Marcos 10
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Iwaze Sesus niparak. Sudeja bo. Sorodão buburu zitsikza. Iwaze myzubaha ibo inakypykyknaha nisihyrinymyrykyzo.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Pariseutsa zukzuk niaha. Izumunahaze ibo nipamykysokonaha. Asatu niharapepehakanahatsa tu iharere zimyi tsihikiknaha. Ipe niaha: — Hawa sa wasani maku taoke pimoewyhik zeka Moises harere bo ja batu yhỹ ha — niaha.
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Sesus: — Amo taparakta Moises harere botu zahapehaka — niy.
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Moises tihi: — Maku taoke pimoewy tsihik zeka tapara papeu atatsa soho piwataha iwaze atatsa pãoty zikaha my. “Ikia hi batu kaokebyitatsa” piwatahaka — niaha. Iwa kytsa siokeza siakparawy byizeka ziknakaranaha. Aokzeka ja wasani nikaranaha.
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Sesus ispe niy: — Ikiahatsa Deus harere bo yhỹ ahabyitsa tsikykaranaha. Iwatsa tu Moises ahaharere bo yhỹ niy. Deus harere bo ahawabytoktobyitsa tu tsimykaranaha iwaze Moises ahaharere bo yhỹ niy.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Tapara Deus mybarawy nizuknize iwaze maku wytyk ahatsa niwatihi nisisukni. Petoktsa nisisukni.
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Iwatsahi kytsa tahazotsa bara botu tahasapynaha tahaokeza tuk zuba tahasapynaha. Isukzata batu ata zuba mozuru harapetok mozurukunaha.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 — ausente —
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Iwatahi Deus maku ibarikta nizukni atatsa ioke nizukni niwatihi Deus okzeka estuba zubata wata iwatahi ba zikaharapemoewynaha. Iwa zeka batu imysapy — niy.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa wahoro bo pakuzo niaha. Asa tihi: — Amy ty sa nisihyrinymyryky — niaha.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Iwaze Sesus ispe niy: — Maku taoke moewyky zeka mektatsa tu piakse zeka batu imysapy my. Taoke humo batu imysapy my.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Iwa wytyk atatsa kino tabarikta moewyky zeka mekta tu piakse zeka. Atatsa imysapybyitatsa. Tabarikta humo batu imysapy — niy. Nawa Sesus sibo nipamykysoko.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Kyze wastuhu sizotsa tahahyrytsa Sesus bo nisioktykyryknaha. — O Sesus myhyrytsa ty paik tsimy zeka sakurẽtsa tsimoziknaha — niaha. Zinymyrykynahatsa sihumo sisakparẽtsa iwatsahi batu ibo zuk. — O nabo tsiksizonahaktsa! — niaha.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Sesus ziwabyze takyriki. Sesus: — “O nabo tsiksizonahaktsa!” soso byitaha! Jabyitsa uta kabo tynasioktyhyknahaktsa! Deus tyryktsa jabyitsa watsa.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Jabyitsa kino isapyha ty isty nyny my zeka sakurẽtsa moziknaha: yhỹ sisopyk. Jabyitsa watsa zeka Deus pe: yhỹ tsimaha. Deus pe: yhỹ aha byizeka ityryktsabyitsa tu tsimaha — niy.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Sesus sihyrytsa nisibykyk, siwatu isty paik niyze. Deus pe: — O kazo sihyrytsa tynasipokzitsikikta — niy.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Kyze Sesus ziokpykyze iwaze niukuru maku tsinamyrẽta ibo izumu. Izumuze Sesus okeryk taekaratsa humo puruk puruk niy. O Sesus tsimysapyrẽta humo ka iwaze puruk puruk niy. Ipe niy: — O myhyrinymyrykytsa ikia hi tsamysapyrẽta. Hawa sa mykara, iwatahi uta mohyrikosokdaze Deus tuk kawahi mynapykyryk — niy.
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Sesus: — Amo skaraba ikia kape tsiky “tsimysapyrẽta”. Deus zuba tsimysapyrẽta koikny baktatu tsimysapyrẽta.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Deus harere tsinymyryky. Mektsa okeza ba ziksipyrirynaha. Ba zikahapebezenaha. Usta namy ty hyryk hyryk byitaha. Ba zikspihikbatanaha. Ba zik mybarapetu tsimaha. Azotsa humo awatu ty amypokzitsiuhukta! Deus harere bo yhỹ tsimy zeka iwaze Deus tuk tawahi tsimynapykyryk — niy.
