Romanos 7
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVI
1 O katukytsa aokze tuze zuba mybarawy ezektsa sopykwy ty yhỹ tsimykaranaha. Tsimyhyrikosokdanaha zeka sisopykwy bo batu hỹ zikaha. Ana humo hi ahahyrinymyrẽtsa.
1 Meus irmãos, falo a vocês como a pessoas que conhecem a lei. Acaso vocês não sabem que a lei tem autoridade sobre alguém apenas enquanto ele vive?
2 Iwa wytyk ipytsakatatsa tuze tabarikta tuk napykyryk, ibarikta atatu zeka atatsa kino ituk napykyryk. Iwa mybarawy ezektsa sopykwy. Ibarikta mohyrikosokda zeka meky watu maha. Atatsa haramukuka mozik iwatatsatu mektatu piakse wasani my. Mybarawy ezektsa sopykwy. — Ikia usta maku piakse wasani my — maha.
2 Por exemplo, pela lei a mulher casada está ligada a seu marido enquanto ele estiver vivo; mas, se o marido morrer, ela estará livre da lei do casamento.
3 Atatsa ibarikta atatu zeka mektatu ba ziaksenaha, pihuahua zeka mybarawy ezektsa sopykwy tihi: — Atatsa batu imysapy — maha. Ibarikta mohyrikosokda zeka mektatu piakse zeka wasani my. Ibo tahyrizikwy zeka mybarawy ezektsa sopykwy humo wasani my.
3 Por isso, se ela se casar com outro homem enquanto seu marido ainda estiver vivo, será considerada adúltera. Mas se o marido morrer, ela estará livre daquela lei, e mesmo que venha a se casar com outro homem, não será adúltera.
4 O katukytsa ikiahatsa atatsa watsa tsimaha. Tapara ikiahatsa hi: — Deus harere Moises sopykwy bo yhỹ tsikykaranaha iwatsahi mysapyrẽtsa — iwa mytsaty ahabyitsa tu tsikykaranaha. Ana harere batu wasani my. Moises sopykwy bo hyỹ batu zikaha iwatsahi iharere tsimoewykbaiknaha atatsa watsa. Atatsahi ibarikta nihyrikosokdaze zerekik iwaze usta tuk mynapykyrykze wasani my. Abaka ikiahatsa Sesus tuk mynapykyryk ihumo ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha. Atahi mysapyzeky nihyrikosokda, iwatsahi iharere bo zuba hyỹ tsimykaranaha, ihumo myspirikporẽtsa tu zeka mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Iharere bo zuba hyỹ tsimykaranaha iwaze ustsa kytsa bo izikwy humo tysisapywykynaha.
4 Assim, meus irmãos, vocês também morreram para a lei, por meio do corpo de Cristo, para pertencerem a outro, àquele que ressuscitou dos mortos, a fim de que venhamos a dar fruto para Deus.
5 Taparaka nawaha zuba katsaktsa tsikzihikiknaha astsatu tsikykaranaha. Mybo zuba mytsaty tsikykaranaha. Deus harere tsiwabynahaze imysapybara humo tsinymyrykynaha. Iwatsatuze mysapybyitsa tu tsikykaranaha Deus mytuk ba zikypykyryk, sinini ykarawy bo tsimaha.
5 Pois quando éramos controlados pela carne, as paixões pecaminosas despertadas pela lei atuavam em nossos corpos, de forma que dávamos fruto para a morte.
6 Tapara Moises sopykwy bo yhỹ tsikykaranahatsa watsa katsaktsa ana kino iharere bo hyỹ batu zikaha. Abaka Deus namykse, iwatsahi izikwy humo Deus harere bo hyỹ tsimynakaranaha. Mekywatsatu tsimoziknaha Deus hyrikoso mytuk mynapykyryk. Iwaze Deus mozihikikze ana ty hi yhỹ tsimykaranaha ihyrikoso humo. Moises sopykwy ana kino Deus harere ibyky papeu humo botu ziwatahaka ana humo ka batu hỹ tsimaha, ana humo hi simysapybyitsa nikaranaha.
6 Mas agora, morrendo para aquilo que antes nos prendia, fomos libertados da lei, para que sirvamos conforme o novo modo do Espírito, e não segundo a velha forma da lei escrita.
