Lucas 7
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC
1 Kyze Sesus sizubarẽtsa bo nipamykysobaze niukuru. Kaparanaũ bo zumu. Anaeze sodadu tsumuẽhĩtsa zizororowy.
1 Tendo Jesus concluído todos os seus discursos ao povo que o escutava, entrou em Cafarnaum.
2 Kyze maku sẽ sodadutsa nisipeha, atakta sodadu Homa ezekta. Estuba tsumuẽhĩtsa humo tsimypokzitsiukrẽta. Ata hi imyitsapyrita iwatahi asiba nihyrikosokda.
2 Havia lá um centurião que tinha um servo a quem muito estimava e que estava à morte.
3 Niytahi taparakta sodadutsa Sesus bo, Sudeutsa taparaktsa ypykyhytsa nisipeha. Ikiahatsa Sesus pe taha: — Panykta! Uta katsumuẽhĩtsa tsizororowykta tsimaha — niy. Hyỹ niaha. Iwa Sesus bo nisipeha.
3 Tendo ouvido falar de Jesus, enviou-lhe alguns anciãos dos judeus, rogando-lhe que o viesse curar.
4 Niukurunaha. Zumunahaze Sesus bo nizapykykynaha. Sesus pe niaha: — Ikia mytukta! Taparakta sodadutsa bo tynakozore. Iwaze itsumuẽhĩtsa tsipizororowy. Sodadutsa pehatsa Sudeutsa humo tsimypokzitsiukrẽta.
4 Aproximando-se eles de Jesus, rogavam-lhe encarecidamente: Ele bem merece que lhe faças este favor,
5 Atahi katsa mytsyhyryze Deus wahoro nizukni. Tsimysapyrẽta humo ikia mytukta! — nikaranaha.
5 pois é amigo da nossa nação e foi ele mesmo quem nos edificou uma sinagoga.
6 Iwatahi Sesus situk niparak. Tykareze tuze taparakta sodadutsa wahoro bo nikaranaha. Sodadutsa pehatsa ituktsa zihobyknaha.
6 Jesus então foi com eles. E já não estava longe da casa, quando o centurião lhe mandou dizer por amigos seus: Senhor, não te incomodes tanto assim, porque não sou digno de que entres em minha casa;
7 Nezeba taparakta sodadutsa ispe niy: — Katuktsa aidyktsa! Sesus bo tsinakozorenaha. Katsyhyryze Sesus pe tsimaha: “O kapehatsa. Ikiahatsa kawahoro bo paku pakubyity, kamysapybyita tu mykara iwatahi ba ziktsuk. Kasikpybyrẽta. Iwatahi batu kabo paku tsimy. Tytsasozubakta! Aharere ty zuba katsumuẽhĩtsa tsipizororowy.
7 por isso nem me achei digno de chegar-me a ti, mas dize somente uma palavra e o meu servo será curado.
8 Aharere soho humo kahyrinymyrẽta. Uta niwatihi kapehatsa harere bo hyỹ kasopyk. Sodadutsa kaharere bo hyỹ sisopyk. Mysipehaze: ‘Nabo pãoty!’ Ana humo kino moparak. Usta pe ‘Pany!’ Ana humo kino mozumu. Katsumuẽhĩtsitsa iksipehaka: ‘Nawa tykta!’ Ana humo kino hyỹ maha” Nawa sodadutsa pehatsa tuktsa bo nitsasoko. Ikia kawata tsimy zeka katsumuẽhĩtsa tsipizororowy — niy. Niahatsahi sodadutsa pehatsa tuktsa iharere Sesus bo nikaranaha.
8 Pois também eu, simples subalterno, tenho soldados às minhas ordens; e digo a um: Vai ali! E ele vai; e a outro: Vem cá! E ele vem; e ao meu servo: Faze isto! E ele o faz.
9 Ana Sesus ziwabyze paikpa mytsaty nikara. Sizubarẽtsa bo Sesus nitsasoko: — Wabytaha! Sudeutsa batu kahumo sispirikpo maha. Sodadutsa pehatsa watsa. Atahi kahumo ispirikpota babata Sudeutsa batu — niy.
9 Ouvindo estas palavras, Jesus ficou admirado. E, voltando-se para o povo que o ia seguindo, disse: Em verdade vos digo: nem mesmo em Israel encontrei tamanha fé.