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Inamynikita ipe niy: — O myhyrinymyrykytsa jabasize tu aharere humo wasani ziknakara — niy.
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Iwaze Sesus ibo iktsaziu niy. Ihumo tsimypokzitsiarẽta. Ipe niyzo: — Ikia aba estubaha ty tsimy. Tsipiksi anamy huak ty okyrysaro ty. Iwaze sinamybyitsa bo okyrysaro ty nynybaik tsimy. Iwaze hi anamy baba ty Deus sapy eze tu tsimy. Anamy baba ty mopykyryk. Bykyze pany! Kapik tynao — niy.
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Inamynikita ana ziwabyze iakubyri tisukatsihikrẽta. Tsinamyrẽta hi tanamy pokzi tsiwy tuk batu yhỹ niy iwatahi batu iaku. Sesus ekze niparak tisukatsihikrẽta.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Iwaze Sesus zinymyrykynahatsa bo iktsa niy. Ispe niy: — Sinamyrẽtsa Deus tyryktsa moziknaha tsihokdaharẽna. Tahanamy bo zuba mytsaty mynakaranaha.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Zinymyrykynahatsa iharere humo nipybybaiknaha. Sesus nitsasokozo: — O kytsa katukytsa watsa hawa Deus tyryktsa moziknaha tsihokdaharẽna hỹ Deus harere bo yhỹ ahabyitsa iwatsahi ba Deus tyryktsa zikyziknaha.
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Tsihokdaharẽna siraratsa kamero inarokota mysukwowowy ispioke buruk mytsuk. Tsinamyrẽta Deus tyryk mozik tsihokdaharẽna hỹ batu zik — niy.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Ana humo ziwabykynahaze sipybyrẽtsa asa zuba nipamykysokonaha. — Aty skaraba Deus tyryktsa moziknaha — nikaranaha.
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Sesus sibo iktsaziu niy. Ispe niy: — Kytsa tuka batu zikaha. Deus humo ka batu amy tohi ihokdaha.
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Peduru ipe niy: — Niwazuba! Katsaktsa mybo ka iktsa tykta, mynamy mywahoro eze niwatihi tsizubarẽna tsikzerebaiknaha iwaze ikia tuk tsimymysapynaha — niy.
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Sesus: — Kaharere wasani my. Wabyziutaha! Aty tawahoro perekek zeka katukta mozik, atakta Deus wasaniha humo tispirikporẽta mozik. Atahi abaka sẽ sizubarẽtsa wahoro ty nyny mykara, ana wata aty tatukytsa myserekek zeka, taziky, tatsy, taje, tazo, tahyrytsa tatsuhuk iwa myserekba zeka ustsa itukytsa Deus ibo nyny my. Sẽ itukytsa sizubarẽtsa hỹ.
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 Abaka ustsa ziky, itsy, ije, izo, ihyrytsa, itsuhuk sẽ sizubarẽtsa ty iwa ibo nyny mykara. Ustsa pisapybyriki. Kyze atakta mohyrikosokdaze Deus baze tawahi mynapykyryk.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Sizubarẽtsa tihi: “O katsaktsa myhyrizikwanitsa tsa watsa tsimoziknaha” mybarapetu nikaranaha. Asaktsa siapiktsa zuba moziknaha. Abaka sizubarẽtsa siapiktsa maha asahi sihyrizikwanitsa watsa moziknaha — Sesus niy.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Kyze Serusarẽhe bo niukurunahaze Sesus siharaze niukuru. Zinymyrykynahatsa ihumo mytsaty nikaranaha. Ustsa kytsa siapik niukurunaha sipybyrẽtsa nikaranaha. Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa bo nipamykysokozo, hawa sa ihumo my.
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 — Wabyziutaha aba katsa Serusarẽhe bo tsikukurunaha. Uta Deus zikpehata ahawata ikyzik Serusarẽhe bo mokuru. Nakpo zukzuk tsimahaze kytsa taparaktsa Deus wahoro eze ziknapamykysonahatsa, Moises harere ty nisihyrinymyrynahatsa iwatsa kasukyrytsitsa bo pikoktyhyryknaha. Pikspihikbatanaha. “Atakta Deus okzeka batu mysapy mykara, katsa kino niwatihi atakta batu mysapy mytsaty tsimykaranaha” motsasonaha. Bipyritsa bo pikoktyhyryknaha.
