Marcos 1

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Papeu humo Deus wasania ty Sesus Kiristu soho ziwatahaka. Sesus Kiristu Deus tse.
1 Princípio do evangelho de Jesus Cristo, Filho de Deus.
2 Ata hi mybarawy bo inasikta ana kino Deus sohotsa Isaijas botu ziwatahaka. Isaijas hawa niy, tubabatu ziwatahaka tahi: — Tapara katsumuẽtsa aharaze pipeha.
2 Como está escrito na profecia de Isaías: “Eis que envio o meu mensageiro adiante de você, o qual preparará o seu caminho.
3 Iwa Deus sohokotsa niy. Hawa kytsa mokymynaha Deus zipehata harere bo yhỹ mykaranaha ana hi motsasoko.
3 Voz do que clama no deserto: Preparem o caminho do Senhor, endireitem as suas veredas.”
4 Anaharere wa Suão Batista jerukbara bo izumu. Anaeze Deus harere nitsasoko kytsa nisiharasusuku. Atahi: — O kytsa ahamysapybyi tsimoewynahaktsa tynamyharasusukta! Tsipiharasusunaha zeka iwatawy kytsa bo meky watu tsimoziknaha, ahamysapybyitsa tsikykaranaha tsimoewy tsihikiknaha — niy. Iwaze Deus ahamysapybyitsa tsikykaranaha humo pahaokzohik.
4 E foi assim que João Batista apareceu no deserto, pregando batismo de arrependimento para remissão de pecados.
5 Sizubarẽtsa Suão Batista bo zumukunaha. Serusarẽhe ezektsa Sudeja ezektsa iwatsa ibo ziknakaranaha. Suão sizubarẽtsa ziknasiharasusuku. Nisiharasusukuze asa kino: — Tapara mysapybyitsa tsikykaranaha. Abaka batu meky watu tsimoziknaha mysapybyi tsikykaranaha anahi tamoewy tsihikik — nikaranaha.
5 E toda a região da Judeia e todos os moradores de Jerusalém iam até ele. E, confessando os seus pecados, eram batizados por ele no rio Jordão.
6 Suão kamero hwyk zikziwaskik niy. Irikpidiwy kino kamero hwyk. Masetsa ziknasiboroko. Pete zikzerukuk ziknakara.
6 A roupa de João era feita de pelos de camelo. Ele usava um cinto de couro e se alimentava de gafanhotos e mel silvestre.
7 Myzubaha bo ziknatsasokoze: — Usta mozumuze. Atahi tsimysapyrẽta, iwatahi myhyrizikwani. Utakta batu. Iwatahi kasikpybyrẽta. Ipyrysuktsa mysibobokzeka kasikpybyrẽta mozik.
7 E João pregava, dizendo: — Depois de mim vem aquele que é mais poderoso do que eu, do qual não sou digno de, curvando-me, desamarrar as correias das suas sandálias.
8 Utakta pihik ty zuba kytsa mysiharasusuku. Atakta Deus hyrikoso pipehaka. Mynasikze ahatuk mynapykyryk iwatsahi ihumo meky watu ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha — niy.
8 Eu batizei vocês com água; ele, porém, os batizará com o Espírito Santo.
9 Iwaze Sesus Suão bo izumu. Nasare iknykta. Nasare Karireja eze tu. Suão bo zumuze, taharasusu tsihikik iwatahi ibo zumu. Suão buburu Sorodão inarokota eze kytsa nisiharasusuku. Anaeze hi Sesus kino ziharasu.
9 Naqueles dias, Jesus veio de Nazaré da Galileia e foi batizado por João no rio Jordão.
10 Pihik ikny inazoze atsoko bijoikpe sakpare iktsa niy. Deus hyrikoso ibo inasik, amytudu hyrity wata ibo inasik.
10 Logo ao sair da água, Jesus viu os céus se abrindo e o Espírito descendo como pomba sobre ele.
11 Iwaze bijoikpe ikny iaksoho ziwaby Deus hi: — Ikia hi katse babata. Ikia humo ka kamypokzitsiarẽta. Ikia humo kakurẽta — niy. Iwa Deus Sesus pe niy.