10 Kyze ituktsa sodadutsa pehatsa wahoro bo ziksizonaha. Iwaze nipupunahaze nizororota bo nikozonaha. Itsumuẽhĩtsa botu nizororo. Iwa Sesus sodadutsa pehatsa tsumuẽhĩtsa zizororowy.
10 Voltando para a casa do centurião os que haviam sido enviados, encontraram o servo curado.
11 Iwaze Sesus niukuruzo. Zinymyrykynahatsa ituk niukurunaha. Sizubarẽtsa tuk niukurunaha.
11 No dia seguinte dirigiu-se Jesus a uma cidade chamada Naim. Iam com ele diversos discípulos e muito povo.
12 Sesus Naĩ hudikhudikwy bo zumubahaneze kytsa sizubarẽtsa zihobyknaha. Asahi iytyk bo niukurunaha. Haramukuka tse itaypykze nihyrikosokda. Kytsa iytyk bo zebykyknaha. Ata babata zuba itse. Atatsa zuba kytsa sizubarẽtsa atatsa tuk niukurunaha.
12 Ao chegar perto da porta da cidade, eis que levavam um defunto a ser sepultado, filho único de uma viúva; acompanhava-a muita gente da cidade.
13 Kyze Sesus haramukuka zinyze ihumo imypokzitsi izumu. Niytahi atatsa pe: — Asukabyityktsa — niy.
13 Vendo-a o Senhor, movido de compaixão para com ela, disse-lhe: Não chores!
14 Niytahi ihyrikosokdata bo zumu. Isukpesuk bete zebykyknaha. Iwaze ibyktsitsa ske pokteze pykpyk niaha. Sesus ihyrikosokdata pe niy: — O kyitykta! — niy.
14 E aproximando-se, tocou no esquife, e os que o levavam pararam. Disse Jesus: Moço, eu te ordeno, levanta-te.
15 Iwaze atsoko ihyrikosokdata kyik tsiharadyhy niy. Atsoko nipamykysokozo. Sesus ije bo zisi.
15 Sentou-se o que estivera morto e começou a falar, e Jesus entregou-o à sua mãe.
16 Kytsa sizubarẽtsa zinynahatsa sipybyrẽtsa niapykyknaha. Iwaze Deus bo nipamykysokonaha: — O Deus ikia hi tsamysapyrẽta. Ikia zuba wasanita — nikaranaha. Asa zuba nipamykysokonaha — Deus sohotsa natakaha mybo izumu. Deus mybo izumu katsa ityryktsa tsimoziknaha — nikaranaha.
16 Apoderou-se de todos o temor, e glorificavam a Deus, dizendo: Um grande profeta surgiu entre nós: Deus voltou os olhos para o seu povo.
17 Nanabyitaba sizubarẽtsa ziwabykynaha. Sesus tahawatu ziwabykynaha. Sudeja ezektsa nawatsatu isoho ziwabykynaha. Haramukuka tse inahyrizikpo naha ziwabykynaha.
17 A notícia deste fato correu por toda a Judéia e por toda a circunvizinhança.
18 Suão Batista tuk zinymyrykynahatsa ziwabykynaha. Asa hi Suão bo nitsasokonaha.
18 Os discípulos de João referiram-lhe todas estas coisas.
19 Ziwabyze petoktsa pe niy: — Pany pãotyny. Sesus boktsa! — niy. Niytahi zinymyrykynahatsa petoktsa Sesus bo nisipeha. Ikiahatsa ipe tsimaha: — Ikiahi sa Deus zapehata. Usta za tapery tsimaha — niy. Yhỹ nikaranaha. Iwatsahi Sesus bo nitururuknaha.
19 E João chamou dois dos seus discípulos e enviou-os a Jesus, perguntando: És tu o que há de vir ou devemos esperar por outro?
20 Ibo zumunahaze ipe niaha: — Suão Batista nimypeha. Iwatsahi tsiknatururuknaha. “Ikiahi sa Deus zapehata. Usta za tapery.” Nezeba Suão mype niy — nikaranaha.
20 Chegando estes homens a ele, disseram: João Batista enviou-nos a ti, perguntando: És tu o que há de vir ou devemos esperar por outro?
