Marcos 9

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kaharere wasani mykara. Deus hi ityryktsa mynasipehaka. Kytsa abazubaha mynasipeha. Wastuhu ahatuk kytsa ana bo hi iktsa maha. Deus ahapehakatsa mozik ana bo hi iktsa maha. Bykyzehu zuba mohyrikosokdanaha.
1 E Jesus terminou, dizendo:
2 Kyze mytsyhyrytsa wa zurunahaze Sesus hara bo jobonita bo kytsa nisioktyhyryk. Peduru Tsiaku Suão iwatsa nisioktyhyryk. Asa zuba, ustsaktsa nitarenaha. Sibaze meky watu itahyrity.
2 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro, Tiago e João. Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar.
3 Tisukbarazarẽta niyzik. Katsaktsa ibarazabaharẽta batu myny hỹ. Ibaze kytsa petoktsa natakahanaha.
3 A sua roupa ficou muito branca e brilhante, mais do que qualquer lavadeira seria capaz de deixar.
4 Erias, Moises ahatsa, tubabatu nihyrikosokdanahatsa tu, ituk nipamykysokonaha.
4 E os três discípulos viram Elias e Moisés conversando com Jesus.
5 Iwaze Peduru: — O myhyrinymyrytsa, wastsa wyzik tykara eze harakykbyihi ahaparik tazi. Estuba ikia bo, estuba Moises bo, estuba Erias bo iwa — niy.
5 Então Pedro disse a Jesus: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Tsipybyrẽta tu amy ty ja nipamykysoko batu inymyryhy. Sipybyrẽtsa tu nikaranaha.
6 Pedro não sabia o que deveria dizer, pois ele e os outros dois discípulos estavam apavorados.
7 Iwaze bijo satata inasiharasuk. Bijo satata eze nihokdanaha. Deus iaksoho ziwabynaha. Atahi ispe niy: — Atakta katse babata, ihumo ka kamypokzitsiarẽta uta iwatawyta. Mytsasoze tsiwabytoktonahaktsa! — niy.
7 Logo depois, uma nuvem os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido. Escutem o que ele diz!
8 Nitsasobaze atsoko Sesus atazuba nitare. Paikpa iktsa nikaranaha. Sesus bo zuba nikozonaha.
8 Aí os discípulos olharam em volta e viram somente Jesus com eles.
9 Bykyze hara jobonita ekze inasikzonahaze Sesus: — O jabasani tsinynaha ty kaja kytsa bo ka soso byitaha! Uta Deus zikpehata ahawata ikyzik mohyrikosokdaze mynahyrizikpoze ana zuba kytsa bo tsimypamykysonaha — niy.
9 Quando estavam descendo do monte, Jesus mandou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem ressuscitasse.
10 Yhỹ niaha. — Amy skaraba inahyrizikpo — mytsaty nikaranaha. Sihyrinymyrybyitsa nikaranaha, iwaze asa zuba nipamykysokonaha.
10 Eles obedeceram à ordem, mas discutiram entre si sobre o que queria dizer essa ressurreição.
11 Iwaze ipe niaha: — Amo humo sa Moises harere mymyhyrinymyrykynahatsa hi “Tapara Erias myziksizo”. Amo skaraba iharere mymywatawy — niaha.
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os
12 — Wasani my. Tapara Erias mozumuze atsatu ezytyk pikymyze. Kytsa Deus humo sispirikporẽtsa mytsaty mykaranaha. Tubabatu utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik kasoho hi ziwatahanaha. “Atakta sinini mykara. Ihumo mymyijakanaha, ihumo batu siakparawy. Iharere bo batu yhỹhabyitsa ziknakaranaha”.
12 Ele respondeu:
13 Hawa sa ziwatahakanaha Erias soho atsatuty nikaranaha. Erias hyritywata botu izumu. Isukyrytsitsa zimyijakanaha zibezenaha. Amy ty tubabatu ziwatahakanaha atsatu nikaranaha — niy.
13 Eu afirmo a vocês que Elias já veio, e o maltrataram como quiseram, conforme as Escrituras dizem a respeito dele.
14 Kyze Sesus tuktsa ustsa zinymyrykynahatsa bo zumunahaze kytsa sizubarẽtsa sipauk baze iktsa niaha. Sudeutsa sopykwy humo sihyrinymyrẽtsa zinymyrykynahatsa tuk nahapepehakanaha.
