Marcos 14

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Aba petok puru nahawaze simyikaha asiba inakymy. Simyikaha atsikara ipytowybara ty zikziokoknaha. Simyikaha eze Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩ bo mytsaty ziknakaranaha. Iwaze Deus wahoro eze ziknapamykysokonahatsitsa, siwatahatsitsa kino niwatihi Sesus ziberikinaha. Sisukyrytsitsa niaha. Itsipa humo zioktyhyryk tsihikiknaha. Tabezehikta nikaranaha tsahi kytsa papatu asahi Sesus zibeze tsihikiknaha.
1 Ora, dali a dois dias seria a festa da Páscoa e dos {pães} Ázimos; e os sumos sacerdotes e os escribas buscavam algum meio de prender Jesus à traição para matá-lo.
2 Asa hi: — Mymyikaha eze tuze ba Sesus zibezenaha. Kytsa pokso mypybyrẽtsa. Tsipibezenaha zeka iwazeka kytsa mymybabanaha. Sizubarẽtsa niakmyinaha — nikaranaha.
2 Mas não durante a festa, diziam eles, para não haver talvez algum tumulto entre o povo.
3 Sesus Betanija bo zumu. Tapara Simaõ iakõrõrõta zizororowyta wahoro bo nitsuk. Tahadisahakanahaze wytyk inatsuk. Atatsa jokmorẽnikia ty taoporosuk arabastero harahare hi, tsipokzitsarẽna niy. Narado inarokoha tsipokzitsarẽna ty. Atatsa Sesus boze taoporosuk zisoiktsakik iwaze jokmorẽnikia ty iharek bete ziharasusuku. Iwa nikara.
3 Jesus se achava em Betânia, em casa de Simão, o leproso. Quando ele se pôs à mesa, entrou uma mulher trazendo um vaso de alabastro cheio de um perfume de nardo puro, de grande preço, e, quebrando o vaso, derramou-lho sobre a cabeça.
4 Iwatsahi wastuhu sakzohotsa ihumo tahakyrikinaha. Tahasakparekenaha: — Amy skaraba jokmorẽnikia ty piharasusuku — asa zuba nipamykysonaha.
4 Alguns, porém, ficaram indignados e disseram entre si: Por que este desperdício de bálsamo?
5 — Jokmorẽnikia tsipokzitsiarẽna. Katsaktsa jokmorẽnikia ty tahuak zeka okyrysaro tsizubarẽna humo, 300 denario tsimaha. Iwaze okyrysaro ty sinamybyitsa bo nyny tsimaha zeka wasani tsimaha — nikaranaha. Iwa zibetsakaknaha.
5 Poder-se-ia tê-lo vendido por mais de trezentos denários, e os dar aos pobres. E irritavam-se contra ela.
6 — Awatu betsak betsak byitaha! — Sesus niy. — Atatsa hiba wasani mykara. Amy humo sa tsipesuka tsihikiknaha nikara kahumo tisapyrẽna niy.
6 Mas Jesus disse-lhes: Deixai-a. Por que a molestais? Ela me fez uma boa obra.
7 Sinamybyitsa ahapauk baze mopykyryknaha zeka sibo nyny tsimaha zeka wasani my. Utakta kabo ka ba nyny zikaha.
7 Vós sempre tendes convosco os pobres e, quando quiserdes, podeis fazer-lhes bem; mas a mim não me tendes sempre.
8 Abanurytu pikbezenaha. Mohyrikosokda. Atatsa kanury ziharasusuku iwaze kaytyk bo mokymy — niy.
8 Ela fez o que pode: embalsamou-me antecipadamente o corpo para a sepultura.
9 — Kaharere tsiwabyziunahaktsa! Nanabyitaba Deus wasania ty myzubaha bo motsasokonaha. Hawa atatsa niy ana ty hi nanabyitaba inapamykysokonaha niwatihi iwaze sizubarẽtsa atatsa soho bo mytsaty mykaranaha — niy.
