Atos 13
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NVI
1 Kyze Deus harere sohokotsitsa, Deus harere ty kytsa nisihyrinymyrykynahatsa kino niwatihi, Ãtiokia eze tu niaha. Sinaro Baranabe, Simaõ usa inarokota nioktsirõrõ, Rusio Sireni ezekta, Manae atahi Erodes tukta taypykta. Sauro iwatsa niaha. Erodes Karireja ezektsa pehatsa niyzik.
1 Na igreja de Antioquia havia profetas e mestres: Barnabé, Simeão, chamado Níger, Lúcio de Cirene, Manaém, que fora criado com Herodes, o tetrarca, e Saulo.
2 Asahi izumubanaha Deus bo nipamykysokonaha, ibo nipamykysokonahaze hauk ahabyitsa tu nikaranaha. Asahi:
2 Enquanto adoravam ao Senhor e jejuavam, disse o Espírito Santo: "Separem-me Barnabé e Saulo para a obra a que os tenho chamado".
3 Niahatsahi Deus bo nipamykysokonahaze Baranabe Sauro iwatsa nisipeha. Hauk ahabyitsa tuze tahatsyhyrypetsa ty Baranabe Sauro ahatsa siharektsa bete paik paik nikaranahaze iwa nisipehakanaha. Hawa Deus hyrikoso nitsasoko atsatu nikaranaha.
3 Assim, depois de jejuar e orar, impuseram-lhes as mãos e os enviaram.
4 Niahatsahi tsikzikdihi bo niukurunaha. Tsikzikdihi Sipire inarokota. Deus hyrikoso Sipire bo nisipehahik. Tapara Serusia bo niukurunaha, iwaze tsaraha puẽtsikbyita bo tahakokorohyknaha. Iwaze tsikzikdihi bo tsaraha puẽtsikbyita eze niukurunaha.
4 Enviados pelo Espírito Santo, desceram a Selêucia e dali navegaram para Chipre.
5 Kyze Saramis bo zumunaha. Anabo zumunahaze Sudeutsa wahoro bo nipupunaha. Deus harere nitsasokonaha. Suão Marakos inarokota siapik niukuru, nisitsumuẽhĩkĩ.
5 Chegando em Salamina, proclamaram a palavra de Deus nas sinagogas judaicas. João estava com eles como auxiliar.
6 Tsikzikdihi buruk niukurunaha. Iwaze Papos bo zumunaha.
6 Viajaram por toda a ilha, até que chegaram a Pafos. Ali encontraram um judeu, chamado Barjesus, que praticava magia e era falso profeta.
7 Tsikzikdihi ezektsa pehatsa Serisio Pauro inarokota niy. Tispirikporẽta. Atahi Deus harere piwaby tsihikik iwaze Baranabe itukta Sauro nisiakzoko niy. Atahi:
7 Ele era assessor do procônsul Sérgio Paulo. O procônsul, sendo homem culto, mandou chamar Barnabé e Saulo, porque queria ouvir a palavra de Deus.
8 Tapetu mynakara:
8 Mas Elimas, o mágico ( esse é o significado do seu nome ) opôs-se a eles e tentava desviar da fé o procônsul.
9 Iwaze Deus hyrikoso Sauro tuk niy. Sauro usa inaro Pauro. Pauro Kereko harere inaro. Deus hyrikoso ituktu babatu iwatahi Erimas bo nikozotoktoko. Ipe niy:
9 Então Saulo, também chamado Paulo, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para Elimas e disse:
10 — Ikia Diabo wata atahi hyrikoso sapybara nasipehaikik. Hawa ty tisapyrẽna ty ikia batu akparawy. Amysapybyitsa tsimynakara. Ikia hi mospihikbatanikita tsimy. Hawa ty wasani Sesus soho ikia hi. “O batu wasani ziky” mybarapetu tsimykara. Abaka Deus pasininiwyky.