11 Então veio uma voz dos céus, que dizia: — Você é o meu Filho amado; em você me agrado.
12 Iwaze Deus hyrikoso hi Sesus jerukbara bo zioktyhyryk.
12 E logo o Espírito conduziu Jesus ao deserto,
13 Anaeze estuba byzoje zirahaze. Kuarẽta zuruze anaeze ziknapykyryk. Anaeze sasabyitsa niaha. Satanas hyrikoso sapybara pehatsa Sesus Deus harere bo ka yhỹbyitykta nizihikik. Batu zik. Sesus ipe batu yhỹ niy. Iwaze bijoikpe iknyktsitsa Deus tsumuẽhĩtsitsa Sesus ziperykynaha. Iwa de
13 onde ficou durante quarenta dias, sendo tentado por Satanás. Estava com as feras, e os anjos o serviam.
14 Kytsa Suão Batista tsipa humo sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo zioktyhyryknaha. Iwaze Sesus Karireja bo ziksizo Deus harere wasania ty nitsasoko.
14 Depois de João ter sido preso, Jesus foi para a Galileia, pregando o evangelho de Deus.
15 Atahi: — Nawa zuruze kytsa Deus tyryktsa moziknahaze mozumu. Abaka kytsa Deus tyryktsa moziknaha. Iwatsahi ahamysapybyri tsimoewynahaktsa! Deus harere bo zuba hyỹ tahaktsa — niy.
15 Ele dizia:
16 Kyze Sesus pihikzotsabyri sak taba Karireja inarokota eze niy. Ana buruk ziknaukuruze petoktsahatsa, ziktsikpaparakanahatsa bo nikozo. Peduru inarokota itsy tihi Ãdere iwahatsa tõhõryk pihik bo zioktsotsokoknaha.
16 Caminhando junto ao mar da Galileia, Jesus viu os irmãos Simão e André, que lançavam a rede ao mar, porque eram pescadores.
17 Sesus ispe niy: — Uta kapikta! Tapara tsitsikpaparakanahaze piknutsa ziknasizokonaha. Abaka, uta katuk, mekywatsatu tsimysitsumuẽhĩnaha. Kytsa bo Deus soho tsimytsasonaha. Ahaharere humo kytsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha — niy.
17 Jesus lhes disse:
18 Iwaze atsoko tahatõhõryk zerekbaiknaha. Iapik niukurunaha.
18 Então eles deixaram imediatamente as redes e o seguiram.
19 Sesus puẽtsik pãozo niyze mektsa bo tu nikozozo. Tsiaku Suão ahatsa tahazo Sebedeu tuk. Suão, Tsiaku tsy niy. Tsaraha ezektsa tu, tahatõhõryk pykyhytu zizozikiknaha.
19 Pouco mais adiante, Jesus viu Tiago, filho de Zebedeu, e João, seu irmão, que estavam no barco consertando as redes,
20 Atsoko Sesus nisihuahua: — Uta kapikta — niy. Hyỹ niaha. Iwaze tahazo ty ka tsaraha eze, tatsumuẽhĩtsitsa baze zerekeknaha. Sesus tuk niukurunaha.
20 e logo os chamou. E eles seguiram Jesus, deixando o seu pai Zebedeu no barco com os empregados.
21 Kyze Kaparanaũ eze, Sesus Deus wahoro bo nitsuk, Sudeutsa zinymyrykynahatsa wahoro bo nitsuk. Sabado, nawa zuruze Sudeutsa byrykywy Sesus siwahoro anaeze inakypyknahaze nisihyrinymyryky.
