Mateus 21
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC
1 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa Serusarẽhe ske buruk niukurunaha. Betepake bo zumunaha. Betepake Oriwereja hwitsa hara baze my. Zumubahaninahaze Sesus tatuktsa petoktsa nisipeha:
1 Aproximavam-se de Jerusalém. Quando chegaram a Betfagé, perto do monte das Oliveiras, Jesus enviou dois de seus discípulos,
2 — Nabo sihudikhudikwy bo pãotaha! kytsa. Atsaezubaha eze tsimypupunahaze pikuza tsipipiktumunaha. Itse tuk. Atatsahi isoikãihikta tsipinynaha. Satsukyktaha! Kabo tyzioktyhyknaha.
2 dizendo-lhes: Ide à aldeia que está defronte. Encontrareis logo uma jumenta amarrada e com ela seu jumentinho. Desamarrai-os e trazei-mos.
3 Ustsa kytsa: “Hawa sa tsimykaranaha” maha zeka. “Mypehakatsa tihi mype niy pikuza kabo tyzioktyhyknaha” tsimaha! “Bykyze ahabo tasirezonaha” tsimahakta — niy.
3 Se alguém vos disser qualquer coisa, respondei-lhe que o Senhor necessita deles e que ele sem demora os devolverá.
4 Tubabatu Deus sohotsa isoho botu ziwataha aba zuba atsatu iwaze ana harere wasani niy. Atahi:
4 Assim, neste acontecimento, cumpria-se o oráculo do profeta:
5 Deus sohotsa niy.
5 Dizei à filha de Sião: Eis que teu rei vem a ti, cheio de doçura, montado numa jumenta, num jumentinho, filho da que leva o jugo {Zc 9,9}.
6 Kyze zinymyrykynahatsa petoktsa Sesus harere bo yhỹ niaha. Atsatu niaha.
6 Os discípulos foram e executaram a ordem de Jesus.
7 Pikuza ty itse ahatsa ty Sesus bo nisioktyhyryknaha. Tasuk pikuza bete zizozokonaha. Sesus ibete tadyhyhyk.
7 Trouxeram a jumenta e o jumentinho, cobriram-nos com seus mantos e fizeram-no montar.
8 Wastuhu kytsa tahasuk ske buruk zipaparakanaha. Tsarakzapatsa jerukbara eze ty bokok bokok ky niaha ana humo kino niwatihi ske buruk nisipaparakanaha.
8 Então a multidão estendia os mantos pelo caminho, cortava ramos de árvores e espalhava-os pela estrada.
9 Kytsa Sesus iharaze kazi nikaranaha, kytsa iapiktsa niwatihi sizubarẽtsa kazi nikaranaha:
9 E toda aquela multidão, que o precedia e que o seguia, clamava: Hosana ao filho de Davi! Bendito seja aquele que vem em nome do Senhor! Hosana no mais alto dos céus!
10 Sesus Serusarẽhe bo nitsukze kytsa paikpa mytsaty nikaranaha. Serusarẽhe ezektsa tihi: — Amakata skaraba — nikaranaha.
10 Quando ele entrou em Jerusalém, alvoroçou-se toda a cidade, perguntando: Quem é este?
11 — Atakta Sesus, Deus sohokotsa Nasare ezekta. Nasare Karireja eze.
11 A multidão respondia: É Jesus, o profeta de Nazaré da Galiléia.
12 Kyze Sesus Deus wahoro zubata bo nitsuk. Anaeze kytsa myraratsa ty hozipyrykzatsa ziknasihuakaknaha okyrysaro humo. Asaktsa nisiksiwykik. Atsoko nitururuknaha. Asaktsa okyrysaro ty nisihuakaknaha hwibihitsa nisitsihipetotokorok. Asaktsa amytudutsa nisihuakaknaha sidyhywytsa nisitsihipetotokbaik.
12 Jesus entrou no templo e expulsou dali todos aqueles que se entregavam ao comércio. Derrubou as mesas dos cambistas e os bancos dos negociantes de pombas,
13 Deus harere tihi: — “Kawahoro zubata anaeze kytsa sizubarẽtsa kabo mynapamykysonaha” ziwataha. Ikiahatsaktsa kawahoro sitsyhyryboarẽtsa parik waka tsimyzahuaknaha — niy.
13 e disse-lhes: Está escrito: Minha casa é uma casa de oração {Is 56,7}, mas vós fizestes dela um covil de ladrões {Jr 7,11}!
