siaraparẽtsa nikaranaha.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Niytahi aibani Sako sidisahawy soho Esito eze ky ziwaby. Iwatahi tahyrytsa taparaktsa Esito bo nisipeha. Iwaze taparaktsa hi Esito bo niukurunaha. Petok baba Esito bo niukurunaha. Tiriko tahadisahawy bo niukurunaha.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Nikuruzonahaze Sose sibo tawatawy: “O uta hiba ahatsy” nikara. Bykyze Parao Sose tukytsa nisiny.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Iwatahi Sose ispe niy: “Kazo, katukytsa iwatsa kabo tynasioktyhyknaha. Katuk tynapykyryknaha” niy. Yhỹ nikaranaha. Sizubarẽtsa Esito bo. Setẽta sĩko kytsa iwatsa.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Esito bo niukurunaha. Sose baze niapykyryknaha. Aibani Sosezo anaeze nihyrikosokda. Niahatsahi taparaktsa Esito eze tuze nihyrikosokdanaha.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Aibani sizotsa poiktsa, Sako sapy bo nisiskyryknaha. Isapy bo Kanaã inarokoha. Tubabatu Abarão ana sapy bo hi tasapy okyrysaro humo ziakse. Emore hyrytsa anasapy Abarão bo zinynyhiknaha. Anaeze itukytsa poiktsa nisiytykyryknaha. Anaeze taparaktsa poiktsa nisiytykyryknaha.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Kyze mydiritsa Esito eze tuze sizubarẽtsa inaubaranaha. Bykyze babatu Deus tyryktsa mysioktyhyrykze Sudeutsa inaubaranaha hi.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Kyze Esito ezektsa ustsa pehakatsa niyzik. Batu Sose inyhy. Tubabatu Sose nihyrikosokda iwatahi sipehatsa batu ityny.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Esito ezektsa mydiritsa nisikikinaha nisispihikbataikiknaha. Sininiwykynaha. Sipehakatsa ispe niy:
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Niytahi Moises nipuruk. Tisapyrẽta tsibik. Byzoje harakykbyi zitsuze tahi taje tuk niapykyryk. Tazo wahoro eze tu niapykyryk.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Bykyze ape baze pihik sak eze iokpitsĩhik. Iwaze hi Parao ste Moises zikaha. Parao pehakatsa Esito ezektsa tuk, iste Moises zikaha. Atatsa tawahoro bo zibykyryk. Itse wata niyzik. Iypykyhy niyzik.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Iwatahi Moises zinymyryky. Esito ezektsa hyrinymyrywy anatyhi zinymyryky. Tsihyrinymyrẽta hi. Maku myhyrizikwani niyzik. Iharere humo kytsa ziwabytoktokonaha.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Kyze Moises tatukytsa bo inakozore. Tatukytsa hawa ja zikzurukunaha inakozo tsihikik. Atahi botu kuarẽta anos ziytyk tsehe. Tatukytsa bo inakozoreze. Sisapy bo zumuze Esito ezekta bo iktsa niy.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Atahi tatukytsa nisisukyryky niy. Iwatahi tatukytsa nisibetesaka. Esito ezekta humo tatsapusare iwaze Esito ezekta zibeze iwatahi tatukytsa nisitsumuẽhĩkĩ Moises mytsaty ahabyita nikara:
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Batu ba. Batu sihyrinymyry. Atahi mysioktyhyryk batu sihyrinymyry nikaranaha.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Niytahi estuba zuruze Moises tatukytsa bozo niy. Makutsa petoktsa nisihobyk. Niharapehudizukunaha. Iwaze nisipyk tsihikik iwaze sibo zumu. Ispe niy:
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Nitsakikita zipetuhikze Moises pe niy:
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Jatu Esito ezekta tsibezehik. Esito ezekta wata tsipikbeze sa” niy.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Ana ziwabyze hi Moises Esito ekze niwakik. Niytahi Moises Midiã bo niparakik. Anaeze niapykyryk tasukza. Atatsahi ioke niyzik. Aibani itse nipuruk, niytahi usta itsy nipuruk. Iwa Moises petoktsa hyrytsa. Anaeze nitare. Kuarẽta anos niapykyryk.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Kyze kuarẽta anos ziharamuze bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa Moises bo inasik. Atahi jerukbara bo niy. Hara Sinija inarokoha bytykareze tu niy. Ana bo hi bijoikpe iknykta ibo inasik. Moises izo bo iktsa niyze erekaratsibik humo inapokok ba zikoro.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Tsipybyrẽta. Iwatahi iktsaziu niy. Erekaratsibik bo niy. Izumuze Deus yksoho ziwaby. Deus hi:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Utakta Deus, adiritsa kahumo sispirikporẽtsa. Adiritsa Abarão Isake Sako iwatsa kahumo sispirikporẽtsa” niy. Moises nitydydykyk tu tapybyspyk tu nitydydykyk. Tsipybyrẽta nikara iwatahi batu iktsa niy. Deus nitsasokozo. Ipe niy:
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 “Apyrysuktsa ty isty bok bokaretykta! Kahumo aspirikpohukta iwatahi apyry suktsa ty bok bokarety. Anaeze tsimyriktohoko kahumo tsakurẽna.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Utakta Deus Esito ezektsa katyryktsa nisisukyrykynaha. Sinini nikaranaha ana humo hi kahyrinymyrẽta. Sisuka piwabyky. Esito ekze mysiwakbahyknaha hỹ. Ikia papeha. Iwatahi ikia katyryktsa botykta! Esito bo tsipiksizokta! Iwatahi katyryktsa mekybotu tsimysioktyhyryk.” Iwa Deus Moises bo nitsasoko — Estewã niy.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Nitsasokozo:
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Kyze Moises Esito eze tuze siwatawyhytsa nikara. Hawa kytsa batu zikaha atsatu nikara. Pihik tsizubarẽna zitsikzanahaze niwatihi inymyryhywy ziknakara. Pihik tsizubarẽna “Pihik tsikyriri” inarokoha. Iwa Sudeutsa Esito ekze niwakbaiknaha. Niahatsahi jerukbara bo niukurunaha. Kuarẽta anos anaeze niapykyryknaha. Anaeze hi Moises inymyryhywy ziwatawy. Hawa kytsa batu zikaha ziwatawyky. Atahi Isareu ezektsa pe niy:
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 “Deus harere sohokotsa ahabo myzipeha. Hawa Deus zikpehaka nawa iharere sohokotsa pipeha. Atahi atukytsa harere sohokotsa” my. Moises Isareu ezektsa tatukytsa tuk jerukbara eze niapykyryk.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Isareu ezektsa Sinja jerukbara eze inauzuzuknaha. Anabo hi Isareu ezektsa mydiritsa bo nitsasoko. Deus harere sibo nitsasoko. Bijoikpe iknykta Sinija hara bete Moises bo nitsasoko. Deus harere nitsasoko. Hawa kytsa mozurukunaha anahi Moises nitsasoko. Ana hi Moises ziwatahaka iwatahi katsa tsinymyrykynaha — Estewã niy.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Nitsasokozo:
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Ipe niaha:
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Niahatsahi pikuzatse wata nizukninaha, ihyrikoso mydeustsa hyritywata niaha. Kyze zikiehe hozipyrykzatsa zibezenahaze hyrikoso ty taha okeryk sikbão niaha. Sakurẽtsa. Sihyrikoso humo sakurẽtsa. Simyikaha hyrikoso humo nikaranaha. Hyrikoso humo tahi nizukninaha sakurẽtsa niyziknaha.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Deus hi sihumo batu iaku. Asahi sihyrikoso pikuzatse wata humo siakparawy. Iwatahi Deus tihi.
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Ahahyrikosotsa ty tsikzokninaha ispe tsikaha: “Ikia mydeus” mybarapetu tsikykaranaha, “Ikia humo makparawy” mybarapetu tsikykaranaha.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 — Kyze mydiritsa jerukbara eze tuze Deus parik zebykyryknaha. Siraratsa hwyk nizukninaha atsatu zebykyryknaha. Anaeze Deus sapy my atahi kytsa tuk mynapykyryk ziwatawyky. Tapara isparik hawa mozokninaha Deus sibo nitsasoko. Botu Deus Moises bo nitsasoko hawa isparik nikaranaha iwatsahi astatu nizukninaha — Estewã niy.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Nitsasokozo:
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 “Utakta awahoro mozukni tsihikik. Kadiri Sako ahumo tispirikporẽta. Uta kino niwatihi ikia humo kaspirikporẽta. Iwatahi awahoro mozukni tsihikik” niy. Iwa Dawi Deus bo nipamykysoko. Deus iharere bo batu hỹ niy. Dawi Deus wahoro ty batu tysukni.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Itse zuba Deus wahoro nizukni. Soromao Deus wahoro nizukniba.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Deus wahoro eze batu hudikhudikwy ziky. Wahoro kytsa mozokninaha, anaeze Deus babata batu hudikhudikwy ziky niy.
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Deus sohokotsa botu ziwataha. Bijoikpe eze tu mynapykyryk. Deus:
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Tsizubarẽna nizuknibaze iwatahi ba atsaeze tu zuba ziky.”
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Nitsasokozo:
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Asahi Deus sohokotsa sinini nikaranaha. Nitsasokonahaze “Atahi wasanita mozumu” ahadiritsa Deus sohokotsa nisisininiwykynaha. Iwaze Deus hyrikoso batu hỹ ziknakaranaha. Abaka atakta wasani ziknakarata ikiahatsa sisukyrykytsitsa bo tsioktyhyryknaha. Sesus inarokota. Iharapatawyhyta humo zihyrizikiknaha. Deus harere ikiahatsa bo zahapeha.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Sitsumuẽhĩtsa ty taharere ikiahatsa bo nitsasonaha. Ikiahatsa hi iharere bo batu hỹ tsimaha — Estewã niy. Iwa kytsaharerewabytsitsa ziwabykynaha.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Iharere wabytsitsa tahakyrikinahaze tahatsaputsa ty dydydy nikaranaha. Tahakyriwy humo tahatsaputsa ty dydydy nikaranaha.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Deus hyrikoso Estewã tuk niapykyryk. Deus hyrikoso ituk tu bijo bo iktsa niy. Anaeze okoro zikywa Deus baze Sesus bo iktsa niy. Sesus Deus panuryk taba niriktohoko. Ibo iktsa niyze ispe niy:
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 — O Iktsataha! Bijoikpe bo zoksapare Sesus mywata Deus baze niriktohoko ikozo — niy.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Anahi ziwabykynahaze opykani kakaik niaha. Tahaspioke zuzuk niaha iwatsahi batu wabyha.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Iwatsahi Estewã zikyrikinaha ape bo nizokehyryknaha. Tahakpyzazawy ty zibokbokoknaha. Sauro baze sikbãore niaha iwatahi nisiperyky. Sauro mykyryburukta.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Niahatsahi Estewã haraharetsa ty pibezekenaha Estewã Sesus bo nipamykysoko:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Deus bo opykani huahua nikara:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.