9 Em verdade vos digo: onde quer que for pregado em todo o mundo o Evangelho, será contado para sua memória o que ela fez.
10 Kyze Sudas Iskariotses isopyksapybyita tu mykara. Sesus tuk zinymyrykyta iwatatu Deus wahoro eze ziknapamykysonahatsa taparaktsa bo zumu ispe niy: — O Sesus batu ahakparawy. Tsipibeze tsihikiknaha. Uta pahatsumuẽhĩ. Bykyze uta hi ibo pahaoktyhyryk — niy.
10 Judas Iscariotes, um dos Doze, foi avistar-se com os sumos sacerdotes para lhes entregar Jesus.
11 Iwaha ziwabynahatsa sakurẽtsa nikaranaha: — O ikia tsimymytsumuẽhĩ zeka okyrysaro ty abo nyny tsimaha — niaha. — Yhỹ. Bykyzehuta! Aba ibo piksizo — niy. — Yhỹ. Tsipiksi za — niaha. Iwaze Sudas mytsaty nikara: — Hawa sa Sesus bo mysioktyhyryk. Yhỹ ja. Bykyzehu — niy. Ziperyky zuba.
11 A esta notícia, eles alegraram-se e prometeram dar-lhe dinheiro. E ele buscava ocasião oportuna para o entregar.
12 Kyze Sudeutsa simyikaha mozumuze zinymyrykynahatsa ipe niaha: — O Sesus hana eze sa mymyikaha tsipikymynaha Hana eze sa ikia tuk karaneru tsani tazobaze tsimymydisahanaha — niaha. Amyikaha bo pororo ziknakaranaha Deus Sudeutsa taparaktsa ziknasitsumuẽhĩkĩnahatsa bo mytsaty ziknakaranaha.
12 No primeiro dia dos Ázimos, em que se imolava a Páscoa, perguntaram-lhe os discípulos: Onde queres que preparemos a refeição da Páscoa?
13 Sesus ispe niy: — O nabo tsimykaranaha kytsa. Ikiahatsa petoktsa nabo Serusarẽhe hudikhudikwy bo tsimytururuknaha! Anaeze maku pihik suk pebykykyrykta bo tsimykozonaha. Pihik myzizokota hapikta! Wahoro bo mytsukze, iapik tu paku paku tsimaha!
13 Ele enviou dois dos seus discípulos, dizendo: Ide à cidade, e sair-vos-á ao encontro um homem, carregando um cântaro de água.
14 Tsihitsa pe: O myhyrinymyrytsa “Hana eze sa amyikaha eze mydisahawy ty katuktsa tuk hauk tsimaha my” tsimahakta! Iwaze ahape my “Iktsatahaktsa”!
14 Segui-o e, onde ele entrar, dizei ao dono da casa: O Mestre pergunta: Onde está a sala em que devo comer a Páscoa com os meus discípulos?
15 Wahoro jobo tsimydokoknaha, pokpedawy bo pykyhytu mydyhydyhywy bo iktsa tsimaha. Mysapy eze inakymy. Anaeze mymyikaha katsa mybo inakymynahaktsa! — niy. Yhỹ niaha.
15 E ele vos mostrará uma grande sala no andar superior, mobiliada e pronta. Fazei ali os preparativos.
16 Iwaze zinymyrykynahatsa petoktsa nitururuknaha. Serusarẽhe bo izumunahaze hawa ty Sesus botu nitsasoko, atsatu niaha. Nawa tahamyikaha zikymynaha karaneru tsani zizobanahaze.
