Mateus 8
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Kyze Sesus hara jobonita ikny inasikze myzubaha iapik niukurunaha.
1 Quando Jesus desceu a encosta do monte, grandes multidões o seguiram.
2 Iwaze maku inakõrõrõbaikta Sesus bo zumu. Atakta Sesus okeryk taekaratsa humo puruk puruk niy. Sesus humo tispirikporẽta iwatahi puruk puruk niy. Ipe niy: — O ahyrinymynikita, hawa tsimyzeka tsipikzororowy — niy.
2 Um leproso aproximou-se de Jesus, ajoelhou-se diante dele e disse: “Senhor, se quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
3 Kyze Sesus ihumo tsimypokzitsiarẽta ihumo paik niy. Ipe niy: — Uta pazororowy hỹ — Sesus niy. Atsoko siakõrõrõtsa nihokdanaha. Nizororo.
3 Jesus estendeu a mão e tocou nele. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, o homem foi curado da lepra.
4 Iwaze Sesus zipeha: — Wabyziuty! Sosobyitykta! Ba aty tohi bo ziktsaso. Ikia ziknapamykysokota bo tsikawatawykta! Iwa taparakta Moises ziwataha papeu humo atsatu Deus bo nyny tsimy. Siraratsa ty Deus bo nyny tsimy. Iwatsahi kytsa bo nisiwatawyky tsikzororo — niy. Iwa Sesus inakõrõrõbaikta zizororowy.
4 Então Jesus disse ao homem: “Não conte isso a ninguém. Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine. Leve a oferta que a lei de Moisés exige. Isso servirá como testemunho”.
5 Kyze Sesus Kaparanaũ bo zumuze sodadu Homa ibo niy. Atakta sẽ sodadutsa mynasipehaka.
5 Quando Jesus chegou a Cafarnaum, um oficial romano se aproximou dele e suplicou:
6 Tatsumuẽhĩtsa zizororowy tsihikik iwaze nizapykyky: — O myhyrinymyrykytsa katsumuẽhĩtsa mohoeke. Imyiziubyita tu sinini mykara. Tsimyitsapyrẽta — niy.
6 “Senhor, meu jovem servo está de cama, paralisado e com dores terríveis”.
7 Sesus: — Utakta awahoro bo my. Pizororowy — niy.
7 Jesus disse: “Vou até lá para curá-lo”.
8 — O kamysapybyita tu mykara kawahoro bo paku pakubyity, kasikpybyrẽta Sudeubyitatu iwatahi ikia kabo paku pakubyi tsimy. O myhyrinymyrykytsa tytsasozubakta! Aharere humo estuba zuba tsimyzeka katsumuẽhĩtsa mozororo.
8 O oficial, porém, respondeu: “Senhor, não mereço que entre em minha casa. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
9 Uta kahyrinymyrẽta aharere soho humo uta kino niwatihi kapehatsa harere bo hyỹ kasopyk. Sodadutsa kaharere bo hyỹ sisopyk, mysipehaze: “Nabo pãotaha!” Pão atsoko motururuknaha. Ustsa pe: “Pany pãotaha!” atsoko mozumunaha hỹ. Katsumuẽhĩtsa pe: “Tihi tsimykta!” Hyỹ my — niy.
9 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles o fazem”.
10 Anaharere Sesus ziwabyze paikpa mytsaty nikara. Sizubarẽtsa pe tihi: — Wabytaha! Sudeutsa batu kahumo sispirikpo maha sodadutsa taparakta wata my. Atahi kahumo ispirikpota babata Sudeutsa batu — niy.
10 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado e disse aos que o seguiam: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!
11 Ikiahatsa pe: — Nanabyitaba kytsa sizubarẽtsa kabo mozumunaha. Deus myikaha maha. Taparaktsa Abarão, Isake, Sako iwatsa situk modyhydyhykynaha Deus tuk asaktsa ityryktsa moziknaha.
11 E também lhes digo: muitos virão de toda parte, do leste e do oeste, e se sentarão com Abraão, Isaque e Jacó no banquete do reino dos céus.
12 Sudeutsa asaktsa sispirikpobyitsa tu batu Deus tyryktsa moziknaha. Sispirikpobyitsa tu miwa eze zuba mynapykyknaha nabo mysipaparahik. Deus mysipeha sinini ykarawy bo anaeze mopuziukunaha. Tahakyrikinaha tsahi tahatsaputsa dydydy mykaranaha — niy.
