Marcos 12
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Iwaze Sesus myzubaha bo nipamykysokozo. Waratok humo nikaranahatsitsa soho nitsasoko iwa nisihyrinymyryky. Atahi: — Maku estuba duabohotsa nisiparikik. Nisiparikikze jokarawytsa ty okehyry okehyry niy. Ihoke ziuku anaeze kytsa duabohotsa tsik nisipypyrikiknaha. Iwaze tsihitsa jo bo isparik ziziki anaeze ziperykykta duabohotsa nisisukparaka. Waratok tsihitsa niparakze kytsa pe: “Utakta mu. Nokponi mokuru. Ikiahatsa duabohotsa tysiperynaha! Tsapukte buruk kaperytsa humo duabohotsa ty ahabo nyny my” niy. Yhỹ niaha. Iwaze tsihitsa meky botu itasapy.
1 Então Jesus começou a lhes ensinar por meio de parábolas: “Um homem plantou um vinhedo. Construiu uma cerca ao seu redor, um tanque de prensar e uma torre para o guarda. Depois, arrendou o vinhedo a alguns lavradores e partiu para um lugar distante.
2 Kyze duabohotsa nijakuknahaze tsihitsa tatsumuẽhĩtsa pe: “Tupaktsa! Iperytsitsa bo tsimy. Abaka duabohotsa nakymynaha, siperytsitsa mysizyzykyknaha. Iwaze okyrysaro tsapukte bo duabohotsa huak humo kabo tyzibykyk!” niy. Yhỹ niy. Niparak.
2 No tempo da colheita da uva, enviou um de seus servos para receber sua parte da produção.
3 Zumuze duabohotsa perytsitsa nizokbatsinaha. Nitsakikinaha. Awani ziksiwyhiknaha.
3 Os lavradores agarraram o servo, o espancaram e o mandaram de volta de mãos vazias.
4 Iwaze duabohotsa tsihitsa usta tsumuẽhĩtsa zipeha. Anabo zumuze zimyijakanaha. Ziharektotokoknaha.
4 Então o dono da terra enviou outro servo, mas eles o insultaram e bateram na cabeça dele.
5 Iwaze ustsa tsumuẽhĩtsa nisipeha. Wastuhu nisikikinaha ziksiwyhiknaha. Ustsa nisibanaha. Hawa tapara tsumuẽhĩtsa sisopyk atsatu ustsa bo niaha.
5 O próximo servo que ele mandou foi morto. Outros servos que ele enviou foram espancados ou mortos,
6 Iwaze itse babata zuba are niy, ihumo tsimypokzitsiarẽta. Iwatatu tatse sibo zipeha. Tapetu nikara: “O katse humo ka ja ba zikaha” mytsaty nikara.
6 até que só restou um: seu filho muito amado. Por fim, o dono o enviou, pois pensou: ‘Certamente respeitarão meu filho’.
7 Iwaze duabohotsa perytsitsa itse zinynahaze asa zuba nipamykysokonaha. Asa tihi: “Atakta duabohotsa tsihitsa tse my. Ata kino izo mohyrikosokdaze izo namy takse. Duabohotsa tsaizekita takse. Tabezehiktsa kytsa! Tsipibezenaha zeka katsa hi duabohotsa tahaksenaha” niaha. Iwa asa zuba nipamykysokonaha.
7 “Os lavradores, porém, disseram uns aos outros: ‘Aí vem o herdeiro da propriedade. Vamos matá-lo e tomar posse desta terra!’.
8 Iwaze tsihitsa tse nizokbatsinaha. Zibezehiknaha. Inury duabohotsa kosobara bo nipapykiknaha.
8 Então o agarraram, o mataram e jogaram seu corpo para fora do vinhedo.
9 Tsihitsa ziksize hawa my duabohotsa perytsitsa bo my — Sesus niy. — Atahi mozumuze iperytsitsa mysiba. Duabohotsa mektsa botu nyny my. Duabohotsa sukpesapy ty ustsa skezokotsitsa bo nyny my — Sesus nikara.
9 “O que vocês acham que o dono do vinhedo fará?”, perguntou Jesus. “Ele virá, matará os lavradores e arrendará o vinhedo a outros.