16 Partiram os discípulos para a cidade e acharam tudo como Jesus lhes havia dito, e prepararam a Páscoa.
17 Kyze zunubaze Sesus ustsa zinymyrykynahatsa tuk zumukunaha, mytsyhyrytsa watsa tuk izumuku.
17 Chegando a tarde, dirigiu-se ele para lá com os Doze.
18 Tahadisahakanahaze Sesus ispe niy: — Ahatuk estuba: “O Sesus kaharereziuwybyita my. Abaka batu Sesus tukta my” mykara. Iwatahi kasukyrytsitsa tuk kabo tynasioktyhyk. O bykyze atakta sinini myze zikpuruk byizeka wasani my. Imyspihikbatanikita tu Deus zipehata mywata humo sinini mykara. Ana hi Deus botu ziwataha — niy. Iwaha ziwabynahatsa hi batu siaku: — O aty skaraba. Uta kino batu. Uta kino batu. — nikaranaha. Sihyrinymyrybyitsa tu sibo Sudas soho nitsasoko. Sesus: — Estuba katuk tamihi ty sok mytahi imyspihikbatanikita — niy.
18 E enquanto estavam sentados à mesa e comiam, Jesus disse: Em verdade vos digo: um de vós que come comigo me há de entregar.
19 — ausente —
19 Começaram a entristecer-se e a perguntar-lhe, um após outro: Porventura sou eu?
20 — ausente —
20 Respondeu-lhes ele: É um dos Doze, que se serve comigo do mesmo prato.
21 — ausente —
21 O Filho do homem vai, segundo o que dele está escrito, mas ai daquele homem por quem o Filho do homem for traído! Melhor lhe seria que nunca tivesse nascido...
22 Kyze tahadisahabanahaze Sesus atsikara waha ty okok niy. Deus pe niy: — Ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Atsikara zitsatsakak. Sibo zibiakak: — O hauk tahaktsa, naty hauk tsimahaze, kanury soho bo mytsaty tsimaha, “Sesus mysapyzeky nihyrikosokda” tsimaha — niy. Iwa niaha.
22 Durante a refeição, Jesus tomou o pão e, depois de o benzer, partiu-o e deu-lho, dizendo: Tomai, isto é o meu corpo.
23 Iwaze taoporosuk duabohotsa tsik ty okokzo niy. Deus pe niy: — Ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Iwaze sibo nyny niy.
23 Em seguida, tomou o cálice, deu graças e apresentou-lho, e todos dele beberam.
24 — O naka kaspu waha. Tsimyzikukunahaze kaspu soho bo mytsaty tynakaranaha. Kaspu mopuku iwaze Deus ahasoho pe my “Sisopyksapybyitsa humo mysiokzo iwatsahi kaokzeka meky watu moziknaha” Deus mykara.
24 E disse-lhes: Isto é o meu sangue, o sangue da aliança, que é derramado por muitos.
25 Uta aba zuba duabohotsa tsik piku. Pikuzoze kazo tuk kytsa tuk asaktsa kaharere bo hyỹ mykaranaha, katyryktsa moziknaha — niy. Iwaze sizubarẽtsa duabohotsa tsik zikukunaha.
25 Em verdade vos digo: já não beberei do fruto da videira, até aquele dia em que o beberei de novo no Reino de Deus.
26 Kyze unata eze Deus bo nisakibazikiknaha: — O Deus ikia tsamysapyrẽta — nikaranaha. Kyze Deus bo nisakibazibanahaze ape bo ziponaha. Hara jobonita bo Oriwereja inarokota bo niukurunaha.
26 Terminado o canto dos Salmos, saíram para o monte das Oliveiras.
27 Nakpo zukzuk niahaze. Sesus ispe niy: — Utakta aba pikbezenaha. Pikbezenahaze, batu aty tohi katuk mopykyryk. Kasukyrytsitsa pokso tsimywaknaha. Deus harere botu ziwataha “Hozipyrykzatsa irarakata pibezenaha iwaze myraratsa mowakbaiknaha” iwa Deus harere botu kahumo ziwataha. Utakta hozipyrykzatsa irarakata wata.
27 E Jesus disse-lhes: Vós todos vos escandalizareis, pois está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas serão dispersas {Zac 13,7}.