21 Jabasykyri Sesus sizubarẽtsa nisizororowyky. Kytsa hyrikoso sapybara situkoktsa pororo nakaranahatsa nisiksiwyhik. Ustsa sihyrizikubyitsa kino niwatihi nihyrizikzororonaha.
21 Ora, naquele momento Jesus havia curado muitas pessoas de enfermidades, de doenças e de espíritos malignos, e dado a vista a muitos cegos.
22 Sesus: — Suão bo tsiksizonaha! Tsinykynaha, tsiwabykynaha anaty Suão bo tytsasonaha! Sihyrizikubyitsa nihyrizikzororonaha. Siekbyritsa nizororobanaha. Tahakõrõrõtsa humo asiba nibibibanahatsa tu nizororobaiknaha. Siharawitsa tu ziwabykynaha. Niakbakanahatsa inahyrizikpobanaha. Sinamybyitsa Deus wasaniha piwabykynaha. Sakurẽtsa mykaranaha iwa Suão bo tytsasonaha — niy.
22 Respondeu-lhes ele: Ide anunciar a João o que tendes visto e ouvido: os cegos vêem, os coxos andam, os leprosos ficam limpos, os surdos ouvem, os mortos ressuscitam, aos pobres é anunciado o Evangelho;
23 Sesus: — Aty kahumo tispirikporẽta zeka iwatahi tsakurẽta mozik — niy.
23 e bem-aventurado é aquele para quem eu não for ocasião de queda!
24 Suão Batista nisipehanahatsa petoktsa nitururuknahaze Sesus kytsa sizubarẽtsa bo nipamykysoko.
24 Depois que se retiraram os mensageiros de João, ele começou a falar de João ao povo: Que fostes ver no deserto? Um caniço agitado pelo vento?
25 Suão soho nitsasoko: — Amo skaraba ikiahatsa jerukbara bo tsikukurunaha. Amo sa tsinykynaha, hwi tsibik zopok humo wãkwãk nikara. Batu ba. Suão batu hwi tsibik wabyita niy. Amo tsiny tsihikiknaha. Tisuksapyrẽta ja. Batu, sisuksapyrẽtsa ispehatsa wahoro sihezõje taeze mopykyknaha. Sinamyrẽtsa. Suão inamybyita niy.
25 Mas que fostes ver? Um homem vestido de roupas finas? Mas os que vestem roupas preciosas e vivem no luxo estão nos palácios dos reis.
26 Amo skaraba tsiny tsihikiknaha za Deus harere sohokotsa ja. Suão Deus sohokotsa babata.
26 Mas, enfim, que fostes ver? Um profeta? Sim, digo-vos, e mais do que profeta.
27 Suão soho botu ziwatahakanaha: “Iktsa katsumuẽhĩtsa kaharaze iakzohota. Ske pizozik kahumo pykyhytuty my. Hawa kytsa ske zizozikbanaha siwatsa Suão kytsa nisihyrinymyryky iwa zeka zipehata humo piperykynaha. Sizubarẽtsa Suão harere humo kabo pikymynaha”.
27 Este é aquele de quem está escrito: Eis que envio o meu mensageiro ante a tua face; ele preparará o teu caminho diante de ti {Ml 3,1}.
28 Iwa Suão soho Deus harere ziwatahakanaha — niy. — Kytsa tapara nipupurukbanahatsaktsa myhyrizikwanibyitsa. Suão zuba myhyrizikwanikita niy. Iwatatu aty Deus tyryktsa tuk my, atahi myhyrizikwanikita hỹ. Suão batu — niy.
28 Pois vos digo: entre os nascidos de mulher não há maior que João. Entretanto, o menor no Reino de Deus é maior do que ele.
29 Aparakbaha okyrysaro bykyktsitsa kino niwatihi ana humo hi ziwabykynahaze: — O Deus wasani tsimykara — nikaranaha.
29 Ouvindo-o todo o povo, e mesmo os publicanos, deram razão a Deus, fazendo-se batizar com o batismo de João.
30 Tapara Suão nisiharasusuku Deus harere bo yhỹ nikaranaha. Pariseutsa sihyrinymyrykytsitsa ahatsa Deus harere bo batu yhỹ niaha. Suão humo siharasusu tsihikbyitsa nikaranaha.
