Marcos 7

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kyze Pariseutsa iwatahatsitsa kino niwatihi asaktsa Serusarẽhe ezektsa inakypyknaha. Sesus bo izumubanaha.
1 Alguns fariseus e alguns mestres da Lei que tinham vindo de Jerusalém reuniram-se em volta de Jesus.
2 Taparaktsa sopykwy ty nisihyrinymyrykynaha. Tapara tahatsyhyrype pikiknaha iwaze tahadisahakanaha. Taha ty tsyhyrype pik byizeka ba ziktahadisahanaha.
2 Eles viram que alguns dos discípulos dele estavam comendo com mãos impuras , quer dizer, não tinham lavado as mãos como os fariseus mandavam o povo fazer.
3 Pariseutsa Sudeutsa ahatsa tahatytsyhyrype pik byizeka ba ziktahadisahanaha, sizotsa iwa nisihyrinymyrykynaha.
3 (Os judeus, e especialmente os fariseus, seguem os ensinamentos que receberam dos antigos: eles só comem depois de lavar as mãos com bastante cuidado.
4 Hawa ha ty sidisahawy zozokorowy ikny zibykyknahaze nitsapikiknaha tsizubarẽna iwaze zuba tahadisahakanaha. Iwa taparaktsa sopykwy humo nikaranaha. Deus okze ka mysapyrẽtsa mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Taparaktsa sopykwy humo yhỹ byizeka Deus ispe: — Ikiahatsa batu ahamysapy — mytsaty ahabyitsa ziknakaranaha. Sipowysuktsa ty morosuk ty karikuktsa ty iwahatsa ty mysiokepiknaha taparaktsa sidiritsa sopykwy humo.
4 E, antes de comer, lavam tudo o que vem do mercado. Seguem ainda muitos outros costumes, como a maneira certa de lavar copos, jarros, vasilhas de metal e camas.)
5 Sesus tuk zinymyrykynahatsa tahadisahanahaze ba ziktahatsyhyrype piknaha. Taha ty tsyhyrype pikbyritsa tu tahadisahakanaha. Taparaktsa sopykwy humo yhỹhabyitsa nikaranaha. Iwaze Pariseutsa Moises harere watahatsitsa niwatihi ana bo kino iktsa nikaranahaze ipe niaha: — Amy humo zinymyrykynahatsa taparaktsa mydiritsa sopykwy yhỹhabyitsa nikaranaha. Amy skaraba sitsyhyrytsape pikihikbyitsa tu tahadisahakanaha — niaha.
5 Os fariseus e os mestres da Lei perguntaram a Jesus: — Por que é que os seus discípulos não obedecem aos ensinamentos dos antigos e comem sem lavar as mãos?
6 Iwaze Sesus ispe niy: — Tubabatu Deus ahasoho ziwatahaka. Ikiahatsa zihawatahakanahatsa watsa kytsa bo tysimyiwykynaha. Isaijas Deus sohokotsa tihi:
6 Jesus respondeu:
7 Tubabatu Isaijas Deus sohokotsa iwa sisoho ziwatahaka — Sesus niy.
7 A adoração deste povo é inútil,
8 Deus harere bo batu ma zikaha. Iharere batu ahawabyhy. Ahazotsa sopykwy ty zuba tsimykaranaha.
8 E continuou:
9 Deus harere bo batu yhỹ. Katsa mysapyrẽtsa mytsaty ahabyitsa tsimykaranaha, ahasopyk zuba tsimyzihikiknaha. Batu ahape tu tsipimyikiknaha.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Tubabatu Moises ziknakara: — Ahazotsa tysipokzitsinahaktsa! Ahazotsa, ahajeza kino niwatihi wasani ahasopyk. Aty tazo pisapybyriki zeka tsibezehik. Aty taje pisapybyriki zeka tsibezekta — niy. Iwa tubabatu Moises ziwataha ahazotsa soho. Ikiahatsa hi iharere bo batu yhỹ zikaha.
10 Pois Moisés ordenou: “Respeite o seu pai e a sua mãe.” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
11 Ikiahatsa hi: — O kazo kaokyrysaro ty abo nyny mykara eze tu batu zik. Anaokyrysaro ty Deus bo nyny my iwaze ba zatsumuẽhĩ — tsimaha.
11 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
12 Anahi kytsa bo tsimytsasonaha zeka tsimyikiknaha. Kytsa tahanamy ty tahazotsa bo nyny maha wasani maha. Aha humo batu nyny maha. Iwaze ikiahatsa kytsa tysimyiwykynaha.
12 então ele não precisa ajudar os seus pais.
13 Ikiahatsa Deus harere bo batu ahamyzihik. Ahaharere ty zuba tsimykaranaha. Iwaze Deus harere humo batu ahakparawy. Iharere humo tsipimyikiknaha. Sesus Pariseutsa pe niy.