10 Tubabatu Deus harere papeu humo botu ziwatahaka. Ana hi tsinymyrykynaha.
10 Vocês nunca leram nas Escrituras: ‘A pedra que os construtores rejeitaram se tornou a pedra angular.
11 Iwa tubabatu Deus harere papeu humo botu ziwatahaka — Sesus niy.
11 Isso é obra do Senhor e é maravilhosa de ver’?”
12 Iwaze sisukyrytsitsa sihyrinymyrẽtsa. Hawa nitsasoko sisoho nipamykysoko ana humo hi sihyrinymyrẽtsa. Iwatsahi itsipa humo ziokty tsihikiknaha. Kytsa pokso sipybyrẽtsa. Iwaze sisukyrytsitsa zerekeknaha ziksinaha.
12 Os líderes religiosos queriam prender Jesus, pois perceberam que eram eles os lavradores maus a que Jesus se referia. No entanto, por medo da multidão, deixaram-no e foram embora.
13 Kyze asaktsa Sesus sukyrytsitsa Pariseutsa, Erodes tuktsa kino niwatihi kytsa Sesus bo nisipehakanaha. Nizokparakanaha iharere batu isapy mozihikiknaha ana wakysukik Sesus bo zumukunaha.
13 Mais tarde, os líderes enviaram alguns fariseus e membros do partido de Herodes com o objetivo de levar Jesus a dizer algo que desse motivo para o prenderem.
14 Zumunahaze asa hi: — O myhyrinymyrykytsa tisapyrena haty zuba nisihyrinymyryky ana humo myhyrinymyrẽtsa. Kytsa pokso batu apyby, kytsa abazubatsa humo ikia batu asikpyby. Kytsa aharere siakparawy byizeka batu asikpyby. Amy bo mytsaty tsimykaranaha tsihyrinymyrẽta hỹ. Deus harere ty zuba tsimysihyrinymyryky. Ahyrinymyrywy baba ty zuba tsimykara. Tozeka ja mypehatsa abazubata Homa Sesa okyrysaro ibo nyny tsimaha. Tozeka ja batu nyny tsimaha. Hawa sa batu myhyrinymyry — nikaranaha.
14 Disseram: “Mestre, sabemos como o senhor é honesto. É imparcial e não demonstra favoritismo. Ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade. Agora, diga-nos: É certo pagar impostos a César ou não?
15 Sesus simysapybyi humo tsihyrinymyrẽta. Iharere batu sapy mozihikiknaha humo tsihyrinymyrẽta. Iwaze ispe niy: — Amo kaharere humo imysapybara tsimyzihikiknaha Okyrysaro ty estuba kabo nynytaha! Okyrysaro wata bo iktsa taha — niy.
15 Devemos pagar ou não?”. Jesus percebeu a hipocrisia deles e disse: “Por que vocês tentam me apanhar numa armadilha? Mostrem-me uma moeda de prata,
16 Okyrysaro wata ty estuba ibo nyny niaha. — Aty naro sa okyrysaro humo ziwatahaka. Aty hyrikoso sa okyrysaro humo ziwatahaka — niy: — Abazubata Sesa hyrikoso okyrysaro humo — niaha.
16 Quando lhe deram a moeda, ele disse: “De quem são a imagem e o título nela gravados?”. “De César”, responderam.
17 Sesus: — Niwazuba. Abazubata Sesa namy ty ibo tu tysizotahaktsa! Okyrysaro ty abazubata Sesa bo tsisizonaha. Hawa ha Deus mozihikik ana ty zuba Deus bo nyny tahaktsa! Deus hawa ty mozihikik ibo tysizotaha — Sesus niy. Iharere ziwabynahatsa paikpa iktsa nikaranaha.
17 “Então deem a César o que pertence a César, e deem a Deus o que pertence a Deus”, disse ele. Sua resposta os deixou muito admirados.
18 Kyze wastuhu Sadusitsa Sesus bo zumunaha. Asaktsa tsimyhyrizikosokdanahaze ba ziknahyrizikponaha mykaranaha.
18 Depois vieram a Jesus alguns saduceus, líderes religiosos que afirmam não haver ressurreição dos mortos, e perguntaram:
19 Iwatsahi Sesus pe niaha: — O myhyrinymyrykytsa, tubabatu Moises ziwatahaka. Deus harere myhumo ziwatahaka atahi “Taparakta maku nihyrikosokdaze itsy haramukuka ziakse. Iwaze atatsa tabykyhyze mopurukze kytsa tihi: ‘O izikytse mopuruk’ maha” niy. Iwa Deus harere papeu humo ziwatahaka. Ipezo maha.