12 Mas muitos para os quais o reino foi preparado serão lançados fora, na escuridão, onde haverá choro e ranger de dentes”.
13 Kyze Sesus taparakta sodadutsa pe niy: — Awahoro bokta! Kahumo aspirikporẽta tu hawa ha tsimyzihikik atsatu my — niy. Iwaze babatu itsumuẽhĩtsa nizororo.
13 Então Jesus disse ao oficial romano: “Volte para casa. Tal como você creu, assim acontecerá”. E o jovem servo foi curado na mesma hora.
14 Kyze Sesus Peduru wahoro bo niy. Inatsukze tsaikbatatsa Peduru wapyry ihumuẽzumu ibo iktsa niy. Atatsa tawanu eze nihoekik.
14 Quando Jesus chegou à casa de Pedro, viu que a sogra dele estava de cama, com febre.
15 Iwaze Sesus iwanu bo hamuba itsyhyrype humo paik niy. Itsyhyrype humo paik niyze nizororo. Ihumuẽzukbyitatsa tu idisahawy ty ibo nyny niy.
15 Jesus tocou em sua mão e a febre a deixou. Então ela se levantou e passou a servi-lo.
16 Nubaze kytsa sizubarẽtsa ibo nisioktyhyryknaha. Asaktsa hyrikoso sapybara pororo ziknakaranaha sipiakmyitsa hyrikoso sapybara pokso. Iwaze Sesus hyrikoso sapybara nisipehahik. Ispe nabo pãotaha niy. Iharere pokso ziksihiknaha. Ustsa kytsa simyitsapyritsa Sesus bo nasioktyhyryknaha nisizororowybaik.
16 Ao entardecer, trouxeram a Jesus muita gente possuída por demônios. Ele expulsou esses espíritos impuros com uma simples ordem e curou todos os enfermos.
17 Yhỹ, hawa Deus sohokotsa Isaijas tubabatu ziwataha Sesus atsatu nikara. Tubabatu Isaijas tihi:Iwa Isaijas Sesus soho tubabatu ziwataha, anahi Sesus nikara, iwatahi Isaijas harere wasani niy.
17 Cumpriu-se, desse modo, o que foi dito pelo profeta Isaías: “Levou sobre si nossas enfermidades e removeu nossas doenças”.
18 Kyze Sesus myzubaha tazahara niapykyryk. Iwatahi zinymyrynahatsa pe: — Koikny tsinaporenahaktsa kytsa! — niy. Yhỹ niaha.
18 Quando Jesus viu a grande multidão ao seu redor, ordenou que atravessassem para o outro lado do mar.
19 Kyze maku atakta Moises harere ziwatahaka Sesus bo zumu. Atahi: — O tynamyhyrinymyryta uta kino ikia tuk mykara. Ikia tuk paikpa mynakara atuk mynapykyryk — niy.
19 Então um dos mestres da lei lhe disse: “Mestre, eu o seguirei aonde quer que vá”.
20 Sesus ipe niy: — Tsoromamatsaktsa tahahoke eze mynapykyknaha. Piyktsa kino niwatihi tahasuk eze tu mynapykyknaha. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik batu kawanu sapyky. Batu haneze tohi zikuru my — Sesus niy.
20 Jesus respondeu: “As raposas têm tocas onde morar e as aves têm ninhos, mas o Filho do Homem não tem sequer um lugar para recostar a cabeça”.
21 Kyze usta zinymyrykyta ipe: — Byikta tapara kazo bo piksizo. Tapara kazo myziyktykare — niy.
21 Outro discípulo disse: “Senhor, deixe-me primeiro sepultar meu pai”.
22 Sesus tihi: — Nihyrikosokdanahatsa arekektaha. Mohyrikosokdaze ituk kytsa piytyknaha. Ikia kino Deus wasania ty ityryktsa soho tytsasoko — Sesus niy.
22 Jesus respondeu: “Siga-me agora. Deixe que os mortos sepultem seus próprios mortos”.
23 Iwaze tsaraha bo takorohyk. Zinymyrykynahatsa ituk kokokorohyk niaha.
23 Em seguida, Jesus entrou no barco, e seus discípulos o acompanharam.
24 Atsoko zopoktsa nabybyknaha. Hyritsik inawõkõ. Pihik ihiridawy wa niukuru. Pihik ty asiba tsaraha inaharek. Asiba nitaboknaha. Sesus kino tsapukteze zurubaka.