13 Assim vocês desprezam a palavra de Deus, trocando-a por ensinamentos que passam de pais para filhos. E vocês fazem muitas outras coisas como esta.
14 Kyze Sesus kytsa sizubarẽtsa pe niyzo: — Kabo tyzumunahaktsa kytsa. Kaharere bo wabytaha! Tsiwabytoktonahaktsa! — niy.
14 Jesus chamou outra vez a multidão e disse:
15 — Amy ty maku hauk my zeka ba ana humo hi isopyksapybyita nikara. Hawa kytsa mytsaty mykara ana humo hi batu imysapy mozik. Hawa motsasoko ana humo hi batu imysapy mozik hawa mynakara ana kino batu imysapybara mozik.
15 Tudo o que vem de fora e entra numa pessoa não faz com que ela fique
16 Kaharere tsipiwaby tsihikiknaha zeka wabytoktotahaktsa! — niy.
16 [Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.]
17 Iwaze Sesus myzubaha ikny niparak. Zinymyrykynahatsa tuk iwahoro bo zumunaha. Inapupunahaze ipe niaha: — Amy ty asoho ty tsimymywatawyky, amy ty tsimymyhyrinymyryky — niaha.
17 Quando Jesus se afastou da multidão e entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram o que queria dizer essa comparação.
18 Sesus: — Ikiahatsa ja niwatihi ikiahatsa sizubarẽtsa watsa, batu wabyziuha tsimaha. Kytsa tahadisahakanahaze wasani mykaranaha. Ana humo hi sakurẽtsa moziknaha. Sidisahawy siwazik eze zuba. Iwaze pikaranahaze hana bo ja — niy. Iwa Sesus nisihyrinymyryky nanabyi mydisahawy wasani my, kytsa bo mektsatu disahawy watsa ty wasani my.
18 Então ele disse:
19 — ausente —
19 porque não vai para o coração, mas para o estômago, e depois sai do corpo. Com isso Jesus quis dizer que todos os tipos de alimento podem ser comidos.
20 Sesus nitsasokozo: — Mydisahawy tisapyrẽna my. Hawa ty kytsa mytsaty mykaranaha ana humo hi batu imysapy my.
20 Ele continuou:
21 Kytsa wytykyryk ahaza niwatihi hawa sa batu simysapy mytsaty mykaranaha zeka sisopyksapybyitsa tu mykaranaha anahi batu imysapy. Iwaze kytsa ustsaktsa pimyiwy tsihikiknaha. Mekta oke tu piakse tsihikiknaha. Mektatsa barikta tu mozihikiknaha zeka. Kytsa mysiba tsihikiknaha. Kytsa namy piakse tsihikiknaha.
21 Porque é de dentro, do coração, que vêm os maus pensamentos, a imoralidade sexual, os roubos, os crimes de morte,
22 Mekta oke bo ihizikikwy. Siharerewabymybarẽtsa. Simyspihikbatanikitsa. Sisopyksapybyitsa tu mykaranaha anahi zimyiwynaha. Sizokdirẽtsa. Ustsa mysimyiwykynaha. Sisakimyijarẽtsa tu, “O katsa zuba mysapyrẽtsa” mybarapetu mykaranaha.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, as mentiras, as imoralidades, a inveja, a calúnia, o orgulho e o falar e agir sem pensar nas consequências.
23 Iwa kytsa mytsaty mykaranaha zeka iwaze batu imysapy moziknaha. Ana kino batu imysapy my. Mydisahawy zuba tisapyrẽna my — Sesus niy.
23 Tudo isso vem de dentro e faz com que as pessoas fiquem impuras.
24 Kyze Sesus niparak. Tiro bo bytykareze tu anabo niukuru. Anaeze wahoro bo nitsuk. Nitare tykareze. Kytsa batu ityny anaezehe nitarespyk. Batu kytsa ityny.
24 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto da cidade de Tiro. Ele entrou numa casa e não queria que soubessem que estava ali, mas não pôde se esconder.
25 Iwaze wytyk Sesus wahoro eze ziwaby. Ana ziwabyze atsoko wahoro bo niparak. Atatsa ste bo hyrikoso sapybara ibo pororo ziknakara. Iwatatsahi aste tsyhyryze Sesus bo niy. Zumuze iokeryk taekaratsa humo puruk puruk niy, ihumo tispirikporẽtatsa nikara iwaze iokeryk taekaratsa humo puruk puruk niy.