10 "Filho do diabo e inimigo de tudo o que é justo! Você está cheio de toda espécie de engano e maldade. Quando é que vai parar de perverter os retos caminhos do Senhor?
11 Tsimyhyrizikubyri ba zikozo. Iwa okoro bazinyzo — niy.
11 Saiba agora que a mão do Senhor está contra você, e você ficará cego e incapaz de ver a luz do sol durante algum tempo". Imediatamente vieram sobre ele névoa e escuridão, e ele, tateando, procurava quem o guiasse pela mão.
12 Sipehatsa Serisio Pauro ana bo nikozoze nipyby. Sesus harere bo hyỹ nikara iwatahi Sesus humo tispirikporẽta. Anawahi Pauro itukta Baranabe Deus harere kytsa nisihyrinymyrykynaha.
12 O procônsul, vendo o que havia acontecido, creu, profundamente impressionado com o ensino do Senhor.
13 Kyze Pauro tatuktsa tuk Papos bo niukurunaha. Pereka Pãpiria buruk niukurunaha. Tsaraha puẽtsikbyita eze niukurunaha. Niytahi Suão Marakos Serusarẽhe bo ziksizo.
13 De Pafos, Paulo e seus companheiros navegaram para Perge, na Panfília. João os deixou ali e voltou para Jerusalém.
14 Niukurunaha. Ãtiokia zumukunaha. Ana Ãtiokia hudikhudikwy Sudeja bara tu niy. Anaka Pisidia eze tu niy. Sudeutsa mybyrykywy eze Sudeutsa wahoro bo inapupunaha. Kytsa tuk nidyhydyhykynaha.
14 De Perge prosseguiram até Antioquia da Pisídia. No sábado, entraram na sinagoga e se assentaram.
15 Sudeutsa papeu humo iwatahaha opykani nitsasokonaha. Deus harere Moises ziwataha anatyhi nikaranaha. Papeu Deus harere sohokotsa ziwatahakanaha anatyhi nitsasokonaha. Niahatsahi myhyrizikwanitsitsa izumubanahatsa Pauro itukta Baranabe ahatsa hi ispe niy:
15 Depois da leitura da Lei e dos Profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram dizer: "Irmãos, se vocês têm uma mensagem de encorajamento para o povo, falem".
16 Niytahi Pauro kyik niy. Tatsyhyrype ty pawyk niy. Iwatsahi kytsa sizubarẽtsa tahabyripykpyk zuba niaha. Nipamykysoko ispe niy:
16 Pondo-se de pé, Paulo fez sinal com a mão e disse: "Israelitas e gentios que temem a Deus, ouçam-me!
17 Tubabatu Deus Sudeutsa nisiwatawy. Taparaktsa mydiritsa Esito eze niapykyryknahaze Deus nisiwatawyze. Sitsyhyryze nisisapywyky. Deus zikwy humo Esito ikny nisioktyhyryk, jerukbara bo niukurunaha.
17 O Deus do povo de Israel escolheu nossos antepassados, e exaltou o povo durante a sua permanência no Egito; com grande poder os fez sair daquele país
18 Anaeze kuarẽta anos eze paikpa ziknakaranaha. Deus sihumo tsimypokzitsiukrẽta.
18 e os aturou no deserto durante cerca de quarenta anos.
19 Kytsa Kanaã tsayrytsitsa nasepykwynaha. Sete tsayrytsitsa nasepykwynaha iwatahi Kanaã mektsa tu ziaksenaha. Iwatahi Kanaã sisapy niyzik.
19 Ele destruiu sete nações em Canaã e deu a terra delas como herança ao seu povo.
20 Niytahi Deus sibetesatsitsa sibo nisiakzo. Kanaã eze taparaktsa mydiritsa bo nisiakzo. Nawaze kwatero sẽto sẽkũeta anos niapykyryknaha. Sibetesakatsitsa nisipeha. Iwa Deus niy.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinqüenta anos. "Depois disso, ele lhes deu juízes até o tempo do profeta Samuel.