14 Quando eles chegaram perto dos outros discípulos, viram uma grande multidão em volta deles e alguns mestres da Lei discutindo com eles.
15 Kytsa sizubarẽtsa Sesus bo iktsa niahaze sipybyrẽtsa nikaranaha ibo inatururukiknaha. Iwaze ipe: — Tsikzumu — nikaranaha. Yhỹ ikzumu Sesus niy.
15 Quando o povo viu Jesus, todos ficaram admirados e correram logo para o cumprimentarem.
16 — Hawa hatsa sa zinymyrykynahatsa tuk tsimyharape pehakanaha — niy.
16 Jesus perguntou aos discípulos:
17 Estuba maku tihi: — O myhyrinymyrykytsa, katse zioktyhyryk. Hyrikoso sapybara ibo pororo ziknakara iwatahi iharerebyita iharawita niwatihi.
17 Um homem que estava na multidão respondeu: — Mestre, eu trouxe o meu filho para o senhor, porque ele está dominado por um espírito mau e não pode falar.
18 Myzumuze wytyk bo naraha narahaka, isake soroporo, tatsaputy dy nikara itsipa ziboro. Iwaze zinymyrykynahatsa pe iky: — Hyrikoso isapybara katse bo pororo ziknakara ata kino tsiksiwyhiknahaktsa kytsa. Ipe nabo pãoty tsimaha iky. Zinymyrykynahatsa batu zikaha — niy.
18 Sempre que o espírito ataca o meu filho, joga-o no chão, e ele começa a espumar e a ranger os dentes; e ele está ficando cada vez mais fraco. Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram.
19 Iwaze Sesus ispe niy: — Ikiahatsa Deus humo batu ahaspirikpo, Deus humo ahaspirikpo byizeka iwatsa tu ahatuk mynapykyryk. Jypykyhyzytykta kabo tyzioktyhyk! — niy.
19 Jesus disse:
20 Iwatsahi jypykyhyzytykta Sesus bo zioktyhyryknaha. Hyrikoso sapybara Sesus bo iktsa niyze jypykyhyzytykta wytyk bo zirahawy opykani nitydydyky niy. Jypykyhyzytykta wytyk buruk paikpa niparakak weze weze nikara. Isake soroporo zipoko.
20 Quando o levaram, o espírito viu Jesus e sacudiu com força o menino. Ele caiu e começou a rolar no chão, espumando pela boca.
21 Sesus izo pe niy: — Hawaze sa atse niwa niu — niy: — Jabaseze tu niwa niu — niy.
21 Aí Jesus perguntou ao pai: O pai respondeu: — Ele está assim desde pequeno.
22 — Hyrikoso sapybara pibeze tsihikik. Hyrikoso sapybara humo pihik bo piharazukik izo bo pioktsokik. Iwa pibeze tsihikik — izo niy. — O tymytsumuẽhĩkta! Azikwykyta zeka tymytsumuẽhĩkta! Myhumo amypokzitsiakta! — niy.
22 Muitas vezes o espírito o joga no fogo e na água para matá-lo. Mas, se o senhor pode, então nos ajude. Tenha pena de nós!
23 — Hawa sa tsimy “azikwykyta zeka”. Yhỹ ikyba. Aty Deus humo ispirikpo zeka kazikwy humo ziky — Sesus niy.
23 Jesus respondeu:
24 Atsoko jypykyhyzytyktazo kakaik niy, Sesus pe niy: — O ahumo kaspirikporẽta tsikaeni zuba. Tsipiktsumuẽhĩ zeka ahumo mospirikpotohi kaspirikporẽta babata mozik — niy.
24 Então o pai gritou: — Eu tenho fé! Ajude-me a ter mais fé ainda!
25 Kytsa sizubarẽtsa harape baze ziknapykyknahaze Sesus ihyrikoso sapybara pe niy: — O hyrikoso sapybara aharawita aharerebyita kino niwatihi nabo pãoty. Awahi pãoty. Erete eretebyijaty — niy. Iwa ihyrikoso sapybara zipehahik.
