Lucas 2
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVI
1 Sesus Kiristu purukwy. Deus zipehata mymyoktyhyrykta. Kuirini Sirija ezektsa pehatsa. Aukusto sizubarẽtsa pehatsa niy. Homa ezektsa pehatsa ityryktsa tuk niy. Aukusto tihi: — Ikiahatsa ahazubarẽtsa nabo pãotaha! niy.
1 Naqueles dias César Augusto publicou um decreto ordenando o recenseamento de todo o império romano.
2 Taparaktsa ahadiritsa hudikhudikwy bo tsiksizonahaktsa! Anaeze aty ahanaro piwataha — niy.
2 Este foi o primeiro recenseamento feito quando Quirino era governador da Síria.
3 Hyỹ niaha. Iwaze kytsa sizubarẽtsa ziksikinaha.
3 E todos iam para a sua cidade natal, a fim de alistar-se.
4 Sose Nasare ezekta. Nasare Karireja eze tu niy. Iwaze Berẽhe bo zumu. Tubabatu Sose taparaktsa idiritsa Berẽhe eze nipupurukuknaha. Dawi inarokota. Iwatsahi Berẽhe bo zumunaha. Maria ituk zumuku.
4 Assim, José também foi da cidade de Nazaré da Galiléia para a Judéia, para Belém, cidade de Davi, porque pertencia à casa e à linhagem de Davi.
5 Puẽtsikze zuba Sose atatsa piakse. Maria tabykyhytatsa Berẽhe bo zumu. Anabo zumunahaze wahoro inahareknaha. Batu iwewehe. Pikuzatsa parik zuba asa wanu sapy zuba.
5 Ele foi a fim de alistar-se, com Maria, que lhe estava prometida em casamento e esperava um filho.
6 Anaeze, Berẽhe eze ibykyhy nipuruk. Ibykyhywyzytykta nipuruk.
6 Enquanto estavam lá, chegou o tempo de nascer o bebê,
7 Nipurukze panu ty ziakwaraka. Pikuzatsa disahawy suk eze tyhoek niy. Iwaze nipurukze Sose taskyrywy zinaroko Sesus niy.
7 e ela deu à luz o seu primogênito. Envolveu-o em panos e o colocou numa manjedoura, porque não havia lugar para eles na hospedaria.
8 Kyze Berẽhe baze tu hozipyrykzatsa perytsitsa. Unata eze hozipyrykzatsa nisiperykynaha.
8 Havia pastores que estavam nos campos próximos e durante a noite tomavam conta dos seus rebanhos.
9 Iwaze unata bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa sibo natakaha. Deus tsumuẽhĩtsa bo nikozonaha. Sibaze okoro ziky waha niukuru. Sipybyrẽtsa nikaranaha. Bijoikpe iknykta: — Ahapybybyihuktsa Deus hi izikpeha, ahabo wasaniha motsasoko. Tsipiwabynahaze ahakurẽtsa tsimoziknaha.
9 E aconteceu que um anjo do Senhor apareceu-lhes e a glória do Senhor resplandeceu ao redor deles; e ficaram aterrorizados.
10 Aba Berẽhe eze Kiristu nipuruk.
10 Mas o anjo lhes disse: "Não tenham medo. Estou lhes trazendo boas novas de grande alegria, que são para todo o povo:
11 Ibo tynakozorenaha! Ibykyhy panu eze iakwarahata. Pikuzatsa disahawy suk eze mohoeke.
11 Hoje, na cidade de Davi, lhes nasceu o Salvador que é Cristo, o Senhor.
12 Iwaze hi ikiahatsa tu tsimyzinyrenaha yhỹ tsimaha — niy.
12 Isto lhes servirá de sinal: encontrarão o bebê envolto em panos e deitado numa manjedoura".
13 Nitsasobaze bijoikpe iknyktsa sizubarẽtsa ibo atsoko inatakahanaha. Deus bo sizubarẽtsa sakurẽtsa nisakibazikiknaha.
13 De repente, uma grande multidão do exército celestial apareceu com o anjo, louvando a Deus e dizendo:
14 Asahi Deus bo: — O ikia humo ka mykurẽtsa. Ikia hi tsamysapyrẽta Deus wasani tsimykara. Ikia hi taparata bijoikpe ezekta. Mybarawy ezektsa niwatihi sakurẽtsa mykaranaha. Ikia tynasipokzitsiki iwatsahi sakurẽtsa moziknaha — niaha.
14 "Glória a Deus nas alturas, e paz na terra aos homens aos quais ele concede o seu favor".