28 Mynahyrizikpoze ahaharaze Karireja eze pahapery — niy.
28 Mas depois que eu ressurgir, eu vos precederei na Galiléia.
29 Peduru: — O batu. Ustsa kytsa ja. Utakta batu. Uta kino atuktu mopykyryk.
29 Entretanto, Pedro lhe respondeu: Ainda que todos se escandalizem de ti, eu, porém, nunca!
30 Sesus: — O Peduru aba unata eze harakykbyi kasoho “Batu Sesus kanyhy” tsimyspihikbata, kokuaro petok nipuze iwa tsimyspihikbata. Iwa ba zabezenaha — niy. — O niwazubakta. Abaze pikbezenaha zeka: “Utakta Sesus tukta” my — niy. Kytsa sizubarẽtsa kino niwatihi nikaranaha.
30 Jesus disse-lhe: Em verdade te digo: hoje, nesta mesma noite, antes que o galo cante duas vezes, três vezes me terás negado.
31 — ausente —
31 Mas Pedro repetia com maior ardor: Ainda que seja preciso morrer contigo, não te renegarei.E todos disseram o mesmo.
32 Kyze Sesus zinymyrykynahatsa tuk hara bo nidoknaha anaeze isaziktsa koso Kesemani inarokoha bo hi nisioktyhyryk. Ispe niy: — Anaeze dyhy dyhytahaktsa! Uta kino Deus bo mopamykyso — niy.
32 Foram em seguida para o lugar chamado Getsêmani, e Jesus disse a seus discípulos: Sentai-vos aqui, enquanto vou orar.
33 Ustsa kytsa dyhy dyhy niahaze, Peduru, Suão, Tsiaku, ahatsahi nisioktyhyryk. Sesus mytsaty nikara: — O bykyze pikbezenaha — nikara. Paikpa mytsaty nikara. Iakubyita niapykyryk. Tisukatsihikrẽta nikara.
33 Levou consigo Pedro, Tiago e João; e começou a ter pavor e a angustiar-se.
34 Tatuktsa pe niy: — O batu kaku. Pikbezenaha kasukatsihikrẽta mykara. Uta kino Deus bo mopamykysoko. Tykara eze tu tutarenaha. Tsikperynaha ahaõtutsabyihu ja — niy.
34 Disse-lhes: A minha alma está numa tristeza mortal; ficai aqui e vigiai.
35 Iwaze siharapu bo niparak. Niparakze, wytyk bo okmymy niy, Deus bo nipamykysoko.
35 Adiantando-se alguns passos, prostrou-se com a face por terra e orava que, se fosse possível, passasse dele aquela hora.
36 Iwaze Deus pe niy: — O kasukyrytsitsa kabo mozumukunaha, kazo. Tsiktsumuẽhĩkta iwaze sinini mykara. Uta tu zeka ba mohyrikosokda tsihikik. Ikia: “Tyhyrikosokdakta!” tsimy zeka, mohyrikosokda — niy.
36 Aba! {Pai!}, suplicava ele. Tudo te é possível; afasta de mim este cálice! Contudo, não se faça o que eu quero, senão o que tu queres.
37 Iwaze tatuktsa Peduru, Tsiaku Suão ahatsa bo iziksizo. Zurubaiknaha. — O tsikurubaik naha sa Peduru. Katuk batu tsiperyky ja hini hini byitahaktsa! — niy.
37 Em seguida, foi ter com seus discípulos e achou-os dormindo. Disse a Pedro: Simão, dormes? Não pudeste vigiar uma hora!
38 — Deus bo typamykysonahaktsa! Deus zikwy humo zuba ikiahatsa ahapunihikrẽtsa tsimoziknaha niy iwatsahi Satanas harere bo batu yhỹ tsimaha. Hawa ha ty wasani tsipitsihikiknaha ikiahatsa batu ahapunihik iwatsahi Deus bo typamykysonahaktsa — Sesus niy.