24 De repente, veio sobre o mar uma tempestade violenta, com ondas que cobriam o barco. Jesus, no entanto, dormia.
25 Iwatsahi zituzutuzukunaha ity zipopowynahaze ipe niaha: — O mypehatsa batu iktsa ziky! Tsimymybabakanaha — niaha.
25 Os discípulos foram acordá-lo, clamando: “Senhor, salve-nos! Vamos morrer!”.
26 — Amy pokso ahapybyrẽtsa. “Sesus batu imypokzitsiu” tsimaha — niy. Kyik niy: — O zopoktsa akso byitaha! Niwazuba, pihik pykty! — niy. Zopoktsa atsoko paỹ niaha. Pihik atsoko nitsikyrituhudi byri. Jakara zikbohota bo mahani itsikpepepe zuba.
26 “Por que vocês estão com medo?”, perguntou ele. “Como é pequena a sua fé!” Então levantou-se, repreendeu o vento e o mar, e houve grande calmaria.
27 Kytsa sipybyrẽtsa tahapetu sisopyk: — Atakta Sesus aty skaraba. Zopoktsa pihik aha iharere humo ziwabynaha pyk niaha. Aty skaraba Sesus — niaha.
27 Os discípulos ficaram admirados. “Quem é este homem?”, diziam eles. “Até os ventos e o mar lhe obedecem!”
28 Kyze amykta taba bo byu niaha. Kadara eze tu. Tsaraha ty byuzo niyze makutsa petoktsa Sesus bo izumunaha. Hyrikoso sapybara sibo pororo ziknakaranaha. Sihumo sakyriukrẽtsa ziknakaranaha kytsa sipokso sipauktaba ba harakmo zikaha. Mytyk sisapy niaha anaeze hudik ziknakaranaha.
28 Quando Jesus chegou ao outro lado do mar, à região dos gadarenos, dois homens possuídos por demônios saíram do cemitério e foram ao seu encontro. Eram tão violentos que ninguém podia passar por ali.
29 Sesus okeryk ziktoriktonaha. Atsoko kakaik niaha: — Amy skaraba Sesus, ikia Deus tse. Amy skaraba mybo tsikzumu. Aba sinini ykarawy bo ja tsimymypeha. Bykyzehu zuba tsimaha — niaha.
29 Eles começaram a gritar: “Por que vem nos importunar, Filho de Deus? Veio aqui para nos atormentar antes do tempo determinado?”.
30 Na bytykarezetu pazaharezatsa sizubarẽtsa hara sukpetara humo tahadisahakanaha.
30 A certa distância deles, havia uma grande manada de porcos pastando.
31 Kyze hyrikoso sapybara Sesus bo nizapykykynaha: — O sinini ykarawy bo myty pehabyity, tsimysiksiwyhik zeka pazaharezatsa bo tsimymypeha — hyrikoso sapybara niaha.
31 Então os demônios suplicaram: “Se vai nos expulsar, mande-nos entrar naquela manada de porcos”.
32 Sesus ispe: — Nabo pãotaha. Pazaharezatsa bo za — niy. Kyze hyrikoso sapybara kytsa ekze ziponahaze nitururuknaha. Pazaharezatsa bo nipupunahaze pazaharezatsa iharatsupetoho bo inatururukiknaha. Pihik bo niharazukzukbaiknaha. Niakbabaiknaha. Hyrikoso sapybara kino tahawahi nihokdanaha. Batu sibo zukzo niaha. De.
32 “Vão!”, ordenou Jesus. Os demônios saíram dos homens e entraram nos porcos, e toda a manada se atirou pela encosta íngreme do monte para dentro do mar e se afogou.
33 Iwaze pazaharezatsa perytsitsa iktsa niahaze hi sihudikhudikwy bo nitururukiknaha. Kytsa bo nipamykysonaha. Hawa Sesus hyrikoso sapybara ty nisisiksiwyhik anatyhi nipamykysokonaha.
33 Os que cuidavam dos porcos fugiram para uma cidade próxima e contaram a todos o que havia ocorrido com os homens possuídos por demônios.
34 Kyze anahudikhudikwy ezektsa sizubarẽtsa Sesus zihobyknaha. Inakozorenaha. Ibo zumukunahaze asa tihi: — O tsiksizokta! katsa mybaze ba ziktare. Tsimyparakta! — niaha. Iwaze niparak.
34 Os habitantes da cidade saíram ao encontro de Jesus e suplicaram que ele fosse embora da região.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.