25 Certa mulher, que tinha uma filha que estava dominada por um espírito mau, ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 Atatsa Sudeubyitatsa tu Kereko harere nitsasoko. Siropenisia ezektatsa niy. Iwaze atatsa hi Sesus pe niy: — O hyrikoso sapybara ty kaste bo pororo mynakara tsiksiwyhik ky! Nabo pãoty tsimy — niy.
26 Era estrangeira, de nacionalidade siro-fenícia, e pediu que Jesus expulsasse da sua filha o demônio.
27 Sesus ipe niy: — Batu. Ikia Sudeubyitatsa tapara kahyrytsa Sudeutsa mysitsumuẽhĩ. Bykyze zuba Sudeutsabyitsa mysitsumuẽhĩ. Tapara ahahyrytsa zitadisahanaha bykyze zuba kytsa sidisahawy tsihirik ty tsikuparinitsa bo nyny mynakaranaha. Tapara tsikuparinitsa bo ahadisahawy ty nyny tsimaha zeka batu isapy tsimaha. Isopyksapybyitsa. Ihyrytsa tapara tadisahanaha — niy.
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Atatsa ipe niy: — O myhyrinymyrykytsa wasape tsiky. Tsikuparinitsa zipyryktsa hwi upukezi tu asaktsa itsatsakyhy arehe ty tahadisahakanaha. Itsatsakyha ty tsikuparinitsa tahadisahakanaha. Ikza kino niwatihi piperyky tsipiktsumuẽhĩ tsikuparinitsa zipyryktsa hwi upukezi watsa — niy.
28 — Mas, senhor, — respondeu a mulher — até mesmo os cachorrinhos que ficam debaixo da mesa comem as migalhas de pão que as crianças deixam cair.
29 — O aharere wasani my niy. Ana harere humo kino awahoro boktsa! Hyrikoso sapybara ty aste ekze botu iksiksiwy — niy.
29 Jesus disse:
30 Iwaze atatsa tawahoro bo ziksi. Nitsukze iste wanu eze nihoeke. Hyrikoso sapybara botu nisiksiwy tsakurẽtatsa niyzik.
30 Quando a mulher voltou para casa, encontrou a criança deitada na cama; de fato, o demônio tinha saído dela.
31 Kyze Sesus Tiro ikny niparakze. Sidõ bo nio kyze Dekaporis ziharamu Karireja pihikzotsabyri bo niy.
31 Jesus saiu da região que fica perto da cidade de Tiro, passou por Sidom e pela região das Dez Cidades e chegou ao lago da Galileia.
32 Iwaze kytsa iharawita Sesus bo zioktyhyryknaha. Ana humo kino iharerebyita. Kytsa Sesus bo zioktyhyryknaha ipe niaha: — O atsyhyrype ty iharawita harek bete tsikatykta! Iwaze tsipizororowyky — nikaranaha.
32 Algumas pessoas trouxeram um homem que era surdo e quase não podia falar e pediram a Jesus que pusesse a mão sobre ele.
33 Iwaze Sesus iharawita zioktyhyryk. Sizubarẽtsa ikny ituk zuba niy. Iwaze Sesus maku ispiuke bo tatsyhyry ty korok niy. Hezok niy. Tasaytsik ty iharawita stiãrik bete tsika niy.
33 Jesus o tirou do meio da multidão e pôs os dedos nos ouvidos dele. Em seguida cuspiu e colocou um pouco da saliva na língua do homem.
34 Iwaze bijoik pe bo iktsa niyze sysy nikara. Ipe niy: — Epapata — iharere nitsasoko. Ana harere ziwatawy — Aspiukitsa saparetaha — niy.
34 Depois olhou para o céu, deu um suspiro profundo e disse ao homem:
35 Iwaze ispiukitsa sapare niaha. Ziwabyky istiãrik zizororobaba tsihareresapyrẽta niyzik.
35 E naquele momento os ouvidos do homem se abriram, a sua língua se soltou, e ele começou a falar sem dificuldade.
36 Asaktsa ibo iktsa niahaze ispe niy: — Ana kino kytsa sizubarẽtsa bo batu tyso — niy. Iharere bo batu ma zikaha. Ziknapamykysokonaha hawa iharawita zizororowy naha nanabyitaba ana soho ziknatsasokonaha.
36 Jesus ordenou a todos que não contassem para ninguém o que tinha acontecido; porém, quanto mais ele ordenava, mais eles falavam do que havia acontecido.
37 Paikpa iktsa nikaranaha. Asa hi: — Amy skaraba nikara tisapyrẽna my — nikaranaha. — Atakta iharawita tu abaka piwabyky. Ata iharerebyita tu abaka taharere piziuku. Hawa skaraba my — nikaranaha.
37 E todas as pessoas que o ouviam ficavam muito admiradas e diziam: — Tudo o que faz ele faz bem; ele até mesmo faz com que os surdos ouçam e os mudos falem!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.