25 Quando Jesus viu que muita gente estava se juntando ao redor dele, ordenou ao espírito mau:
26 Iwaze ihyrikoso sapybara kakaik niy. Jypykyhyzytykta nitydydykyk tu. Iwa niparak. Jypykyhyzytykta nirata hyrity wata niyzuknihikare niy. Iwaze kytsa tihi: — O atakta botu nihyrikosokda — nikaranaha.
26 O espírito gritou, sacudiu o menino e saiu dele, deixando-o como morto. Por isso todos diziam que ele havia morrido.
27 Sesus jypykyhyzytykta tsyhyrype humo paik niy. Zitsumuẽhĩkĩ ity kyik niy. Tsakurẽta niyzikzo.
27 Mas Jesus pegou o menino pela mão e o ajudou a ficar de pé.
28 Iwaze Sesus wahoro bo paku niy. Asazubaze zinymyrykynahatsa ipe niaha: — Amo skaraba katsa ihyrikoso sapybara ty batu tyiksiwyhik batu zikaha — niaha.
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele espírito?
29 — Deus bo pamykyso byizeka ihyrikoso sapybara tawata ba ziksiwynaha — Sesus niy. Iwa hỹ.
29 Jesus respondeu:
30 Kyze niukurunahaze, Sesus nisihyrinymyryky. Haneze niy kytsa batu sihyrinymyry anahi ziny tsihikik. Karareu buruk niukurunahaze zinymyrykynahatsa zuba nisihyrinymyryky.
30 Jesus e os discípulos saíram daquele lugar e continuaram atravessando a Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde ele estava
31 Sesus: — O aibani kasukyrytsitsa pikbezenaha. Pikbezenahaze petok puruze mynahyrizikpo — niy.
31 porque estava ensinando os discípulos. Ele lhes dizia:
32 Zinymyrykynahatsa asa zuba: — O amy skaraba “mynahyrizikpo” — mytsaty nikaranaha. Zinymyrykynahatsa tahasikpybyspyk tu batu ity peha.
32 Eles não entendiam o que Jesus dizia, mas tinham medo de perguntar.
33 Kyze zinymyrykynahatsa Sesus hapik ske buruk niukurunaha. Asa zuba nipamykysokonaha. Kytsa tihi: — Utakta mypehatsa wata. Ahazubarẽtsa tyziktsumuẽhĩnaha! Usta: “O batu, utazakta! batu, utazakta!” — nikaranaha. Kyze Kaparanaũ bo zumunahaze, Sesus ispe niy: — O kytsa hawa skaraba tsiktsasokonaha. Ske buruk tsikukurunahaze hawaha tsiktsasokonaha — niy. Tahasikpybyspyk. Batu harere. Batu yhỹ.
33 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum. Quando já estavam em casa, Jesus perguntou aos doze discípulos:
34 — ausente —
34 Mas eles ficaram calados porque no caminho tinham discutido sobre qual deles era o mais importante.
35 Iwaze Sesus itadyhyze: — Kapauk baze dyhy dyhytaha! Tsipiwabynaha. Ikiahatsa: “Utakta mypehatsa wata sizubarẽtsa moziktsumuẽhĩnaha” tsikykaranahaze, Deus kino myha batu. Deus tihi: “Aty sa tatukytsa mysitsumuẽhĩekik, atahi mypehatsa wata. Atahi katyryktsa tukta myhyrizikwanita my” niy. Hyỹ nikaranaha. Hawa sizotsa mozihikiknaha siharere humo astsa tu nikaranaha iwa Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha zeka iwaze Deus tyryktsa tsimoziknaha. Iwa ahabyi zeka batu Deus tyryktsa tsimoziknaha — niy.
35 Jesus sentou-se, chamou os doze e lhes disse:
36 Iwaze Sesus jabasitatsa tsibik tahatazaha eze tyrikto niy. Ziharapykze sibo ziwatawyky:
36 Aí segurou uma criança e a pôs no meio deles. E, abraçando-a, disse aos discípulos:
37 Sesus: — O jabyitsa humo ahamypokzitsiukrẽtsa zeka, niwaha humo ka kakurẽta. Ikiahatsa kahyrytsa watsa. Jabyitsa humo ahamypokzitsiukrẽtsa zeka kahumo niwatihi ahamypokzitsiukrẽtsa. Iwaze ikiahatsa humo kakurẽta zeka Deus kino niwatihi. Atahi mybarawy bo zikpeha — ispe niy.