38 Vigiai e orai, para que não entreis em tentação. Pois o espírito está pronto, mas a carne é fraca.
39 Atsa botu ziksizoze, Deus bo nipamykysokozo: — O “Tyhyrikosokdakta!” tsimy zeka, kazo, utakta mohyrikosokda — niy.
39 Afastou-se outra vez e orou, dizendo as mesmas palavras.
40 Sibo ziksizoze, zurubaikzonaha. Tahaõtutsaspyk nikaranaha. Sesus: — O tsipuruziukunaha zuba — niy. Batu harere zikaha.
40 Voltando, achou-os de novo dormindo, porque seus olhos estavam pesados; e não sabiam o que lhe responder.
41 Bykyze Deus bo nipamykysozoze sibo ziksizo. — O abaze sihi tsikahabyrynaha. Abaka ba zikumunaha. Abaka utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik kasukyrytsitsa bo pikoktyhyryknaha niy. Abahi pikbezenaha.
41 Voltando pela terceira vez, disse-lhes: Dormi e descansai. Basta! Veio a hora! O Filho do homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores.
42 Kyiktykta! Tupaktsa! Abaka imyspihibatanikita mozumuku. Kasukyrytsitsa kabo tynasioktyhyryk.
42 Levantai-vos e vamos! Aproxima-se o que me há de entregar.
43 Ana hi nitsasokoze Sudas ibo izumu. Sudas zinymyrykyta tu siharereziubyitsa tuk izumuku. Sesus bo inasioktykyryk. Tanoratsa upepetsa iwatsa tu nasebykyknaha.
43 Ainda falava, quando chegou Judas Iscariotes, um dos Doze, e com ele um bando armado de espadas e cacetes, enviado pelos sumos sacerdotes, escribas e anciãos.
44 Tapara Sudas ispe niy: — O Sesus piwatawyze piharapyrykze ahanyhybyitsa tsipinynaha kytsa. Atahi piharapyryk! Iwaze itsipa humo tsioktyhyryknahaktsa! — niy. Taparaktsa Deus wahoro eze ziknapamykysonahatsa nisipeha Sesus pioktyhyryknaha, Moises harere hyrinymyrytsa, Sudeutsa taparaktsa kino niwatihi nisipehanaha.
44 Ora, o traidor tinha-lhes dado o seguinte sinal: Aquele a quem eu beijar é ele. Prendei-o e levai-o com cuidado.
45 Iwaze Sudas Sesus bo zuk niy. Sudas: — O ikzumukta kahyrinymyrytsa — niy. Iwaze Sesus ziharapyryk.
45 Assim que ele se aproximou de Jesus, disse: Rabi!, e o beijou.
46 Kytsa Sesus zioktyhyryknaha.
46 Lançaram-lhe as mãos e o prenderam.
47 Ipaukbazekta Sesus tukta tasokorotsapu izibok. Maku spi zizykik. Atahi taparakta maku ziknapamykysokota Deus wahoro zubata eze tsumuẽhĩtsa.
47 Um dos circunstantes tirou da espada, feriu o servo do sumo sacerdote e decepou-lhe a orelha.
48 Sesus ispe niy: — Amo skaraba tanoratsa ahaupepetsa iwatsa tsiknasebykyknaha. Awatutaha. Utakta katsyhyryboabyita. Batu kakyri.
48 Mas Jesus tomou a palavra e disse-lhes: Como a um bandido, saístes com espadas e cacetes para prender-me!
49 Ahatuk zikzuruku. Ikiahatsa tuk Deus wahoro zubata eze zikzahahyrinymyryky. Iwatsa tu batu katsipa humo katy oktyhyryk. Deus harere botu ziwataha itsyhyryboanikita wata katsipa pikoktyhyryknaha. Aba zuba katsipa humo tsipikoktyhyryknaha — niy.
49 Entretanto, todos os dias estava convosco, ensinando no templo, e não me prendestes. Mas isso acontece para que se cumpram as Escrituras.
