Marcos 2
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Kyze byi puẽtsik Sesus Kaparanaũ bo ziksizo. — O Sesus ziksizo — nikaranaha.
1 Dias depois, quando Jesus retornou a Cafarnaum, a notícia de que ele tinha voltado se espalhou rapidamente.
2 Iwaze myzubaha ibo nikozorenaha. Wahoro inahareknaha batu iwewehe. Ape baze hokbowy baze, sizubarẽtsa niriktotohokonaha. Deus soho ty sibo nipamykysoko.
2 Em pouco tempo, a casa onde estava hospedado ficou tão cheia que não havia lugar nem do lado de fora da porta. Enquanto ele anunciava a palavra de Deus,
3 Iwaze ustsa kytsa izumukunaha. Sapetoktsa sapetoktsa ahatsa izumunaha. Ityryk niakbata hi ibo izebykyryknaha. Batu hawa tohi zikaha.
3 quatro homens vieram carregando um paralítico numa maca.
4 Kytsa sizubarẽtsa izihyrizabaiknaha. Iwatsahi batu Sesus bo zuk niaha. Iwatsahi wahoro harapu nidokoknaha. Zipeksykiknaha. Zipeksykiknahaze ityryk niakbata hi iwanu bete inaripiknaha. Sesus bo imyitsapyrita inaripiknaha.
4 Por causa da multidão, não tinham como levá-lo até Jesus. Então abriram um buraco no teto, acima de onde Jesus estava. Em seguida, baixaram o homem na maca, bem na frente dele.
5 Iwaze Sesus iharereziuwytsa pe niy: — O kytsa, “Sesus myhumo tsimypokzitsiukrẽta” tsimaha. Iwatahi ikiahatsa humo kakurẽta — niy. Iwaze ityryk niakbata pe: — O katukytsa wata “Kamysapybyita” tsimykara. “Deus harere bo batu yhỹ mykara” tsimy. Iwahatu paokzohik. Asopyksapybyita tu tsimykara paokzohik — niy.
5 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Filho, seus pecados estão perdoados”.
6 Moises harere zinymyrykynahatsitsa, ibaze tu tsahi iharere humo tahakyrikinaha.
6 Alguns dos mestres da lei que estavam ali sentados pensaram:
7 — Amo skaraba nitsasoko. Atahi isopyksapybyita mykara Deus zuba: paokzohik mykara — mytsaty nikaranaha.
7 “O que ele está dizendo? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
8 Kytsa iwa mytsaty nikaranaha, Sesus tsihyrinymyrẽta iwaze ispe niy:
8 Jesus logo percebeu o que eles estavam pensando e perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
9 — O hawa tuza kytsa “Iwahatu, paokzohik” my zeka tsihokdaharẽna. “Kyiktykta” my zeka, ana kino tsihokdaharẽna.
9 O que é mais fácil dizer ao paralítico: ‘Seus pecados estão perdoados’ ou ‘Levante-se, pegue sua maca e ande’?
10 Iwatu utakta wyzik niwatihi my — niy.
10 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico:
11 Ityryk niakbata pe tihi: O papeha. — Kyiktykta! Awanu ty pohyrykty! Tsiksikta!
11 “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
12 Iwaze atsoko itarikto. Tawanu ty kokpuhyryk niy. Kytsa nikozokonahatsa nipybybaiknaha: — O Deus ahumo mykurẽtsa. Iwa batu ityny — asa zuba nipamykysonaha.
12 O homem se levantou de um salto, pegou sua maca e saiu andando diante de todos. A multidão ficou admirada e louvava a Deus, exclamando: “Nunca vimos nada igual!”.
13 Iwaze Sesus niparakzo Karireja buruk pihikzotsabyri sak bo zukzo niy. Kytsa sizubarẽtsa zikziberikinaha. Zihobyknaha siwatu ziknasihyrinymyryky.