15 Kyze bijoikpe iknyktsa ziksizonahaze hozipyrykzatsa perytsitsa kino: — Aidyktsa! Berẽhe bo tsimynakozorenaha! Deus katsa mybo nitsaso. Deus tatsumuẽhĩtsa mybo zipehaka. Tsimynakozorenaha! — nikaranaha. Yhỹ niaha.
15 Quando os anjos os deixaram e foram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: "Vamos a Belém, e vejamos isso que aconteceu, e que o Senhor nos deu a conhecer".
16 Iwaze atsoko anabo niukurunaha. Maria Sose ibykyhy iwatsa bo zumunaha.
16 Então correram para lá e encontraram Maria e José, e o bebê deitado na manjedoura.
17 Ibykyhy pikuzatsa disahawy suk eze nihoeke. Hozipyrykzatsa perytsitsa Berẽhe ezektsa bo nitsasokonaha.
17 Depois de o verem, contaram a todos o que lhes fora dito a respeito daquele menino,
18 Berẽhe ezektsa bo wasania ty nipamykysokonaha. Sakurẽtsa nikaranaha.
18 e todos os que ouviram o que os pastores diziam ficaram admirados.
19 Nipybynaha. Maria kino siharere ziwabytatsa tu mytsatyziu nikara. Bykyze hozipyrykzatsa perytsitsa ziksizonaha. Sakurẽtsa nikaranaha.
19 Maria, porém, guardava todas essas coisas e sobre elas refletia em seu coração.
20 Deus bo nisakibazikiknaha. Asa kino: — O ikia humo ka mykurẽtsa. Bijoikpe iknytsa humo mykurẽtsa. Jaba Berẽhe eze Kiristu Deus zipehata nipuruk. Nitsasokoze wasani niy — nikaranaha. Bijoikpe iknykta harere ty asta hareretu nikaranaha. Iwa ziksizonaha.
20 Os pastores voltaram glorificando e louvando a Deus por tudo o que tinham visto e ouvido, como lhes fora dito.
21 Kyze estuba mytsyhyrytsa asiba nipykze Sose, Maria tahatse zipiakzyknaha taparaktsa sopykwy ty nikaranaha. Sesus ty zinaronaha. Tapara tu bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa Maria pe niy: — Bykyze abykyhy mopurukze Sesus ty tsipinaro — niy. Iwa bijoikpe iknykta ipe niy. Iwatsahi Sesus ty zinaronaha.
21 Completando-se os oito dias para a circuncisão do menino, foi-lhe posto o nome de Jesus, o qual lhe tinha sido dado pelo anjo antes de ele nascer.
22 Niahatsahi izotsa Serusarẽhe bo Sesus zioktyhyryknaha. Tubabatu Moises Deus harere ziwatahaka Sudeutsa bo: — Kyze estuba byzoje zirahaze makuskyry nipuruk, ikiahatsa ziknapamykysokota bo siraratsa ty nyny tsimaha. Ziknapamykysokota siraratsa ty Deus okze mysiba — niy. Iwaze makuskyry je wasani niyzikzo. Tabykyhy humo tsakurẽtatsa. Iwatsahi Sose Maria iwatsa Serusarẽhe bo tahatse Deus wahoro zubata bo zibykyknaha. Iwatsahi ziknapamykysokota bo zibykyknaha. Deus bo Sesus ziwatawykynaha.
22 Completando-se o tempo da purificação deles, de acordo com a Lei de Moisés, José e Maria o levaram a Jerusalém para apresentá-lo ao Senhor
23 — ausente —
23 ( como está escrito na Lei do Senhor: "Todo primogênito do sexo masculino será consagrado ao Senhor" )
24 Isukzata amytudutsa petoktsa ty ziknapamykysokota bo nyny niaha. Iwaze ziknapamykysokota amytudutsa Deus okze tysiba. Tubabatu Moises Deus harere Sudeutsa bo nitsasoko: — Wytyk tapara makuskyry pepurukze. Deus makuskyry soho motsaso: “Abykyhywyzytykta, atakta metutu kabo nyny tsimy. Katsewata. Kabo metutu abykyhywyzytykta humo” mykara. Iwatsahi Sose Maria ahatsa Sesus ziknapamykysokota bo zibykyknaha. Siraratsa ziknapamykysokota bo nyny niaha. Deus harere humo amytudutsa petoktsa ty nyny niaha. Siraratsa ty nyny niahaze iwatsahi aparakbaha sihyrinymyrẽtsa, Maria wasani mozikzo — niaha. Moises Deus harere Sudeutsa bo nitsasoko: — Ziknapamykysokota bo siraratsa ty nyny tsimaha. Ziknapamykysokota Deus okze siraratsa mysiba. Taparakta bykyhy nipuruk — niy. Iwa Moises Deus harere ziwatahaka.