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Pikuezozokoknaha. Pikikinaha. Pikbezenaha. Iwaze petok puruze mynahyrizikpo. Utakta Deus zikpehata, ahawata ikyzik pikbezenaha — Sesus niy.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Kyze Tsiaku itsy Suão niwatihi Sesus bo izumunaha. Asa hi Sebedeu hyrytsa niaha. Sesus pe niaha: — O myhyrinymyrykytsa abo tsimyzapykykynaha zeka atsatu mybo yhỹ tsimy — niaha.
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 — Amy sa tsimyzihikiknaha — niy.
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 — Ikia aparakbaha abazubata tsimozikze katsaktsa abaze dyhy dyhy tsimaha. Estuba apanuryk taba dyhy my. Usta apawazo taba dyhy my — niaha.
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 — Amy sa tsimyzapykykynaha batu ahahyrinymyry. Tozeka ja sinini tsimaha kawata ja. Pikbezenahaze ikiahatsa ja. Kawata pahabezenaha zeka ana kino ahapunihiku ja.
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Yhỹ niaha. Iwaze Sesus ispe niy: — Sinini tsimaha kawata hỹ. Pahabezenaha kawata pikbezenaha hỹ.
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Aty kabaze dyhy my ba ziktsaso. Aty kapanuryk taba dyhy my. Aty kapawazo taba dyhy my ba ziktsaso. Deus botu nisiwatawy utakta batu — Sesus niy.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Ustsa zinymyrykynahatsa Tsiaku Suão ahatsa harere ziwabynahaze taokanikinaha.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Iwatahi Sesus tabo inasipehaze ispe niy: — Bipyritsa pehatsa kytsa sizubarẽtsa mysipehakanaha. Katsa abazubatsa mytsaty ahabyitsa mykaranaha. Kytsa ziknasipehaikiknaha. Ana tyhi ahahyrinymyrẽtsa.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Ikiahatsa ahatuk batu. Aty mysipeha tsihikik atahi sizubarẽtsa mysitsumuẽhĩ.
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 Aty myhyrizikwanita mozihikik ahatuk sizubarẽtsa mysitsumuẽhĩkĩ.
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Mybarawy bo inasikze myzubaha mysitsumuẽhĩ. Myzubaha humo ba katsumuẽhĩhuk kytsa katy ba ziktsumuẽhĩnaha ana bo ka batu zuk. Ikzumuze mybarawy ezektsa sisapyzeky mohyrikosokda iwatsahi asaktsa Deus tuk tahawahi mynapykyryknaha. Kabezewy humo kytsa simysapyrẽtsa moziknaha ana bo hi ikzumu — niy.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Kyze Baratimeu ihyrizikubyita zizororowy. Sesus zinymyrykynahatsa tuk Serikoho bo niukurunaha. Kyze Serikoho zipokonahaze kytsa sizubarẽtsa siapik niukurunaha. Ihyrizikubyrita Baratimeu Timeu tse Serikoho ske sak eze nidyhyky. Ba zikozo batu amy tohi humo ziky. Kytsa ziharamunahaze sakpyri zuba ziwaby. — O kaboja, kaboja! — nikara. Kytsa okyrysaro ty ibo nyny niaha. Siske eze nidyhyky. Kytsa Baratimeu pe: — Sesus Nasare ezekta mozumu — niaha.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Iwaze Sesus ibaze Baratimeu kaka niy: — O aidytykta Sesus! Tyziktsumuẽhĩkta! O Sesus ikia mydiri Dawi tse kahumo amypokzitsiukta — kaka niy.
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Kytsa zibetsakaknaha: — O aksobyitykta! — niaha. Tybyi zuba niy: — O tyziktsumuẽhĩkta kahumo amypokzitsiukta, Sesus! — kakazo niy.
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Sesus itarikto: — Pany! Uta kabo tyzioktyhyknaha! — niy. Kytsa ihyrizikubyita zihuahuahiknaha: — O apybybyihukta! Riktotykta! Sesus pahuahuaka — niaha.
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Atsoko itarikto. Tasuk izezerẽnikita zibokikare. Sesus bo niparak.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Sesus: — Amo skaraba hawa sa my — niy. — O myhyrinymyrykytsa ba zikozo. Kahyriziktsa tysizororowykta! — niy.
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Sesus: — Ikia kahumo aspirikporẽta. Iwatahi pazororowy — niy. Iwaze nihyriziktsa nisizororowy nikozozo. Sesus hapik niukuru.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.