13 Em seguida, Jesus saiu outra vez para a beira do mar e ensinou as multidões que vinham até ele.
14 Niukuruze Rewi bo iktsa niy. Rewi Arapeu tse. Atahi siokyrysaro bykyktsitsa sipehakatsa tsyhyryze nikara. Atakta siokyrysarobykwy sapy eze ziknadyhyky, Sesus ipe niy: — Panykta! Katuk! — niy. Yhỹ niy. Niytahi atsoko kyikyk Sesus tuk niukuru. Tanamy zerekbaik.
14 Enquanto caminhava por ali, viu Levi, filho de Alfeu, sentado no lugar onde se coletavam os impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus, e Levi se levantou e o seguiu.
15 Kyze Sesus Rewi wahoro eze tadisahaka. Kytsa siokyrysarobyktsitsa sipehakatsa tsyhyryze tahadisahakanaha. Sesus tuk zinymyrykynahatsa, kytsa simysapybyitsa iwa ahatsa tahadisahakanaha. Tumy zikukunaha.
15 Mais tarde, na casa de Levi, Jesus e seus discípulos estavam à mesa, acompanhados de um grande número de cobradores de impostos e outros pecadores, pois eram muitos os que o seguiam.
16 Pariseutsa asaktsa Moises harere humo sihyrinymyrẽtsa ana bo iktsa niahaze tahakyrikinaha. Siokyrysarobyktsitsa, kytsa simysapybyitsa tuk iwa tahadisahakanaha ana bo hi iktsa niahaze tahakyrikinaha. Sesus tuk zinymyrykynahatsa nisibetsakaknaha: — Amo skaraba mykara. Atakta siokyrysarobykyktsa tuk tadisahaka. Simysapybyitsa tuk tumy mozikuku — niaha.
16 Quando alguns fariseus, mestres da lei, viram Jesus comer com cobradores de impostos e outros pecadores, perguntaram a seus discípulos: “Por que ele come com cobradores de impostos e pecadores?”.
17 Sesus siharere ziwabyze ispe niy: — Sakurẽtsaktsa batu myzororowytsa bo ba zikumunaha. Simyitsapyritsa zuba mozororowytsa bo pomonaha. Simysapybyitsa simyitsapyritsa watsa niy. Iwaze ikzumu, iwatahi simysapyrẽtsa bo batu zuk iky. Uta simysapybyitsa bo ikzumu — Sesus niy.
17 Ao ouvir isso, Jesus lhes disse: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes. Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores”.
18 Kyze estuba okoroze Suão Batista tuk zinymyrykynahatsa haukabyitsa ziknakaranaha. Pariseutsa atsabarẽtsa kino niwatihi haukabyitsa ziknakaranaha. Deus bo mopamykysokonaha. Iwatsahi kytsa Sesus bo zumukunaha. Ipe niaha: — Suão Batista zinymyrykynahatsitsa tuk haukabyitsa ziknakaranaha. Pariseutsa kino niwatihi haukabyitsa ziknakaranaha. Ikia tuk zinymyrykynahatsa batu. Asaktsa tahadisahakanaha. Amy humo sa tahadisahakanaha — nikaranaha.
18 Certa vez, quando os discípulos de João e os fariseus estavam jejuando, algumas pessoas vieram a Jesus e perguntaram: “Por que seus discípulos não têm o hábito de jejuar como os discípulos de João e os discípulos dos fariseus?”.
19 Sesus ispe niy: — Zinymyrykynahatsa katuk hauk tsimykaranaha. Maku tasukzaze tatukytsa tuk tamyikaha maha tumy mytakuku. Hamyikaha maha.
19 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo? Não podem jejuar enquanto o noivo está com eles.
20 Isukzata moparakze asaktsa haukabyitsa mykaranaha. Iwaze utakta kazo bo myziksizoze zinymyrykynahatsa kino niwatihi haukabyitsa mykaranaha. Iwaze Deus bo mopamykysonaha — niy.
20 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão.