14 Kyze sihyrizikubyitsa, simyiziubyitsa kino niwatihi ibo Deus wahoro zubata isturupeze bo zumunaha. Nisizororowybaik.
14 Os cegos e os coxos vieram a ele no templo e ele os curou,
15 Amy ty kytsa batu zikaha kytsa nisizororo Sesus tazikwy humo nikara. Tisapyrẽna niy. Deus wahoro zubata isturupeze eze ihyrytsa Sesus soho ziwabynahaze kazi nikaranaha: — O Deus zipehata mywata tsikyzik Dawi tsekoka ikia humo mykurẽtsa. Ikia tsamysapyrẽta hỹ — nikaranaha. Ana humo hi taparaktsa Deus wahoro zubata ziknapamykysonahatsa, ustsa asaktsa Deus harere ziwatahakanahatsa iwatsa tahakyrikinaha.
15 com grande indignação dos príncipes dos sacerdotes e dos escribas que assistiam a seus milagres e ouviam os meninos gritar no templo: Hosana ao filho de Davi!
16 Sisakparẽtsa Sesus pe niaha: — Siharere tsiwaby sa — niaha. Yhỹ niy. Deus harere papeu humo tsinymyrynaha ja. Ziwataha Deus tihi: — O Deus ikia ibykyhytsa jabastsa kino niwatihi hawa abo mosakibazikiknaha nisihyrinymyry. Asahi abo mosakibazikiknaha, sinymyryrẽtsa hỹ — niy. Iwa papeu humo ziwataha.
16 Disseram-lhe eles: Ouves o que dizem eles? Perfeitamente, respondeu-lhes Jesus. Nunca lestes estas palavras: Da boca dos meninos e das crianças de peito tirastes o vosso louvor {Sl 8,3}?
17 Kyze Sesus Serusarẽhe ekze niparak. Betanija bo niy anaeze zuru.
17 Depois os deixou e saiu da cidade para hospedar-se em Betânia.
18 Zokorobyitu Sesus Serusarẽhe bo niukuru irapa zumu.
18 De manhã, voltando à cidade, teve fome.
19 Ẽrykani ske sak betekta ta bo hwi umaha bo iktsa niy. Umaha bo zumuze ihara bo ziberiki batu iharaka isaro zuba. Kyze Sesus umaha pe niy: — Abaka ba ziktaharazokta ba aty tohi ahara zezukzo — niy. Iwaze babata. Atsoko niharapara.
19 Vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas só achou nela folhas; e disse-lhe: Jamais nasça fruto de ti!
20 Zinymyrykynahatsa ana bo nikozonahaze sipybyrẽtsa: — Hawa hãta sa atsoko niharapara — niaha.
20 E imediatamente a figueira secou. À vista disto, os discípulos ficaram estupefatos e disseram: Como ficou seca num instante a figueira?!
21 — Kaharere wasani isoho mytsatyziu tsimaha. Deus humo tsispirikponaha zeka umahaty ikahaty ikiahatsa kino atsawatu tsimaha. Tsimytsasonaha zeka: “Deus hawa ha ty abo myzapyky mykara ja. Batu kanyhy”. Iwa mytsaty tsimaha zeka hawa ha ty ibo tsimyzapykykynaha batu yhỹ my. Deus humo tsimyspirikpobabanaha zeka hara jobonita pe: “Hara pe nabo pãoty buburuzuba bo tsimy” tsimaha. Nawa tihi my ahaharere humo.
21 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade vos declaro que, se tiverdes fé e não hesitardes, não só fareis o que foi feito a esta figueira, mas ainda se disserdes a esta montanha: Levanta-te daí e atira-te ao mar, isso se fará...
22 Ikiahatsa Deus bo tsimyzapykykynahaze atsatu ahabo my. Deus ihumo tsimyspirikpobabanahaze hawa ha ty ibo tsimozapykykynaha atsatu ahabo nyny mykara — niy.
22 Tudo o que pedirdes com fé na oração, vós o alcançareis.
23 Kyze Sesus Deus wahoro zubata bo nitsukzo. Anaeze kytsa nisihyrinymyrykyze taparaktsa Deus wahoro eze ziknapamykysokonahatsa, Sudeutsa taparaktsa kapitãotsa kino niwatihi ibo zumunaha. Ipe niaha: — Aty skaraba ape “Katsa tysihyrinymyrykykta, katsyhyryze tarabajatykta!” — niaha.
23 Dirigiu-se Jesus ao templo. E, enquanto ensinava, os príncipes dos sacerdotes e os anciãos do povo aproximaram-se e perguntaram-lhe: Com que direito fazes isso? Quem te deu esta autoridade?
24 Sesus tihi: — Uta kino niwatihi kaharere estuba zuba ahabo my. Kaharere bo tsimaha zeka kyzeka aty sa kape “Katsyhyryze tarabajatykta!” my ahabo mykara — niy.