21 Samue izumu. Kyze taparaktsa mydiritsa Deus bo nizapykykynaha. “O Deus mypehatsa tsimyzihikiknaha, ustsa tyryktsa watsa” nikaranaha. Iwa Deus bo nikaranaha. Iwatahi Deus Sauro zipeha atahi sipehatsa niyzik. Taparaktsa mydiritsa tsyhyryze Deus Sauro zipeha atahi sipehatsa niyzik. Sauro Kis tse niy. Bẽsami itukytsa niy. Kuarẽta anos Kanaã ezektsa pehatsa niyzik.
21 Então o povo pediu um rei, e Deus lhes deu Saul, filho de Quis, da tribo de Benjamim, que reinou quarenta anos.
22 Bykyze Deus Sauro pe: “ikia sipehatsabyita” niy. Iwaze Dawi ziwatawy sipehatsa niyzik. Dawi Sese tse niy. Deus Dawi sipehatsa niyzik taparaktsa mydiritsa tuk Deus Dawi soho nitsasoko. “Dawi kaharere bo hyỹ ziknakara. Atahi kakparawy” niy.
22 Depois de rejeitar Saul, levantou-lhes Davi como rei, sobre quem testemunhou: ‘Encontrei Davi, filho de Jessé, homem segundo o meu coração; ele fará tudo o que for da minha vontade’.
23 Tubabatu Deus Dawi tsekokatsa soho nitsasoko: “Estuba Dawi tsekoka uta ahabo pipeha. Ahaoktykytsa mozik. Isareu ezektsa bo pipeha” niy. Niytahi Deus Sesus zipeha. Iharere botu nitsaso astatu nikara. Sesus estuba Dawi tsekoka niyzik.
23 "Da descendência desse homem Deus trouxe a Israel o Salvador Jesus, como prometera.
24 Tapara Suão Sesus sukmobyitu iakzohota. Isareu ezektsa nisihyrinymyryky. Nisiharasusuku. Sudeutsa pe niy:
24 Antes da vinda de Jesus, João pregou um batismo de arrependimento para todo o povo de Israel.
25 Suão hyriziktsokzawy asiba nepykze kytsa pe niy:
25 Quando estava completando sua carreira, João disse: ‘Quem vocês pensam que eu sou? Não sou quem vocês pensam. Mas eis que vem depois de mim aquele cujas sandálias não sou digno nem de desamarrar’.
26 Pauro nitsasokozo:
26 "Irmãos, filhos de Abraão, e gentios que temem a Deus, a nós foi enviada esta mensagem de salvação.
27 Serusarẽhe ezektsa Sesus Deus zipehata mywata batu sihyrinymyry. Taparaktsa kino niwatihi Sesus Deus zipehata batu sihyrinymyry. Sudeutsa nawa zuruze mybyrywy eze kytsa Deus harere ty opykani nitsasokonaha iwatsa tu batu ity nymyry. Deus sohokotsa botu ziwatahakanaha astatu zinymyrybakanaha. Sudeutsa wahoro eze zinymyrybakanaha. Asahi ana papeu humo hi batu sihyrinymyry. Sihyrinymyrybyitsa tu hawa Deus sohokotsa botu ziwatahakanaha atsatu nikaranaha.
27 O povo de Jerusalém e seus governantes não reconheceram Jesus, mas, ao condená-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Nimyspihikbatakanahaze:
28 Mesmo não achando motivo legal para uma sentença de morte, pediram a Pilatos que o mandasse executar.
29 Kytsa Piratus bo nitsasokonaha. Sesus tabezehikta nikaranaha. Imysapyrẽnikita tu pibeze tsihikiknaha. Tubabatu hawa Deus sohokotsa ziwatahakanaha atsatu nikaranaha. Nikaranahaze Sesus tuktsa inury iharapatawyhyta inazipiknaha. Harahare iytyk bo nitsahoroknaha.