19 “Mestre, Moisés nos deu uma lei segundo a qual se um homem morrer sem deixar filhos, o irmão dele deve se casar com a viúva e ter um filho que dará continuidade ao nome do irmão.
20 Kyze kytsa sete itukytsa nisakba. Taparakta tasukza. Kyze hyrytsa ahabyita tu nihyrikosokda.
20 Numa família havia sete irmãos. O mais velho se casou e morreu sem deixar filhos.
21 Kyze itsy haramukuka bo zipytsawy. Itsy kino niwatihi ihyrytsa byita tu nihyrikosokda. Bykyze itsy taziky wanu sapy bo ziaksezoze ata kino ihyrytsa byita tu nihyrikosokda.
21 O segundo irmão se casou com a viúva, mas também morreu sem deixar filhos. Então o terceiro irmão se casou com ela.
22 Iwa itukytsa nisakba katsyhyrywatsa sete atatsa ziakse. Estuba nihyrikosokdaze usta itsy atatsa zioktyhyryk siwatu atatsa zioktyhyryk. Kytsa hyrytsa ahabyitsa tu niakbakanaha. Iwaze atatsa kino niwatihi nihyrikosokda.
22 O mesmo aconteceu até o sétimo irmão, e nenhum deixou filhos. Por fim, a mulher também morreu.
23 Kyze nawa puruze sizubarẽtsa mynahyrizikponahaze aty sa ibarikta babata niaha. Sete itukytsa atatsa ziaksenaha iwatsahi aty sa ibarikta babata — niaha.
23 Diga-nos, de quem ela será esposa na ressurreição? Afinal, os sete se casaram com ela”.
24 Iwaze Sesus ispe niy: — Ana humo kino zahaspihikbatakanaha. Deus harere siakbatsa sohowy humo batu ahaspirikpo. Deus zikwy humo batu ahahyrinymyry.
24 Jesus respondeu: “O erro de vocês está em não conhecerem as Escrituras nem o poder de Deus.
25 Abaktsa kytsa tahasukzanaha. Wytykyryk mysiaksekenaha. Iwatsa tu mohyrikosokdanahaze mynahyrizikponaha. Inahyrizikponahaze sisukzabyitsa bijoikpe eze tu mynapykyknaha. Ba zikarazonaha. Iwaze bijoikpe iknyktsitsa watsa moziknaha asahi batu tahasukza — niy.
25 Pois, quando os mortos ressuscitarem, não se casarão nem se darão em casamento. Nesse sentido, serão como os anjos do céu.
26 — Tsimyhyrikosokdanahaze tsinahyrizikponaha ana ty hi tsinymyrykynaha — niy. Tubabatu Moises ziwataha, ana papeu humo ja batu ahahyrinymyry. Mytsatytaha! Moises okyrysaro mokorobaka soho ziwatahaka. Hana eze okyrysaro ikny Deus yksoho ziwaby. Deus tihi: — Utakta Deus my. Taparakta Abarão kahumo tispirikporẽta. Adiri Isake niwatihi kahumo tispirikporẽta. Adiri Sako kahumo tispirikporẽta. Iwa — niy.
26 “Agora, quanto a haver ressurreição dos mortos, vocês não leram a esse respeito nos escritos de Moisés, no relato sobre o arbusto em chamas? Deus disse a Moisés: ‘Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’.
27 Kytsa niakbakanahatsa Deus humo batu sispirikpo. Kytsa asatu zuba ihumo sispirikporẽtsa. Iwatsahi asaktsa tapara niakbakanahatsa aba kino asatu sispitu. Iwatsahi Deus tihi: — Uta hi Deus my asahi kahumo mospirikpokonaha. Iwatsahi kytsa batu myhyrizikpozo mytsaty tsimykaranaha zeka batu wasani tsimaha, tsipimyinaha — ispe niy.