50 Iwaze zinymyrykynahatsa niwakbaiknaha. Tahapybyspyk hi niwakbaiknaha. — Iwa zeka mymybabanaha — niaha.
50 Então todos o abandonaram e fugiram.
51 Itsipa humo zioktyhyryknahaze mykyryburukta Sesus hapik niukuru. Atahi niwakik panu ty irikpidiwyhyta niy.
51 Seguia-o um jovem coberto somente de um pano de linho; e prenderam-no.
52 Nizokbatsinaharẽta tu niwakik. Tazikpidiwy zuba sibaze zereke. Iwatahi isukbyitatu niwakik.
52 Mas, lançando ele de si o pano de linho, escapou-lhes despido.
53 Kyze Sudas tuktsa taparakta ziknapamykysokonahatsa tuk myhyrizikwanikita wahoro Sesus zioktyhyryknaha. Taparaktsa kapitaõtsa watsa Moises harere hyrinymyrytsitsa kino niwatihi anaeze niapykyryknaha. Sizubarẽtsa inakypyknaha.
53 Conduziram Jesus à casa do sumo sacerdote, onde se reuniram todos os sacerdotes, escribas e anciãos.
54 Peduru tsipybyrẽta hi ẽrykani iapik inaukuru. Taparakta wahoro sturupe eze nitsukze iwarikspyk sodadutsa baze nidyhyky izo baze niakpyzazaka.
54 Pedro o foi seguindo de longe até dentro do pátio. Sentou-se junto do fogo com os servos e aquecia-se.
55 Iwaze taparaktsa Deus wahoro ziknapamykysonahatsitsa. Sudeutsa taparaktsa Moises harere hyrinymyrytsitsa ahatsa inakypyknahaze kytsa harere ziwabynaha. Asahi: — O kytsa Sesus soho pisapybyrikinaha iwatsahi pibezenaha — anahi mozihikiknaha. Siharere meky watu nitsasokonaha.
55 Os sumos sacerdotes e todo o conselho buscavam algum testemunho contra Jesus, para o condenar à morte, mas não o achavam.
56 Iwaze wastuhu kytsa ispe: — Sesus harere batu wasani — niaha. Ustsa kytsa batu yhỹ niaha. — O batu imysapy — niaha. Isoho nimyspihikbataikik. Mekywatu nikaranaha.
56 Muitos diziam falsos testemunhos contra ele, mas seus depoimentos não concordavam.
57 Wastuhu niriktotohokonaha.
57 Levantaram-se, então, alguns e deram esse falso testemunho contra ele:
58 Asa tihi: — Katsa iharere tsiwabynaha mype niy: “Utakta Deus wahoro zubata anahi kytsa nizukninaha myzipyk bykyze petok puruze usta wahoro mozokni anahi kytsa batu mozokninaha” Sesus niy, anahi tsiwabynaha — mybarapetu nikaranaha.
58 Ouvimo-lo dizer: Eu destruirei este templo, feito por mãos de homens, e em três dias edificarei outro, que não será feito por mãos de homens.
59 Ana ty hi metutu nitsasokonaha iwatsahi Kajapas: — O mybarapetu mykaranaha — niy.
59 Mas nem neste ponto eram coerentes os seus testemunhos.
60 Nitsasobanahaze, Kajapas sibaze tarikto: — Amo Sesus. Kytsa asoho nitsasokonaha anahi tsiwaby. Hawa sa tsimy — niy.
60 O sumo sacerdote levantou-se no meio da assembléia e perguntou a Jesus: Não respondes nada? O que é isto que dizem contra ti?
61 Sesus batu harere. Iwaze Kajapas ipe niyzo: — Hawa sa Sesus. Ikiahi ja Deus zapehata. Ikiahi ja Deus bo tsimymyoktykta. Ikiahi ja Deus tse — niy.
61 Mas Jesus se calava e nada respondia. O sumo sacerdote tornou a perguntar-lhe: És tu o Cristo, o Filho de Deus bendito?