21 Depois, entraram em Cafarnaum, e, logo no sábado, Jesus foi ensinar na sinagoga.
22 Kytsa ziwabykynahaze: — Atakta tsimysapyrẽta hawa mymyhyrinymyryky naha wasani mykara. Ta hi myhyrinymyrykytsa. Moises harere zinymyrykynahatsa batu sihyrinymyryziu — niaha. Sipybyrẽtsa paikpa iktsa nikaranaha.
22 E maravilhavam-se com a sua doutrina, porque os ensinava como alguém que tem autoridade e não como os escribas.
23 Iwaze maku anaeze nitsuk. Ihyrikoso sapybara ibo pororo ziknakara.
23 E logo apareceu na sinagoga um homem possuído de espírito imundo, o qual gritou:
24 Sesus bo iktsa niyze ipokso kakaik niy: — Amy skaraba mybo tsimyzumuku, Sesus Nasare ezekta. Mype nabo pãoty tsimy. Ikia mynyhy Deus zapehata tsimysapyrẽta. Ikia mopyk sa — niy.
24 — O que você quer conosco, Jesus Nazareno? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem você é: o Santo de Deus!
25 Sesus: — Aksobyitykta! Nabo pãotykta! — niy.
25 Mas Jesus o repreendeu, dizendo:
26 Ihyrikoso sapybara humo maku hi nitydydykyk tu kakaik niy, niwakik. Batu ity nyzo.
26 Então o espírito imundo, agitando-o violentamente e gritando em alta voz, saiu dele.
27 Kytsa sizubarẽtsa ibaze tutsa nipybybaiknaha. — O amy skaraba ihyrinymyrywy ezytyk ja Sesus hyrikoso sapybara pe: “Nabo pãotaha” myze, hyỹ sisopyk — niaha. Iwatsahi kytsa nipybybaiknaha.
27 Todos se admiraram, a ponto de perguntarem entre si: — Que é isto? Uma nova doutrina! Com autoridade ele ordena aos espíritos imundos, e eles lhe obedecem!
28 Iwatahi sizubarẽtsa nanabyitaba Karireja eze Sesus niyhaty ziwabykynaha.
28 E a fama de Jesus se espalhou depressa em todas as direções, por toda a região da Galileia.
29 Iwaze Sesus wahoro eze ziponaha iwaze Tsiaku, Suão, ahatsa tuk Simaõ Ãdere siwahoro bo nipupunaha.
29 E, saindo da sinagoga, foram, com Tiago e João, para a casa de Simão e André.
30 Simaõ wapyry ihumuẽzumu. — O Simaõ wapyry ihumuẽzumu — niaha.
30 A sogra de Simão estava de cama, com febre; e logo deram essa notícia a Jesus.
31 Sesus iwanu sapy bo zumuze, itsyhyrype humo paik niy. Itsyhyrype humo tyzikto niyze nizororo. Iwaze ihumuẽzukbyitatsa tu nisidisahawyky.
31 Então, aproximando-se, Jesus pegou na mão dela e fez com que ela se levantasse. A febre a deixou, e ela passou a servi-los.
32 Kyze zunubazoze Sudeu byrywy nepyk iwaze Kaparanaũ ezektsa simyitsapyritsa Sesus bo nasioktyhyryknaha. Kytsa sipiakmyitsa hyrikosotsa simysapybaratsa humo sibo pororo ziknakaranahatsa. Asa kino Sesus bo nasioktyhyryknaha.
32 À tarde, depois do pôr do sol, trouxeram a Jesus todos os enfermos e endemoniados.
33 Kytsa ape baze sizubarẽtsa wahoro peze niriktotohokonaha.
33 Toda a cidade estava reunida à porta da casa.
34 Iwaze Sesus meky mekywatu simyitsapyritsa ty nisizororowyky. Sihyrikosotsa sapybaratsa hi nisiksiwyhik. Ispe: — Nabo pãotaha — myze iharere bo hyỹ sisopyk niaha. Hyrikoso sapybara Sesus humo sihyrinymyrẽtsa atahi Deus zipehata zinymyrykynaha iwatahi Sesus ispe niy: — Soso byitaha — niy. Iwatsahi batu harere.
