Mateus 19

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Sesus nisihyrinymyrybaze Karireja ekze niparak. Sudeja bo buburu Sorodão inarokota koikny zitsikza.
1 Tendo acabado de dizer essas coisas, Jesus saiu da Galiléia e foi para a região da Judéia, no outro lado do Jordão.
2 Kytsa sizubarẽtsa iapik niukurunaha, asaktsa simyitsapyritsa nisizororowyba.
2 Grandes multidões o seguiam, e ele as curou ali.
3 Kyze wastuhu Pariseutsa ibo zumunaha. Asaktsa Sesus nizokparakanaha Sesus Moises harere bo batu yhỹ ana hi mozihikiknaha iwatsahi piwabytoktokonaha. Kyze ipe niaha: — Maku taoke moewy zeka Deus harere bo ja yhỹ my — niaha.
3 Alguns fariseus aproximaram-se dele para pô-lo à prova. E perguntaram-lhe: "É permitido ao homem divorciar-se de sua mulher por qualquer motivo? "
4 Sesus ispe niy: — Deus harere humo tsahahyrinymyrẽtsa. Taparaka Deus mybarawy nizukni maku wytyk ahatsa nisisukni. Nisisuknize maku wytyk piakse zeka iwahahi Deus mozihikik.
4 Ele respondeu: "Vocês não leram que, no princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 Iwatsahi kytsa tahazotsa bara botu tahasapynaha, tahaoke tuk zuba tahasapynaha. Isukzata batu ata zuba mozuru harapetok mozurukunaha.
5 e disse: ‘Por essa razão, o homem deixará pai e mãe e se unirá à sua mulher, e os dois se tornarão uma só carne’?
6 Iwatsahi Deus okzeka estuba zubata wata my. Deus tihi petoktsa nisisukni iwatahi batu aty tohi sibo ziky. Batu aty tohi zipyriryky. Ustsa kytsa okeza ziknasipyrirykynaha zeka iwa metutu mykara — niy.
6 Assim, eles já não são dois, mas sim uma só carne. Portanto, o que Deus uniu, ninguém o separe".
7 Kyze Pariseutsa: — Yhỹ Moises harere ziwatahaka maku taoke perek tsihik zeka tapara atatsa soho papeu humo piwatahaka. Atahi: “Utakta kaoke perekek abaka ikia batu kaoke tsimy.” Bykyzehu atatsa perekek za niy. Moises iwa niy iwatahi maku taoke zerekek niy — niaha.
7 Perguntaram eles: "Então, por que Moisés mandou dar uma certidão de divórcio à mulher e mandá-la embora? "
8 Sesus: — Batu. Moises ana kino ziwatahaka hawa Deus mozihikik humo batu yhỹ tsikaha. Ikiahatsa tsikauktsĩnaha, hawa Deus mozihikik batu yhỹ tsikaha hawa ha Deus mozihikik mybarawy nizuknize batu ahawabyhy.
8 Jesus respondeu: "Moisés lhes permitiu divorciar-se de suas mulheres por causa da dureza de coração de vocês. Mas não foi assim desde o princípio.
9 Abaka ahape: Aty taoke pimoewy zeka papeu ty atatsa bo nyny my, papeu tyhi “Utakta kaoke pe: ‘nabo pãoty!’ ” my ana hi batu mysapy my. Atatsa mekta botu zeka iwaze tabarikta perek zeka yhỹ my. Iwaze maku atatsa pe: nabo pãoty wasani za. Aty mektatsa botu tasukza zeka Deus iozeka imysapybyikia ty mykara.
9 Eu lhes digo que todo aquele que se divorciar de sua mulher, exceto por imoralidade sexual, e se casar com outra mulher, estará cometendo adultério".
10 Iwaze zinymyrynahatsa. — Aharere bo yhỹ tsimaha zeka tsihokdaharẽna, iwatsahi katsa mysukza byizeka wasani my, katsa zuba tsinapykyryknaha — niaha.
10 Os discípulos lhe disseram: "Se esta é a situação entre o homem e sua mulher, é melhor não casar".
11 Sesus ispe niy: — Kytsa kaharere bo yhỹ maha zeka tsihokdaharẽna batu sizuba pinymyrykynaha. Deus hyrikoso zuba kytsa kaharere mysihyrinymyryky.