24 Respondeu-lhes Jesus: Eu vos proporei também uma questão. Se responderdes, eu vos direi com que direito o faço.
25 Sesus ispe niy: — Aty sa Suão Batista pe: “Kytsa tysiharasusukta! niy. Deus ja. Kytsa ja. Aty skaraba ana hyriziktsokzawy zipeha kabo tsimytsasonaha.” — niy. Kyze kytsa asa zuba nipamykysohokonaha asaktsa: — Hawa sa tsimaha. Deus ipe: “tysiharasusukta” niy tsimaha zeka kyze atahi mype. “Amy skaraba ihumo batu ahaspirikpo my”.
25 Donde procedia o batismo de João: do céu ou dos homens? Ora, eles raciocinavam entre si: Se respondermos: Do céu, ele nos dirá: Por que não crestes nele?
26 Katsaktsa “Kytsa ipe tysiharasusukta!” niaha tsimaha zeka kytsa sizubarẽtsa Suão Deus sohokotsa humo sispirikporẽtsa iwatsahi kytsa pokso batu tyso kytsa ipe “tysiharasusukta!” batu tyso tsimaha — nikaranaha.
26 E se dissermos: Dos homens, é de temer-se a multidão, porque todo o mundo considera João como profeta.
27 Iwaze ipe niaha: — Aharere Suão Batista soho batu myhyrinymyryhy — niaha. Sesus: — Uta niwatihi, ahaharere “aty sa kape tarabajatykta! my” batu tyso — niy.
27 Responderam a Jesus: Não sabemos. Pois eu tampouco vos digo, retorquiu Jesus, com que direito faço estas coisas.
28 Kyze Sesus myhyrizikwanitsa, taparaktsa upykyhytsa niwatihi ispe: — Kasoho humo ka hawa sa mytsaty tsimaha — niy. — Kyze maku ihyrytsa petoktsa. Taparakta pe: “Katse duabohotsa bokta sukpesapy humo tsimykta! Abaka nabo tsimykta!” niy.
28 Que vos parece? Um homem tinha dois filhos. Dirigindo-se ao primeiro, disse-lhe: - Meu filho, vai trabalhar hoje na vinha.
29 “Batu yhỹ” niy. Abahi tapetu isopyk: “Kazo harere bo hyỹ my duabohotsa sukpesapy bo my” niy. Niparak duabohotsa sukpesapy humo nikara.
29 Respondeu ele: - Não quero. Mas, em seguida, tocado de arrependimento, foi.
30 Kyze maku iykpykbita pe “Katse duabohotsa bokta sukpesapy humo tsimykta! Abaka nabo tsimykta!” niy. Yhỹ niy. Atakta batu pão.
30 Dirigindo-se depois ao outro, disse-lhe a mesma coisa. O filho respondeu: - Sim, pai! Mas não foi.
31 Aty sa tazo harere bo hyỹ niy — Sesus niy. — O taparakta — niaha. Iwaze Sesus ispe niy: — Kaharere wasani my, kytsa okyrysaro ty zibykyknahatsa. Homa pehakatsa tsyhyryze sibykyhynahatsa, wytykyryk simysapybyiza kino niwatihi Deus tyryktsa moziknaha ikiahatsa batu.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? O primeiro, responderam-lhe. E Jesus disse-lhes: Em verdade vos digo: os publicanos e as meretrizes vos precedem no Reino de Deus!
32 Suão Batista Sudeutsa bo zumu. Hawa ha ty Deus okzeka wasani zahawatawy. Ihumo batu ahaspirikpo, okyrysaro zibykyryknahatsa wytykyryk simysapybyiza kino niwatihi asahi iharere humo sispirikporẽtsa. Iwatsahi Deus humo sispirikporẽtsa ana bo iktsa tsikaha. Iwatuze ikiahatsa ahamysapybyitsa tu tsikykaranaha batu tymoewy Suão harere bo batu ma zikaha — niy.
32 João veio a vós no caminho da justiça e não crestes nele. Os publicanos, porém, e as prostitutas creram nele. E vós, vendo isto, nem fostes tocados de arrependimento para crerdes nele.
33 Usta soho ahabo mopamykysoko wabytaha! — Kyze maku waratok tsihitsa duabohotsa nisiparikik. Duabohotsa istsarãkatsa. Duabohotsa okarawytsa tyokehyry okehyry haraharetsa zozo nikara. Anaeze sokarawy eze harahare hoke duabohotsa tsikpypyrikwy nizukninaha. Kyze jobo isparik ziziki anaeze ziperykykta duabohotsa nisisukparaka. Iwaze wastuhu kytsa pe: “Utakta meky botu mokuru. Ikiahatsa duabohotsa tysiperykynahaktsa! Wihara huak ty ahabo nyny my okyrysaro ty tsapukte ahabo nyny my, katsyhyryze sukpesapy” niy. Yhỹ niaha. Iwaze niparak, mekybotu itasapy.
33 Ouvi outra parábola: havia um pai de família que plantou uma vinha. Cercou-a com uma sebe, cavou um lagar e edificou uma torre. E, tendo-a arrendado a lavradores, deixou o país.