21 Iwaze panu soho nitsasoko. Tahi: — Ba aty tohi panu ezytyk ty zizyzykyha isuk ibyky myzutsuku iwa myzeka isuk mysykbaik. Panu ibykta tu ezytyk humo mymyibaik — Sesus niy.
21 “Além disso, ninguém remendaria uma roupa velha usando pano novo. O pano novo encolheria a roupa velha e a rasgaria, deixando um buraco ainda maior.
22 — Batu aty tohi duabohotsa tsik ezytyk ty ba siraratsa hwyk ibykta bo ba zisusu. Iwa myzeka duabohotsa tsik ezytyk mynapytoze ibykta tsasuk mytok. Mopokobaik. Duabohotsa tsik tsasuk ibykta bo susu tsimyzeka pimyibaik. Duabohotsa tsik ezytyk tsasuk ezytyk eze tu tsipisusu hỹ — Sesus niy. Iwa Sesus nitsasoko taharere panu ezytyk wata, duabohotsa tsik ezytyk waha nikara.
22 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. O vinho os arrebentaria, e tanto o vinho como os recipientes se estragariam. Vinho novo precisa de recipientes novos”.
23 Kyze mybyrywy eze Sesus tuk zinymyrykynahatsa tuk waratok buruk niukurunaha. Niukurunahaze zinymyrykynahatsa tirikotsa nisibykyknaha sihipyrytsa ty tsikyk tsikyk iwaze taharapaspyk tu nisiborokonaha.
23 Num sábado, enquanto Jesus caminhava pelos campos de cereal, seus discípulos começaram a colher espigas.
24 Iwaze Pariseutsa Sesus pe niaha: — Iktsa tykta! Ikia tuk zinymyrykynahatsa tarabaja mykaranaha. Amo skaraba nawa mykaranaha. Okoroze mybyrywy eze katsaktsa batu tarabaja mysopyk. Ana kino tubabatu Moises harere papeu humo mybyrywy soho humo nimyhyrinymyryky — niaha.
24 Os fariseus lhe perguntaram: “Por que seus discípulos desobedecem à lei colhendo cereal no sábado?”.
25 Kyze Sesus Pariseutsa pe niy: — Hawa taparakta Dawi niy batu sa ahahyrinymyry Papeu humo Dawi soho ziwataha. Taparakta Dawi itukytsa siaraparẽtsa tuze Deus wahoro bo nipupunahaze. (Taparakta Abiata inarokota Deus wahoro zubata taeze ziknapamykysokonahatsa tuk taparakta.) Dawi nitsukze atsikara ty ziknapamykysokonahatsa Deus bo ky zituha ziknapamykysokonahatsa Deus bo nyny niaha anatyhi wabehyryk niy. Zioko itukytsa niwatihi ziokoknaha. Moises harere tihi: “Ana humo ka atsikara kytsa ba zioknaha. Ziknapamykysokonahatsitsa zuba zikziokoknaha” niy. Iwahatu Dawi ziokok. Itukytsa kino ziokoknaha. Ana papeu humo batu ahahyrinymyry ja niy.
25 Jesus respondeu: “Vocês não leram nas Escrituras o que fez Davi quando ele e seus companheiros tiveram fome?
26 — ausente —
26 Ele entrou na casa de Deus, nos dias em que Abiatar era sumo sacerdote, comeu os pães sagrados que só os sacerdotes tinham permissão de comer e os deu também a seus companheiros”.
27 Deus kytsa nisisukni. Batu mybyrywy humo nisisukni. Kytsa tahabyrykynaha ana humo hi tabyrywy nizukni. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Anahumo hi uta kino mybyrykywy zihitsa ikyzik nawazuruze tabyryky eze zipehaka my hỹ — niy.
27 Então Jesus disse: “O sábado foi feito por causa do homem, e não o homem por causa do sábado.
28 — ausente —
28 Portanto, o Filho do Homem é senhor até mesmo do sábado”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.