37 — Aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará também me recebendo. E quem me receber não recebe somente a mim, mas também aquele que me enviou.
38 Kyze Suão Sesus bo nipamykysoko: — O myhyrinymyrykytsa maku tsinynaha hyrikoso sapybara nisiksiwyhik azikwy humo. Atakta katsa mytukbyita tu iwatsahize katsa ipe: “Batu tihikta! Ikiakta mytyrykbyita tsimy” — tsikaha.
38 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
39 Sesus: — O batu. Ahasopyksapybyritsa tsimykaranaha. Aty tohi amy ty kytsa batu zik kahumo my zeka atakta kaokzeka pisapywyky.
39 Jesus respondeu:
40 Kahumo tsakurẽta mozik. Asaktsa myhumo sisakanibyitsa mytukytsa moziknaha.
40 Porque quem não é contra nós é por nós.
41 Kaharere wasani hỹ tsiwabytoktokonaha. Aty pihik ty ahabo nyny my zeka ikiahatsa Kiristu tuktsa humo atakta isapyha ty ibo nyny my — niy.
41 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem der um copo de água a vocês, porque vocês são de Cristo, com toda a certeza receberá a sua recompensa.
42 Sesus nisihyrinymyrykyzo. Kytsa jabyitsa bo nisiaknikinaha soho Sesus ispe niy: — Aty harahare ty pisoikaĩhiknaha zeka iwaze pihik maporik bo nipapykik iwaze moharazukik ana humo batu isapy. Atakta jabyitsa kahumo tispirikporẽta tu zeka zimyiwyky ana humo batu imysapy. Atakta imysapybyrẽnikita babata.
42 Jesus continuou:
43 Atsyhyrype ahumo isapybyri zeka, atsyhyrype ty iykzykikty. Deus sapy bo tsimytsukze atsyhyrype estuba zuba zeka wasani. Sinini ykarawy bo zeka atsyhyrypetsa petok zeka wasanibara bo tsipasapy. Sinini ykarawy anaeze izo ba zikbe. Anaeze winuputsa tahawahi mynapykyryknaha.
43 Se uma das suas mãos faz com que você peque, corte-a fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com uma só mão do que ter as duas e ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga.
44 — ausente —
44 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
45 Apyry humo isapybyri zeka apyry ty iykzykikty. Deus sapy bo tsimytsukze apyry estuba zuba zeka wasani. Sinini ykarawy bo zeka apyrytsa petok zeka wasanibara bo tsipasapy.
45 Se um dos seus pés faz com que você peque, corte-o fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna aleijado do que ter os dois pés e ser jogado no inferno.
46 — ausente —
46 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
47 Ahyrizik humo isapybyi zeka ahyrizik ty hyrykokik ty. Deus sapy bo tsimytsukze ahyrizik estuba zuba zeka wasani. Sinini ykarawy bo zeka ahyriziktsa petoktsa zeka wasanibara bo tsipasapy.
47 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o! Pois é melhor você entrar no
48 Sinini ykarawy eze ka izo ba zikbe. Anaeze winuputsa tahawahi mynapykyryknaha. Sinini mynakaranaha. Anaeze tsizubarẽna batu mysapy, kytsa tawahi mynapykyryknaha. Iwatsahi mysapybaraka tamoewyhik.
48 Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.
49 Hawa katsa poro siraratsani kykywy iwazeka ba ziktahõrõ anahyrity wa ha Deus mymysininiwy iwaze imysapybaraka tsimoewynaha.
49 — Pois todas as pessoas serão
50 Poro tisapyrẽna. Poro morỹk byizeka ba zik tsakykyzonaha. Poro iõrỹkbara wytyk humo batu sapy mozik mymaiwy. Poro mydisahawy tsakykyha wasani my. Iwa hyrity wa ha ahamysapyhuktsa kytsa! — niy. Tynaharape pokzitsikinaha.
50 O sal é uma coisa útil; mas, se perder o gosto, como é que vocês poderão lhe dar gosto de novo? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.