62 — Yhỹ. Deus zuba izikwyrẽnikita. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Ibaze tuze mybarawy ezektsa bo zikpeha. Iwaze mybarawy bo mynasik. Aba uta Deus bo mydo. Ibaze tuze bijoikpe eze tu, kabo iktsa tsimaha iwaze mybarawy bo bijo satata tuk mynasikzo — niy.
62 Jesus respondeu: Eu o sou. E vereis o Filho do Homem sentado à direita do poder de Deus, vindo sobre as nuvens do céu.
63 Kajapas ana harere ziwabyze tsiakyriukrẽta niyzik. Iwaze isuk zisykik nawa ziwatawy takyriki.
63 O sumo sacerdote rasgou então as suas vestes. Para que desejamos ainda testemunhas?!, exclamou ele.
64 — O soso byitaha ba ziktsasonaha! — niy. — “Utakta Deus wata” my. Iharere botu tsiwabynaha hawa sa ity tsimaha — niy. — Tabezehikta! Tabezehikta! — nikaranaha.
64 Ouvistes a blasfêmia! Que vos parece? E unanimemente o julgaram merecedor da morte.
65 Iziakbatakanahatsa zehezozokoknaha, zihyrizikwarakanahaze iwaze hi nitsakikinaha. — Aty skaraba zaki — nikaranaha, zimyijakanaha. Isperytsitsa kino niwatihi nitsakikinaha.
65 Alguns começaram a cuspir nele, a tapar-lhe o rosto, a dar-lhe socos e a dizer-lhe: Adivinha! Os servos igualmente davam-lhe bofetadas.
66 Peduru wahoro peze nidyhyky. Anaeze myhyrizikwanita tsumuẽhĩtsata ziharamuze.
66 Estando Pedro embaixo, no pátio, veio uma das criadas do sumo sacerdote.
67 Atatsa Peduru izo bo niakpyzazaka ibo zinytokto, iwaze ipe niy: — O ikia tihi sa Sesus Nasare ezekta tukta tsiky — niy.
67 Ela fixou os olhos em Pedro, que se aquecia, e disse: Também tu estavas com Jesus de Nazaré.
68 — O batu. Batu kanyhy — nikara. Iharere batu kawabyhy zispihikbata. Iwaze hokbowy baze zumuzoze kokuaro nipo.
68 Ele negou: Não sei, nem compreendo o que dizes. E saiu para a entrada do pátio; e o galo cantou.
69 Atatsa ibo nikozoze ustsa kytsa pe niy: — O ata tihi kok Sesus tuk zinymyrykyta — niy. Iwa niyzoze:
69 A criada, que o vira, começou a dizer aos circunstantes: Este faz parte do grupo deles.
70 — O batu — mybarapetu nikara. Bykyze ustsa: — O atatsa nitsasoze wasape hi niaha. Ikia tihiba Sesus tukta ikia kino niwatihi Karireja ezekta — niaha.
70 Mas Pedro negou outra vez. Pouco depois, os que ali estavam diziam de novo a Pedro: Certamente tu és daqueles, pois és galileu.
71 Peduru tsipybyrẽta nikara: — Batu kanyhy. Aty skaraba Sesus batu itukta Deus kaharere piwabyky iwatahi kaharere wasani byizeka Deus piksininiwyky Sesus batu kanyhy — Peduru nikara.
71 Então ele começou a praguejar e a jurar: Não conheço esse homem de quem falais.
72 Iwa nitsasokoze kokuaro nipozo. Peduru mytsaty niy. Tapara Sesus kape niy: — O kokuaro ipozoze: Harakykbyri kasoho “Batu Sesus kanyhy” tsimykara — niy. Peduru ana bo hi mytsaty niyze nipuziuku.
72 E imediatamente cantou o galo pela segunda vez. Pedro lembrou-se da palavra que Jesus lhe havia dito: Antes que o galo cante duas vezes, três vezes me negarás. E, lembrando-se disso, rompeu em soluços.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.