30 Os fariseus, porém, e os doutores da lei, recusando o seu batismo, frustraram o desígnio de Deus a seu respeito.
31 Niytahi Sesus kytsa bo nipamykysokozo: — Kytsa abaktsa sa hawa — Sesus nikara. Uta mysiwatawy niy.
31 A quem compararei os homens desta geração? Com quem se assemelham?
32 Asahi jabyitsa watsa. Jabyitsa mowakyrikinaha kõpara ykarawy eze modyhydyhykynaha. Paikpa harape bo hua hua mykaranaha:
32 São semelhantes a meninos que, sentados na praça, falam uns com os outros, dizendo: Tocamos a flauta e não dançastes; entoamos lamentações e não chorastes.
33 Suão Batista izumuze hauk ahabyita niapykyryk. Duabohotsa tsik batu tsõ. Suão soho humo mybarapetu tsikykaranaha: — O ihyrikoso sapybara Suão tuk mynapykyryk tsikykaranaha — niy.
33 Pois veio João Batista, que nem comia pão nem bebia vinho, e dizeis: Ele está possuído do demônio.
34 Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Uta ahabo ikzumu. Myzikdisahaikik. Myzikuikik iwa ikykaraze kasoho humo mybarapetu tsikykaranaha: — Iktsa taha! Atakta titsaurẽta tsikaha. Okyrysaro byktsitsa tuk tadisahaka. Ustsa kytsa simysapybyitsa tu nikaranaha iakparawy tsimaha — niy.
34 Veio o Filho do Homem, que come e bebe, e dizeis: Eis um comilão e beberrão, amigo dos publicanos e libertinos.
35 Kytsa: — O katsa zuba myhyrinymyrẽtsa. Wasani my tsimaha — maha. — Batu ba. Batu sihyrinymyry Deusta koikny bakta hyrinymyryhy tu aty hyỹ my zeka wasani mykara — nikara.
35 Mas a sabedoria foi justificada por todos os seus filhos.
36 Niytahi maku Pariseu Sesus pe niy. — Pany! Pakutyny kawahoro eze tsimymydisahanaha — niy. Yhỹ niy. Sesus Pariseu wahoro bo nitsuk. Iwaze mydisahawyzozowy baze tadyhy.
36 Um fariseu convidou Jesus a ir comer com ele. Jesus entrou na casa dele e pôs-se à mesa.
37 Kyze wytyk imysapybyitatsa Sesus bo inatsuk. Atatsa anaeze zikzurukutatsa. Imysapybara ty zuba ziknakaratatsa kytsa ykparawy. Ana ziwabyze Sesus Pariseu wahoro eze niytatsahi ibo izumu. Iwatatsahi jokmorẽnikia bykyhy tuk netsukuk. Jokmorẽnikia ty taoporosuk eze tsipokzitsarẽna tu zibykyk.
37 Uma mulher pecadora da cidade, quando soube que estava à mesa em casa do fariseu, trouxe um vaso de alabastro cheio de perfume;
38 Atatsa Sesus bo zumu. Sesus sukpe baze niriktohoko. Ipyrytsa baze babatu okmymyhãtatsa. Nipuziuku. Tahyritsik tyty zipyrypikik. Taharadi tyty zipyrywikik. Ipyrytsa sukpe ty piok piok nikara. Jokmorẽnikia ty zipyrysusuku.
38 e, estando a seus pés, por detrás dele, começou a chorar. Pouco depois suas lágrimas banhavam os pés do Senhor e ela os enxugava com os cabelos, beijava-os e os ungia com o perfume.
39 Pariseu ibo nikozoze mytsaty niy: — O Sesus Deus sohokotsa babata ja. Deus sohokotsa babata zeka wytyk soho humo tsihyrinymyrẽta. Imysapybyitatsa tu ipyrytsa humo paik nikara anahi zinymyryky — mytsaty niy.
39 Ao presenciar isto, o fariseu, que o tinha convidado, dizia consigo mesmo: Se este homem fosse profeta, bem saberia quem e qual é a mulher que o toca, pois é pecadora.
40 Niytahi Sesus Pariseu pe niy: — O Simaõ ikia tuk mopamykyso tsihikik — niy. — O myhyrinymyrytsa tytsaso — niy.
40 Então Jesus lhe disse: Simão, tenho uma coisa a dizer-te. Fala, Mestre, disse ele.
41 Sesus: — Kyze makutsa petoktsa tsinamyrẽta okyrysaro ty batu tysirezo. Estuba okyrysaro tsizubarẽna batu isty sirezo. Kĩjẽtos okyrysaro batu isty sirezo. Usta okyrysaro tsikaeni zuba sĩkuẽta zuba batu isty sirezo. Kytsa petoktsa batu okyrysaroko nikaranaha. Tsinamyrẽta bo okyrysaro ty batu nyny zikaha. Kytsa batu amy tohi niaha.