11 Jesus respondeu: "Nem todos têm condições de aceitar esta palavra; somente aqueles a quem isso é dado.
12 Wastuhu kytsa sihyrytsabyitsa humo batu tahasukza niaha nipupurukuknahaze iwa niaha. Ustsa kytsa sihyrytsabyitsa humo kytsa sirikara ezektsa bobokohotsa iwatsahi ba zik tahasukzanaha. Ustsa kytsa Deus tsyhyryze batu tahasukzanaha. Tapara Deus tsumuẽhĩkĩ iwatsahi batu sisukza tsihik. Deus zuba kaharere ty kytsa mysihyrinymyryky. Aty kaharere bo hyỹ my iwaze ba ziksukza wasani mykara. Asaktsa kaharere tsihokdaharẽna zeka iwatsahi tahasukzanaha wasani mykara naha niwatihi — Sesus niy.
12 Alguns são eunucos porque nasceram assim; outros foram feitos assim pelos homens; outros ainda se fizeram eunucos por causa do Reino dos céus. Quem puder aceitar isso, aceite".
13 Kyze wastuhu kytsa tahahyrytsa Sesus bo nisioktyhyryknaha. — O Sesus myhyrytsa humo paik tsimyzeka mykurẽtsa. Deus bo sitsyhyryze tsimypamykyso zeka tisapyrẽna my — niaha. Batu ibo zuk niaha. Sesus tuk zinymyrykatsa sisakparẽtsa sizotsa nisibetsakaknaha. — O nabo tsiksizonahaktsa! — nikaranaha.
13 Depois trouxeram crianças a Jesus, para que lhes impusesse as mãos e orasse por elas. Mas os discípulos os repreendiam.
14 Sesus ana humo ziwabyze takyriki. Sesus: — O batu “Nabo tsiksizonahaktsa!” batu tahaktsa! Jabyitsa uta kabo tynasioktyhyryknahaktsa! Deus tyryktsa jabyitsa watsa. Jabyitsa kino: yhỹ sisopyk. Jabyitsa watsa zeka, Deus pe: yhỹ tsimaha. Deus pe: yhỹ ahabyi zeka ityryktsabyitsa tu — niy.
14 Então disse Jesus: "Deixem vir a mim as crianças e não as impeçam; pois o Reino dos céus pertence aos que são semelhantes a elas".
15 Sesus sihyrytsa nisibykyk sihumo paik niy. Sipokzi Deus pe: — O sihyrytsa tysipokzitsikikta kazo! — niy.
15 Depois de lhes impor as mãos, partiu dali.
16 Iwaze mykyryburukta Sesus pauk baze rikto, ipe niy: — Myhyrinymyrykytsa. Hawa sa mykara iwatahi mohyrikosokdaze uta Deus tuk kawahi mynapykyryk — niy.
16 Eis que alguém se aproximou de Jesus e lhe perguntou: "Mestre, que farei de bom para ter a vida eterna? "
17 Sesus ipe niy: — Hawa amy ty tisapyrẽna soho tsikzapykyky. Deus zuba tsimysapyrẽta. Deus tuk awahi tsizasapy tsihikik zeka iharere bo hyỹ tsimykara, Moises hyrinymyrywy bo yhỹ tsimykara — niy.
17 Respondeu-lhe Jesus: "Por que você me pergunta sobre o que é bom? Há somente um que é bom. Se você quer entrar na vida, obedeça aos mandamentos".
18 — Moises hyrinymyrywy bo yhỹ mynakara — niy. Sesus tihi: — Ba zibezenaha. Mektsa okeza ba ziksipyriryknaha. Usta namy ty hyryk hyryk byitaha. Kytsa soho ba zikspihikbataka.
18 "Quais? ", perguntou ele. Jesus respondeu: " ‘Não matarás, não adulterarás, não furtarás, não darás falso testemunho,
19 Azotsa humo awatu ty atukytsa tysipokzitsiki. Aotutsa pauktsitsa humo tynasipokzi tsihikik awata tynasipokzitsiki! — niy.
19 honra teu pai e tua mãe’ e ‘amarás o teu próximo como a ti mesmo’".
20 — Uta jabasize tu aharere humo wasani ziknakara. Amo tohi my, usta harere bo yhỹ — mykyryburukta niy.
20 Disse-lhe o jovem: "A tudo isso tenho obedecido. O que me falta ainda? "
21 — Tsimysapyrẽta tsimyzihikik zeka anamy ty nynybaik anamy ty okyrysaro humo huak ty! Iwaze aokyrysaro ty sinamybyitsa bo nynybaik tsimy iwaze anamy hi bijoikpe eze tu tsimy. Anamy hi mynapykyryk ikia Deus tuk tsimynapykyryk. Bykyze Pany! Kapikta tynao — niy.