29 Tendo cumprido tudo o que estava escrito a respeito dele, tiraram-no do madeiro e o colocaram num sepulcro.
30 Deus hi zihyrizikpowy
30 Mas Deus o ressuscitou dos mortos,
31 Niahatsahi Sesus tuktsa zinyzonaha. Byzoje estuba ziharahaze zinyzonaha. Asahi tapara Sesus tuk Karireja buruk niukurunahatsa Serusarẽhe bo ituk niukurunaha. Abaka asahi amy sa zinynaha myzubaha bo nipamykysokonaha. Wasani nitsasokonaha.
31 e, por muitos dias, foi visto por aqueles que tinham ido com ele da Galiléia para Jerusalém. Eles agora são testemunhas dele para o povo.
32 Katsaktsa niwatihi tsiktsasokonaha. Wasania humo tsimypamykysokonaha. Sesus soho ty tsimypamykysokonaha.
32 "Nós lhes anunciamos as boas novas: o que Deus prometeu a nossos antepassados
33 Tubabatu Deus taparaktsa mydiritsa bo nitsasoko. Aba kino atsatu mynakara. Anaty hi ahabo tsimypamykysokonaha. Deus Sesus zihyrizipowyzo ba zik hyrikosokdazo. Tapara nitsasoko aba anatyhi mynakara. Mytsekokatsa bo mynakara. Tubabatu Deus harere Samo papeu humo ziwatahaka:
33 ele cumpriu para nós, seus filhos, ressuscitando Jesus, como está escrito no Salmo segundo: ‘Tu és meu filho; eu hoje te gerei’.
34 Tubabatu Deus nitsasoko.
34 O fato de que Deus o ressuscitou dos mortos, para que nunca entrasse em decomposição, é declarado nestas palavras: ‘Eu lhes dou as santas e fiéis bênçãos prometidas a Davi’.
35 Usa Samo papeu ziwatahaka. Dawi Deus bo nitsasoko:
35 Assim ele diz noutra passagem: ‘Não permitirás que o teu Santo sofra decomposição’.
36 Pauro nikarazo wasani my:
36 "Tendo, pois, Davi servido ao propósito de Deus em sua geração, adormeceu, foi sepultado com os seus antepassados e seu corpo se decompôs.
37 Sesus nury ba zikbibi iwaze Deus zihyrizikpowy.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou não sofreu decomposição.
38 O katukytsa, ahamysapybara humo Deus pahaokzohik Sesus pokzi pahaokzohik. Sesus zikwy humo Deus ahamysapybyitsa tsikykaranaha pahaokzohik anahi tsipinymyrynahaktsa. Iwatahi katsa Sesus soho ahabo tsimytsasokonaha. Iwatsahi ahamysapybara tsimoewynahaktsa! Sesus humo zuba Deus ahamysapybara humo pahaokzohik. Tubabatu Deus harere Moises bo nitsasoko. Anaharere humo ahamysapybyitsa tsikykaranaha ba zahaokzo.
38 "Portanto, meus irmãos, quero que saibam que mediante Jesus lhes é proclamado o perdão dos pecados.
39 Sesus humo zuba ahaspirikporẽtsa zeka Deus pahaokzohik.
39 Por meio dele, todo aquele que crê é justificado de todas as coisas das quais não podiam ser justificados pela lei de Moisés.
40 Tubabatu Deus sohokotsa ziwatahakanaha. Deus nisiwatawy. Asahi:
40 Cuidem para que não lhes aconteça o que disseram os profetas:
41 “Ikiahatsa Deus humo batu ahaspirikpo. Deus harere humo ahapyrirykrẽtsa tsimykaranaha.
41 ‘Olhem, escarnecedores, admirem-se e pereçam; pois nos dias de vocês farei algo que vocês jamais creriam se alguém lhes contasse! ’"
42 Iwaze Pauro itukta Baranabe zipokonahaze kytsa ispe niaha:
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo os convidou a falar mais a respeito dessas coisas no sábado seguinte.