41 Um credor tinha dois devedores: um lhe devia quinhentos denários e o outro, cinqüenta.
42 Iwaze tsinamyrẽta tihi: “Uta kaokyrysaro soho humo ikspiritsokda. Okyrysaro ikiahatsa kabo batu tysizo. Kyzekta niwatihi” niy. Iwaze sa aty ihumo iakuta babata mozik — Sesus nikara.
42 Não tendo eles com que pagar, perdoou a ambos a sua dívida. Qual deles o amará mais?
43 Simaõ ipe niy: — Atakta okyrysaro tsizubarẽna zisirezo. Atahi tsinamyrẽta tihi: “Kĩjẽtos okyrysaro ikspiriktsokda” niy. Atahi tsakurẽta atahi kok iakuta babata my — niy. Sesus ipe niy: — Wasani tsikykta — niy.
43 Simão respondeu: A meu ver, aquele a quem ele mais perdoou. Jesus replicou-lhe: Julgaste bem.
44 Iwaze Sesus wytyk bo iktsa niy. Simaõ pe niy. — Atatsa wytyk bo iktsa tykta. Uta awahoro bo iknatsukze ikia pihik ty batu kabo nyny tsiky. Iwatahi pihik ty kapyrypikwy ty batu nyny tsiky. Atatsa hi tahyritsik ty zikpyrypikik. Taharadi ty zikpyrywiki. Ikzumuze ikia batu katy hapyryk aha. Atatsa zuba kapyrytsa ty piok piok nikara. Ikia oreo ty kaharek bo batu nyny tsiky. Atatsa hi jokmorẽnikia ty zikpyryharasusuku.
44 E voltando-se para a mulher, disse a Simão: Vês esta mulher? Entrei em tua casa e não me deste água para lavar os pés; mas esta, com as suas lágrimas, regou-me os pés e enxugou-os com os seus cabelos.
45 — ausente —
45 Não me deste o ósculo; mas esta, desde que entrou, não cessou de beijar-me os pés.
46 — ausente —
46 Não me ungiste a cabeça com óleo; mas esta, com perfume, ungiu-me os pés.
47 Wasani nikara. Atatsa hi imysapybyitatsa tu nikara iwatatsa tu Deus ziokzo. Atatsa kahumo tsimypokzitsirẽtatsa iwaze Deus ziokzohik niy. Atatsa kahumo tsimypokzitsiarẽtatsa niyzik — niy. Kytsa tahape: — O mymysapybyitsa tsikykaranaha tsikaeni zuba iwaze Deus myhumo mymyokzo mytsaty ahabyitsa tsimykaranaha. Iwaze Deus maku imysapybyita ty puẽtsik zuba mysiokzo atahi kytsa humo puẽtsik zuba imypokzitsi — niy.
47 Por isso te digo: seus numerosos pecados lhe foram perdoados, porque ela tem demonstrado muito amor. Mas ao que pouco se perdoa, pouco ama.
48 Iwaze Sesus atatsa pe niy: — Amysapybyri humo Deus ziokzohik — niy.
48 E disse a ela: Perdoados te são os pecados.
49 Kytsa nidyhydyhykynahatsa asazubatsa tuk nipamykysokonaha. — Aty skaraba niwa isopykta nikaranaha. Mysapybyitsa tu tsimykaranaha mymyokzo — nikaranaha.
49 Os que estavam com ele à mesa começaram a dizer, então: Quem é este homem que até perdoa pecados?
50 Sesus atatsa pe niy: — Ikia kahumo aspirikporẽtatsa. Abaka akurẽtatsa tsimozik. Tsiksi — niy. Iwa Sesus Simaõ bo wytyk soho nitsasoko. Nezeba imysapybara ty zuba ziknakaratatsa Deus ziokzohik, meky watu niyzik.
50 Mas Jesus, dirigindo-se à mulher, disse-lhe: Tua fé te salvou; vai em paz.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.