21 Jesus respondeu: "Se você quer ser perfeito, vá, venda os seus bens e dê o dinheiro aos pobres, e você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me".
22 Ana harere ziwabyze tisukatsihikrẽta niyzik. Tsinamyrẽta hi tanamy pokzi tsiwy tuk batu yhỹ niy iwatahi batu iaku. Sesus pauk baze tatu niparak.
22 Ouvindo isso, o jovem afastou-se triste, porque tinha muitas riquezas.
23 Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy: — Sinamynikitsa humo ka Deus tyryktsa moziknaha tsihokdaharẽna. Asaktsa tahanamy bo zuba mytsaty mykaranaha, iwatsahi Deus harere bo hyỹ maha humo tsihokdaharẽna. Katukta babata mozik tsihokdaharẽna.
23 Então Jesus disse aos discípulos: "Digo-lhes a verdade: Dificilmente um rico entrará no Reino dos céus.
24 Tsihokdaharẽna sirara kamero inarokota mysukwowowy ispioke buruk mytsuk. Uta ahape tsinamyrẽta Deus harere bo hyỹ mynakara iwaze katukta babata mozik ana hi abazuba tsihokdaharẽna — niy.
24 E lhes digo ainda: é mais fácil passar um camelo pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus".
25 Zinymyrykynahatsa ana ziwabykynahaze sipybyrẽtsa. Sinamyrẽtsa Deus bo yhỹ aha byizeka batu aty tohi iharere bo yhỹ my. — Batu aty tohi Deus bo yhỹ mynakara itukbabata za. Batu aty tohi Deus bo myzioktyhyryk ja — mytsaty ahabyi nikaranaha.
25 Ao ouvirem isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: "Neste caso, quem pode ser salvo? "
26 Sesus: — Kytsa asazubaze Deus harere bo hyỹ ana kino batu zikaha. Deus tuk batu amy tohi ihokdaha. Ba hawa tohi zikzukninaha, atahi kytsa mysitsumuẽhĩ iwatsahi iharere bo hyỹ maha.
26 Jesus olhou para eles e respondeu: "Para o homem é impossível, mas para Deus todas as coisas são possíveis".
27 Kyze Peduru tihi: — Katsa mynamy tserekbaiknaha ikia tuk tsimyzurukunaha. Hawa Deus mymysapywyky — niy.
27 Então Pedro lhe respondeu: "Nós deixamos tudo para seguir-te! Que será de nós? "
28 Kaharere wasani my. Wabytoktotahaktsa! — Hawa Deus pahasapywyky ahabo motsaso. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik mybarawy bo mynasikzoze kytsa mysipeha, ikiahatsa katuk ahadyhywytsa bete modyhydyhynaha. Sizubarẽtsa katuk mysipehakanaha mybarawy ezytyk eze Isareu siparakbahatsa dose mysipehaka ikiahatsa tsiktsumuẽhĩnaha — niy.
28 Jesus lhes disse: "Digo-lhes a verdade: Por ocasião da regeneração de todas as coisas, quando o Filho do homem se assentar em seu trono glorioso, vocês que me seguiram também se assentarão em doze tronos, para julgar as doze tribos de Israel.
29 — Aty tawahoro perek zeka katukta mozik, atakta Deus wasaniha humo tispirikporẽta babata. Atahi abaka sẽ sizubarẽtsa wahoro ty nyny mykara. Iwata aty tazikeditsa myserekek zeka tatukytsa, taje, tazo, tahyrytsa iwatsa kapokzi myserekba zeka katukta babata mozik. Ustsa zikeditsa watsa nyny my. Aty tatsuhuk perekek zeka kapokzi katukta babata mozik usta ty itsuhuk ty nyny my. Deus baze tawahi mynapykyryk. Isapyhaty ibo nyny my.
29 E todos os que tiverem deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por minha causa, receberão cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 Sinamyrẽtsa tihi: “O katsaktsa myhyrizikwanitsa Deus tyryktsa tuk tsimaha” mytsaty ahabyi mykaranaha. Batu. Sinamybyitsa tihi: “O katsaktsa myhyrizikwybyitsa zuba tsimaha” mytsaty ahabyi mykaranaha. Asahi myhyrizikwanitsa Deus tyryktsa tuk maha — Sesus niy.
30 Contudo, muitos primeiros serão últimos, e muitos últimos serão primeiros".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.