7 Tozeka ja wastuhu kytsa tihi: — Moises sopykwy, Deus harere ja. Hawa sa Moises nimyhyrinymyky batu sapy ja — maha. Batu ba. Iwa batu tyso. Ana harere humo hi Deus okzeka batu sapy nimyhyrinymyryky. Deus harere Moises ziwatahaka: — Ustsa namy humo ahazokdibyrihuktsa — my. — Usta namy ty mozihikik zeka ana harere bo hi mytsaty mykara, hawa batu imysapy mykara pihyrinymyryky. Moises sopykwy humo kaspirikporẽta.
7 Que diremos então? A lei é pecado? De maneira nenhuma! De fato, eu não saberia o que é pecado, a não ser por meio da lei. Pois, na realidade, eu não saberia o que é cobiça, se a lei não dissesse: "Não cobiçarás".
8 Ana watahaha zinyze ustsa kytsa namy mozihikik zeka Deus okzeka batu imysapy. Iwatatu usta namy ikzihikik ana watahaha humo hi. Ana harere tisapyrẽna iwaze hawa Deus okzeka batu kasapy pikwatawy. Deus harere tisapyrẽna. Amy ty sa mozihikik ana ty hi batu imysapy.
8 Mas o pecado, aproveitando a oportunidade dada pelo mandamento, produziu em mim todo tipo de desejo cobiçoso. Pois, sem a lei, o pecado está morto.
9 Taparaka Deus harere humo batu kahyrinymyry mytsaty habyita ziknakara. “Utakta Deus okzeka kamysapyrẽta” — ziknakara. Kyze iharere humo ikspirikpokoze amy ty batu imysapy kahyrinymyrẽta. Iwaze kapetu kasopyk: — O utakta kamysapybyita tu mykara. Deus okzeka batu imysapy — ikykara.
9 Antes, eu vivia sem a lei, mas quando o mandamento veio, o pecado reviveu, e eu morri.
10 Deus harere mybo nitsasoko iwaze mymytsumuẽhĩkĩ iharere humo hyỹ tsimykaranaha zeka mywahi ituk tsimynapykyryknaha. Ana harere humo hi kapetu kasopyk: — Utakta kamysapybyita tu ikykara iwatahi Deus tuk kawahi ba zik kapykyryk. Kamysapybyita tu ziknakara ana humo hi Deus tuk ba zik kapykyryk — ikykara.
10 Descobri que o próprio mandamento, destinado a produzir vida, na verdade produziu morte.
11 Taparaka katuktu zuba mytsaty ziknakara: — Utakta kamysapyrẽta — mybarapetu ikykara. Kamysapybyita tu ikykara. Kapetu kasopyk zeka kamyspihikbatarẽta mykara. Kyze Deus harere ty zinymyrykyze kamysapybyita tu ikykara ana humo hi kahyrinymyrẽta ikyzik. Kamysapybyita tu ikykara Deus tuk kawahi ba zik kapykyryk zinymyryky.
11 Pois o pecado, aproveitando a oportunidade dada pelo mandamento, enganou-me e por meio do mandamento me matou.
12 Iwaze Deus harere ibyky anatyhi Moises ziwataha isopykwy wasani my. Anahi mybo nizapiksoko Deus harere my. Ana harere humo hi amy ty wasani mymywatawyky iwatahi kytsa mysitsumuẽhĩ. Ana harere hi isapyrẽnikia hỹ.
12 De fato a lei é santa, e o mandamento é santo, justo e bom.
13 Aty zeka ja: — Ana harere humo Deus tuk kawahi ba zik kapykyryk kamysapybyi humo iwatahi iharere batu imysapy — my. Deus harere isapyrẽnikia zuba. Ana harere humo mybarawy ezektsa simysapybyitsa tu nikaranaha soho mysihyrinymyrykynaha. Kytsa ana harere tyhi sihyrinymyrybyitsa tu iwatsahi tahapetu sisopyk: — Katsaktsa mysapyrẽtsa tsimykaranaha — mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Utakta Deus harere iwabyze kapetu kasopyk: — Utakta Deus okzeka kamysapybyita tu ziknakara — iky.
13 E então, o que é bom se tornou em morte para mim? De maneira nenhuma! Mas, para que o pecado se mostrasse como pecado, ele produziu morte em mim por meio do que era bom, de modo que por meio do mandamento ele se mostrasse extremamente pecaminoso.