34 E ele curou muitos que se achavam doentes de todo tipo de enfermidades. Também expulsou muitos demônios, não lhes permitindo que falassem, porque sabiam quem ele era.
35 Kyze zokorobyitu Sesus inapopoze jerukbara bo niparak. Anaeze Deus bo nipamykysoko.
35 Tendo-se levantado de madrugada, quando ainda estava escuro, Jesus saiu e foi para um lugar deserto, e ali orava.
36 Iwaze Simaõ tuktsa ziberikinaha.
36 Simão e os que estavam com ele procuraram Jesus por toda parte.
37 Zihobyknahaze ipe niaha: — Kytsa sizubarẽtsa paberikinaha — niaha.
37 Quando o encontraram, lhe disseram: — Todos estão à sua procura.
38 Sesus ispe niy: — Ustsa hudikhudikwy boktsa kytsa! Sihudikhudikwy bytykareze tu. Anabo Deus wasania ty motsaso ana humo hi ikzumu — niy.
38 Jesus, porém, lhes disse:
39 Iwaze Karireja buruk niukurunaha. Sesus Sudeutsa wahoro bo nitsuk. Anaeze wasania ty nitsasoko. Sihyrikosotsa sapybaratsa nisiksiwyhik iwa zikzuruku.
39 Então ele foi por toda a Galileia, pregando nas sinagogas deles e expulsando os demônios.
40 Maku inakõrõrõbaikta humo asiba nibibibata zizororowy. Maku nakõrõrõbaikta Sesus bo izumu. Atahi Sesus okeryk taekaratsa humo puruk puruk niy. Sesus humo tispirikporẽta nikara iwatahi puruk puruk niy. Ipe niy: — Ikia tsipitsihikik zeka tsipikzororowy — niy.
40 Um leproso se aproximou de Jesus e lhe pediu, de joelhos: — Se o senhor quiser, pode me purificar.
41 Iwaze Sesus ihumo tsimypokzitsiarẽta tatsyhyrype ty humo paik niy. Ipe: — Yhỹ ana hi mozihikik pazororowy. Aba pazororowy hỹ — niy. Atsoko iakõrõrõtsa nihokdanaha. Zizororowyhik.
41 E Jesus, profundamente compadecido, estendeu a mão, tocou nele e disse:
42 — ausente —
42 No mesmo instante, a lepra desapareceu dele, e ele ficou limpo.
43 Sesus zipehaka: — Sosobyity. Batu aty tohi bo ziktsaso. Aba ikia Deus wahoro bokta! Ziknapamykysokota bo tsikawatawykta. Niytahi amytudutsa ty ikia petoktsa ty Deus bo nyny tsimy. Iwa taparakta Moises tubabatu ziwatahaka papeu humo atsatu tsimy. Tsimyze kytsa sizubarẽtsa tsikzororo baba sihyrinymyrẽtsa. Ikia azororowy soho batu tyso — niy.
43 E, advertindo-o severamente, logo o despediu.
44 — ausente —
44 E lhe disse:
45 Nizororo tahi niparak. Iwata tu Sesus ipe: — Sosobyity — atahi Sesus soho ty nipamykysoko. Nanabyitaba kytsa sizubarẽtsa bo tazõrõrõwy soho nitsasoko. Iwatahi Sesus sihudikhudikwy bo batu zukzo. Jerukbara eze kytsa pokso nitare. Iwatsa tu kytsa sizubarẽtsa ibo niukurunaha.
45 Mas, tendo ele saído, começou a proclamar muitas coisas e a divulgar a notícia, a ponto de Jesus não poder mais entrar publicamente em nenhuma cidade. Por isso, permanecia fora, em lugares desertos. E de toda parte vinham ao encontro dele.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.