27 Portanto, ele é o Deus dos vivos, e não dos mortos. Vocês estão completamente enganados!”.
28 Kyze estuba siwatahakatsa Sesus bo niy. Hawa isukyryktsitsa pe nitsasoziuku ziwaby. Iwaze Sesus pe niy. Atahi: — Amy ty sa Deus harere aba zubaha iharere. Tisopykzubarẽta sa — niy.
28 Um dos mestres da lei estava ali ouvindo a discussão. Ao perceber que Jesus tinha respondido bem, perguntou: “De todos os mandamentos, qual é o mais importante?”.
29 Sesus ipe niy: — Deus harere iwa aba zuba my. Wabytaha Isareu ezektsa! Deus estuba zuba koikny baktatu atahi Deus babata. Ihumo ahaspirikporẽtsa.
29 Jesus respondeu: “O mandamento mais importante é este: ‘Ouça, ó Israel! O Senhor, nosso Deus, é o único Senhor.
30 Deus harere bo zuba hyỹ tsimykaranaha. Ibo zuba mytsatyziuty. Ihumo ahamypokzitsirẽtsa babatsa. Itsyhyrype ze tarabajaziuba tsimykaranaha. Tsahapaikrẽtsa itsyhyrypeze ahahyriziktsokzawy tsimykaranaha. Hawa Deus mytsaty mynakara tsipinymyrykynaha zuba. Nawa tubabatu Deus harere papeu humo botu ziwatahaka.
30 Ame o Senhor, seu Deus, de todo o seu coração, de toda a sua alma, de toda a sua mente e de todas as suas forças’.
31 Usta harere aba zuba tihi: — Ahatuktsa pauktsitsa tynasipokzitsikinaha, ahumo tsinakaranaha watihi. Iwa tubabatu Moises Deus harere papeu humo ziwatahaka. Anaharere petoktsa abazubatsa maha iwatsahi anaharere bo hyỹ tsimykara — Sesus niy.
31 O segundo é igualmente importante: ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’. Nenhum outro mandamento é maior que esses”.
32 Iwaze Sudeu ziwatahakata nitsaso: — O myhyrinymyrytsa hawa ty tsimykara wasani my. Deus estuba zuba, koiknybakta tu atahi Deus babata.
32 O mestre da lei respondeu: “Muito bem, mestre. O senhor falou a verdade ao dizer que há só um Deus, e nenhum outro.
33 Katsa ibo tsimykaranaha tihi. Atahi abazubata my. Ibo zuba mytsatyziu tsimykaranaha tihi. Ihumo mymypokzitsirẽtsa babatsa. Iharere bo zuba hyỹ tsimykaranahaktsa. Mypaikrẽtsa itsyhyrypeze myhyriziktsokzawy tsimykaranaha. Hawa Deus mytsaty mynakara tanymyry zuba. Iwaze mytuktsa pauktsitsa tysipokzitsikinaha my humo tu tsinakaranaha wa tihi. Ana harere aba zuba. Katsa siraratsa nisibanahaze Deus bo isty nyny tsimykaranaha. Wasani my. Siraratsa tsimysikorobanahaze iwaze Deus bo nyny tsimykaranaha. Wasani my. Katsaktsa iharere bo hyỹ tsimykaranaha zeka ana humo hi wasani babatsa tsimykaranaha Deus myhumo tsakurẽta mozik — niy.
33 E sei que é importante amá-lo de todo o meu coração, de todo o meu entendimento e de todas as minhas forças, e amar o meu próximo como a mim mesmo. É mais importante que oferecer todos os holocaustos e sacrifícios exigidos pela lei”.
34 Sudeu ziwatahakata nitsasoziuku iwaze Sesus ipe niy: — Ikia Deus tyryktsa tsimozik tsihikik abanury tu tsimozik — niy. Iwatsahi kytsa iharere pokso sisikpybyrẽtsa. Batu — Hawa sa tsimy niahazo — nikaranaha.
34 Ao perceber quanto o homem compreendia, Jesus disse: “Você não está longe do reino de Deus”. Depois disso, ninguém se atreveu a lhe fazer mais perguntas.
35 Iwaze Sesus Deus wahoro zubata eze nisihyrinymyrykyze ispe niy: — Hawa Deus harere hyrinymyrytsa Deus zipehata Dawi tsekokatsa mozik.
35 Mais tarde, enquanto ensinava o povo no templo, Jesus fez a seguinte pergunta: “Por que os mestres da lei afirmam que o Cristo é filho de Davi?