14 Kyze tubabatu Deus harere ty mybo niy. Ihyrikoso humo iharere ziwataha. Deus harere ibyky Moises nimyspirikpoko. Anatyhi isapyrẽnikia ty tsipinymyrykynaha. Utakta zuba batu kamysapy mynakara, kasapybyita tu mynakara. Amy ty sa batu imysapy ana kino yhỹ mynakara iwatatu batu ity tsihik. Tabo zuba mykara zeka iwaze Deus hyrikoso bo batu hỹ ziky.
14 Sabemos que a lei é espiritual; eu, contudo, não o sou, pois fui vendido como escravo ao pecado.
15 Amy ty batu imysapy mykaraze kapetu kasopyk: — Amy skaraba kamysopyksapy mykara. Ana kino batu ity tsihik — my. Kamysapybyita tu mykaraze kapetu kasopyk: — Amy skaraba ana ty hi iky. Isapyrẽnikia ty zuba kakparawy, iwatatu batu kamysopyksapy iky — my.
15 Não entendo o que faço. Pois não faço o que desejo, mas o que odeio.
16 Iwatahi kamysopyksapybyita tu kapetu kasopyk: — Utakta kamysopyksapybyita tu Deus harere zuba tisapyrẽna — mykara. Amy skaraba batu imysapybara hỹ mozihikikze anatihi mykara.
16 E, se faço o que não desejo, admito que a lei é boa.
17 Amy skaraba batu imysapy batu ity tsihik. Hawa mozihikikze wasanikia ty ana kino kakparawy. Iwatatu hawaha batu imysapy mykara. Wasanibyikia ty yhỹ ikykara iwatahi pimysapybyriwyky.
17 Neste caso, não sou mais eu quem o faz, mas o pecado que habita em mim.
18 Uta pisapywy tsihikik batu ziky. Hawa wasanikia ty mozihikik batu ziky. Isapyrẽnikia batu katuk my.
18 Sei que nada de bom habita em mim, isto é, em minha carne. Porque tenho o desejo de fazer o que é bom, mas não consigo realizá-lo.
19 Wasaniha ty mozihikik. Kyze imysopyksapy mykara. Hawa wasanibyikia ty batu ity tsihik iwatatu atsatu mynakara.
19 Pois o que faço não é o bem que desejo, mas o mal que não quero fazer, esse eu continuo fazendo.
20 Hawa mozihikik ana humo hi batu mynakara. Amy humo wasanibyikia ty katuk mynapykyryk ana humo hi kamysopyksapybyita tu ziknakara.
20 Ora, se faço o que não quero, já não sou eu quem o faz, mas o pecado que habita em mim.
21 Iwaze wasanikia ty mozihikik zeka ana kino batu ziky. Wasanibyikia ty zuba mynakara. Iwa mozuruku.
21 Assim, encontro esta lei que atua em mim: Quando quero fazer o bem, o mal está junto a mim.
22 Uta hiba Deus harere humo kakurẽta mynapykyryk.
22 Pois, no íntimo do meu ser tenho prazer na lei de Deus;
23 Pisapywy tsihikikta tu imysapybara ty zuba mynakara. Imysapybara zuba katuk mynapykyryk iwatahi kamysapybyita tu mynakara. Kapunihikbyita iwatahi yhỹ zuba kasopyk. Iwatahi batu kaku.
23 mas vejo outra lei atuando nos membros do meu corpo, guerreando contra a lei da minha mente, tornando-me prisioneiro da lei do pecado que atua em meus membros.
24 Kasukatsihikrẽta hỹ. — Aty sa piktsumuẽhĩ. Utakta sinini ykarawy bo my. Aty sa pikykse — mykara.
24 Miserável homem eu que sou! Quem me libertará do corpo sujeito a esta morte?
25 Sesus Kiristu mypehakatsa pikykse hỹ. Ata hi ipunihikanikita, iwatahi izikwy humo kapunihikrẽta mozik. Iwaze uta Deus pe my: — O ikia zuba amysapyrẽnikita — mykara. Uta zubaze imysapybara ty zuba mynakaraze, Kiristu zikwy katuk byizeka imysapybara ty mynakara. Utakta Kiristu zikwy humo Deus harere bo hyỹ mynakara, iwaze imysapybara humo ka ja katy peha peha byity. Niwazuba mynakara.
25 Graças a Deus por Jesus Cristo, nosso Senhor! De modo que, com a mente, eu próprio sou escravo da lei de Deus; mas, com a carne, da lei do pecado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.