43 Kytsa inauzuzuknahatsa nepyknahaze Sudeutsa Pauro Baranabe ahatsa bo inakaranaha. Ustsa kytsa niwatihi asahi Deus harere bo yhỹ nikaranaha sakzohotsa bo inakaranaha. Sizubarẽtsa bo nipamykysokonaha. Nisitsumuẽhĩkĩnaha. Hawa Deus mybarawy ezektsa bo mysisapywyky nisihyrinymyrykynaha nikaranaha.
43 Despedida a congregação, muitos dos judeus e estrangeiros piedosos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé. Estes conversavam com eles, recomendando-lhes que continuassem na graça de Deus.
44 Iwaze usta mybyrywy eze Ãtiokia ezektsa izumubanaha. Sizubarẽtsa hi izumubanaha. Deus harere piwaby tsihikiknaha anabo hi izumubanaha.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade se reuniu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Sudeutsa sizubarẽtsa bo nikozonahaze sizokdirẽtsa niyziknaha. Pauro zisapybyrikinaha. Iharere batu isapy nikaranaha. Atahi mybarapetu zuba nikaranaha. Pauro soho siharerewabymybarẽtsa nikaranaha.
45 Quando os judeus viram a multidão, ficaram cheios de inveja e, blasfemando, contradiziam o que Paulo estava dizendo.
46 Iwatsahi Pauro, Baranabe iwatsa nipamykysokozonaha. Asahi sipybybyitsa tu ispe niaha:
46 Então Paulo e Barnabé lhes responderam corajosamente: "Era necessário anunciar primeiro a vocês a palavra de Deus; uma vez que a rejeitam e não se julgam dignos da vida eterna, agora nos voltamos para os gentios.
47 Tubabatu Deus nitsasoko:
47 Pois assim o Senhor nos ordenou: ‘Eu fiz de você luz para os gentios, para que você leve a salvação até aos confins da terra’ ".
48 Asa hi:
48 Ouvindo isso, os gentios alegraram-se e bendisseram a palavra do Senhor; e creram todos os que haviam sido designados para a vida eterna.
49 Nanabyitaba Sesus tuktsa Deus harere tsimypamykysokonaha. Sizubarẽtsa wasania ty Sesus soho ziwabykynaha.
49 A palavra do Senhor se espalhava por toda a região.
50 Iwatsahi Sudeutsa tahakyrikinaha. Pauro Baranabe ahatsa humo tahakyrikinaha. Iwatsahi wytykyryk tuk nipamykysokonaha. Wytykyryk myhyrizikwanikiza. Asizahi Deus bo hyỹ nikaranaha. Taparaktsa hudikhudikwy sizubarẽtsa sibo nipamykysokonaha. Iwaze Pauro Baranabe ahatsa siharerewabymybarẽtsa iwatsahi nisisukyrykynaha. Tahakyrikinaha nisimyijakanaha. Anahudikhudikwy eze nisihuruknaha. Iwatsahi Pauro itukta Baranabe nisisukehiknaha.
50 Mas os judeus incitaram as mulheres piedosas de elevada posição e os principais da cidade. E, provocando perseguição contra Paulo e Barnabé, os expulsaram do seu território.
51 Niukurunahaze tahapyrysuktsa ty wytyktazyty dydydy nikaranaha isopykwy humo. Iwa iwatawyky niaha. Kytsa Deus harere bo batu hỹ niaha anaty hi ziwatawykynaha niaha. Niahatsahi Pauro itukta Baranabe Ikonio hudikhudikwy bo niukurunaha.
51 Estes sacudiram o pó dos seus pés em protesto contra eles e foram para Icônio.
52 Sesus tuktsa kino Ãtiokia eze sakurẽtsa. Deus hyrikoso situk mynapykyryk hỹ.
52 Os discípulos continuavam cheios de alegria e do Espírito Santo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.