36 Tubabatu Dawi Deus hyrikoso humo nitsaso.Iwa Dawi Deus hyrikoso humo ziwatahaka.
36 O próprio Davi, falando por meio do Espírito Santo, disse: ‘O Senhor disse ao meu Senhor: Sente-se no lugar de honra à minha direita até que eu humilhe seus inimigos debaixo de seus pés’.
37 Tubabatu Dawi hi Kiristu Deus zipehata pe “Kapehatsa” iwatahi Deus zipehata Dawi tsekokatsa hỹ ata kino ipehatsa niwatihi — Sesus niy. Kytsa sizubarẽtsa iharere humo sakurẽtsa niyziknaha.
37 Uma vez que Davi chamou o Cristo de ‘meu Senhor’, como ele pode ser filho de Davi?”. E a grande multidão o ouvia com prazer.
38 Sesus nisihyrynymyrykyzo. Atahi: — Moises harere hyrinymyrytsitsa humo pykyhytutaha kytsa! Asaktsa tahasuk humo tisapyrẽna ty zuba siakparawy. “Katsa zuba mysapyrẽtsa” mybarapetu nikaranaha. Anasapy kytsa sinamy pihuakaknaha, anaeze kytsa zihobyknahaze sibo nitsasoziukunahaze ana kino siakparawy.
38 Jesus também ensinou: “Cuidado com os mestres da lei! Eles gostam de se exibir com vestes longas e de receber saudações respeitosas quando andam pelas praças.
39 Sudeutsa wahoro eze sidyhydyhywytsa sisapyrẽtsa zuba siakparawy. Tahamyikahanaha zeka isapyha zuba siakparawy. Sisorokrẽtsa. “Katsaktsa wasani tsimykaranaha” mybarapetu nikaranaha.
39 E como gostam de sentar-se nos lugares de honra nas sinagogas e à cabeceira da mesa nos banquetes!
40 Asahi maku nihyrikosokdaze haramukuka namy piaksenaha. Okyrysaro piaksenaha. Asahi kytsa okzeka Deus bo mopamykysokonahaze sipapatu haramukukaka namy piaksebanaha. Kytsa okzeka ihyritywaha humo zuba, Deus sihumo tsihyrinymyrẽta. Atahi sinini ykarawy bo mysipehahik anaeze tahawahi mynapykyryknaha — niy.
40 No entanto, tomam posse dos bens das viúvas de maneira desonesta e, depois, para dar a impressão de piedade, fazem longas orações em público. Por causa disso, serão duramente castigados”.
41 Kyze Sesus Deus wahoro zubata isturupeze okyrysarosuk baze nidyhyky. Kytsa okyrysaro suk bo zipopokonaha ana bo hi nikozoko. Sinamyrẽtsa okyrysaro tsizubarẽna ty poktohi nikaranaha.
41 Jesus sentou-se perto da caixa de ofertas do templo e ficou observando o povo colocar o dinheiro. Muitos ricos contribuíam com grandes quantias.
42 Iwaze haramukuka bo iktsa niy. Inamybyitatsa tu okyrysaro suk bo korok niy. Atatsa okyrysaro suk bo okyrysaro kaha tihi petok tsibik zuba korok niy.
42 Então veio uma viúva pobre e colocou duas moedas pequenas.
43 Iwaze Sesus zinymyrykynahatsa pe: — Totsohi bo iktsatahaktsa! Atatsa okyrysaro tsizubarẽna ty nyny niy, iwatatsatu petok tsibik korok niy. Sinamyrẽtsa okyrysaro tsizubarẽna ty nyny niaha iwatsa tu siokyrysaro kino kyhybyri habara ziknakara. Atatsa katsa batu. Inamybyitatsa tu okyrysaro ty tadisahawy huakaty nynybaik niy. Deus okzeka ikahatyhi okyrysaro ty nynybaik niy. Atatsa hi okyrysaro ty nynybaik tsihyrizikporẽtatsa nikara — Sesus niy.
43 Jesus chamou seus discípulos e disse: “Eu lhes digo a verdade: essa viúva depositou na caixa de ofertas mais que todos os outros.
44 — ausente —
44 Eles deram uma parte do que lhes sobrava, mas ela, em sua pobreza, deu tudo que tinha”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.