34 Duabohotsa nijakuknahaze tsihitsa tatsumuẽhĩtsa siperytsitsa bo zipehe. Okyrysaro humo nisipeha.
34 Vindo o tempo da colheita, enviou seus servos aos lavradores para recolher o produto de sua vinha.
35 Kyze itsumuẽhĩtsa siperytsitsa bo zumuze nizokbatsinaha. Tapara itsumuẽhĩtsa nitsakikinaha, ustakta zibezehiknaha, usta haraharezipyryktsa ty nisipaparakanaha. Iwa itsumuẽhĩtsa sisopyk niaha.
35 Mas os lavradores agarraram os servos, feriram um, mataram outro e apedrejaram o terceiro.
36 Kyze duabohotsa tsihitsa ustsa tsumuẽhĩtsa puẽtsik nisipeha siperytsitsa bo niy. Hawa tapara sitsumuẽhĩtsa sisopyk atsatu ustsa bo niaha. Nisisapybyrikinaha.
36 Enviou outros servos em maior número que os primeiros, e fizeram-lhes o mesmo.
37 Bykyze duabohotsa tsihitsa tatse babata sibo zipeha. Tapetu nikara: “Katse humo ka wasani sisopyk maha ihumo batu ipyriryk. Ata humo ka ba zikaha” niy.
37 Enfim, enviou seu próprio filho, dizendo: Hão de respeitar meu filho.
38 Kyze siperytsitsa itse bo iktsa niahaze asa zuba nipamykysokonaha. “Iktsa tsimaha! Atakta duabohotsa tsihitsa tse niaha. Ata kino izo mohyrikosokdaze tazo namy piakse, duabohotsa tsihitsa mozik. Tabezehikta kytsa! Tabeze zeka katsa hi duabohotsa tahaksenaha. Iwaze duabohotsa tsihitsitsa tsimoziknaha” niaha.
38 Os lavradores, porém, vendo o filho, disseram uns aos outros: Eis o herdeiro! Matemo-lo e teremos a sua herança!
39 Kyze nizokbatsinaha. Waratok bara bo zioktyhyryknaha anaeze zibezenaha.
39 Lançaram-lhe as mãos, conduziram-no para fora da vinha e o assassinaram.
40 Kyze Sesus ispe niy: “Duabohotsa tsihitsa myziksizoze amo skaraba siperytsitsa bo mykara. Hawa sa mytsaty tsimaha” — niy.
40 Pois bem: quando voltar o senhor da vinha, que fará ele àqueles lavradores?
41 — O asaktsa iperytsitsa sisapybyinahatsa tu mysiba. Duabohotsa mektsa bo tu nyny my asahi tsapukte okyrysaro wihara humo ibo nyny maha hawa ha ty wasani maha — niaha. Iwa Sesus ustsa perytsitsa soho ty nipamykysoko.
41 Responderam-lhe: Mandará matar sem piedade aqueles miseráveis e arrendará sua vinha a outros lavradores que lhe pagarão o produto em seu tempo.
42 — Deus harere papeu humo tsinymyrykynaha sa — Sesus niy. Deus harere papeu humo iwataha:
42 Jesus acrescentou: Nunca lestes nas Escrituras: A pedra rejeitada pelos construtores tornou-se a pedra angular; isto é obra do Senhor, e é admirável aos nossos olhos {Sl 117,22}?
43 Iwaze ahape: — Ikiahatsa Deus tyryktsa batu tsimoziknaha, asaktsa Deus harere bo hyỹ maha asahi Deus tyryktsa moziknaha — niy.
43 Por isso vos digo: ser-vos-á tirado o Reino de Deus, e será dado a um povo que produzirá os frutos dele.
44 — ausente —
44 {Aquele que tropeçar nesta pedra, far-se-á em pedaços; e aquele sobre quem ela cair será esmagado.}
45 Kyze simyhyrizikwanitsa Deus wahoro zubata eze ziknapamykysonahatsa, Pariseutsa kino niwatihi Sesus soho ziwabynahaze sihyrinymyrẽtsa. Sisoho nitsasoko ana ty hi zinymyrykynaha iwatsahi tahakyrikinaha. — Katsaktsa siperytsitsa batu sapy watsa — mytsaty nikaranaha. Iwatsahi tahakyrikinaha.
45 Ouvindo isto, os príncipes dos sacerdotes e os fariseus compreenderam que era deles que Jesus falava.
46 Sesus tsipa humo pioktyhyry tsihikiknaha batu zikaha kytsa sizubarẽtsa pokso. Kytsa Sesus soho — Atakta Deus sohokotsa humo ka tsimaha — niaha. Iwaze simyhyrizikwanitsa kytsa pokso Sesus batu zioktyhyryk.
46 E procuravam prendê-lo; mas temeram o povo, que o tinha por um profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.