24 e para oferecer um sacrifício, de acordo com o que diz a Lei do Senhor: "duas rolinhas ou dois pombinhos".
25 Aba ikia bo Simeõ soho piwatahaka. Kyze maku Simeõ inarokota. Atahi Serusarẽhe eze ziknapykyk. Tubabatu Deus harere humo nispirikpota. Deus harere bo hyỹ ziknakara. Atahi mymyoktyhyrykta piperyky. Mymyoktyhyrykta Sudeutsa bo myze sakurẽtsa moziknaha. Deus hyrikoso ituk tu hỹ.
25 Havia em Jerusalém um homem chamado Simeão, que era justo e piedoso, e que esperava a consolação de Israel; e o Espírito Santo estava sobre ele.
26 Tapara Deus hyrikoso Simeõ pe niy. — Deus myzipehata tsipiny. Iwaze Deus myzipehata tsipinyze tu tsimyhyrikosokda — niy.
26 Fora-lhe revelado pelo Espírito Santo que ele não morreria antes de ver o Cristo do Senhor.
27 Iwaze izotsa ibykyhy tsibik tuk Deus wahoro zubata bo inapupunahaze. Deus hyrikoso Simeõ pe: — O ikia Deus wahoro zubata bokta — niy. Ata kino Deus wahoro zubata bo nitsuk. Izotsa Deus wahoro zubata bo Sesus zibykyknaha iwatsahi Deus harere bo hyỹ niaha.
27 Movido pelo Espírito, ele foi ao templo. Quando os pais trouxeram o menino Jesus para lhe fazer conforme requeria o costume da lei,
28 Niytahi Simeõ Sesus ziny. Iwatahi zebykyk. Deus soho humo tsiharereziurẽta. Nitsasoko:
28 Simeão o tomou nos braços e louvou a Deus, dizendo:
29 — ausente —
29 "Ó Soberano, como prometeste, agora podes despedir em paz o teu servo.
30 — ausente —
30 Pois os meus olhos já viram a tua salvação,
31 — ausente —
31 que preparaste à vista de todos os povos:
32 — ausente —
32 luz para revelação aos gentios e para a glória de Israel, teu povo".
33 Iypyktsa ije niwatihi paikpa mytsaty nikaranaha. Hawa ha ty Simeõ ibykyhy soho nitsasoko ana humo hi nipybybaiknaha.
33 O pai e a mãe do menino estavam admirados com o que fora dito a respeito dele.
34 Niytahi Simeõ Sesus je pe niy: — Wabyty! Deus abykyhy ziny. Sudeutsa sizubarẽtsa ihumo Deus harere bo batu yhỹ zikaha. Ustsa Sudeutsa ihumo Deus harere bo hyỹ zikaha. Sizubarẽtsa ihumo ba siakparawy. Deus atakta abykyhy ziwatawy iwatsahi hawa ha ty kytsa mytsaty mykaranaha ana humo hi tsihyrinymyrẽta. Iwaze kytsa Deus humo sispihikrẽtsa ihumo jokpitsĩhĩbara.
34 E Simeão os abençoou e disse a Maria, mãe de Jesus: "Este menino está destinado a causar a queda e o soerguimento de muitos em Israel, e a ser um sinal de contradição,
35 Ikia niwatihi ba asukatsihik. Abykyhy taypykze kytsa humo sinini mykara. Ikia kino niwatihi sinini tsimykara. Sinini ty sokorotsapu wata ty paskoik naha sinini tsimy — niy. Iwa Simeõ Maria bo nitsasoko.
35 de modo que o pensamento de muitos corações será revelado. Quanto a você, uma espada atravessará a sua alma".
36 Kyze Deus wahoro eze Deus sohokotsata niy. Atatsa Deus wahoro eze ziknapykyryk. Ana inarokotatsa. Panuweu ste. Ase astsabarẽtsa. Nitsaikbatatsa oitẽta kwatero anos.
36 Estava ali a profetisa Ana, filha de Fanuel, da tribo de Aser. Era muito idosa; havia vivido com seu marido sete anos depois de se casar
37 Tubabatu ibarikta nihyrikosokda. Ata tuk mytsyhyry wa ziytyk tseheze iwaze maku nihyrikosokda iwaze atatsa hi nipytsabyri iwatatsahi Deus wahoro eze ziknapykyryk. Iwatatsahi Deus bo ziknapamykysoko. Atatsa tu ziknatadukutu Deus bo ziknasakibaziki.
37 e então permanecera viúva até a idade de oitenta e quatro anos. Nunca deixava o templo: adorava a Deus jejuando e orando dia e noite.
38 Iwaze baba tu izotsa Deus wahoro zubata bo inapupunahaze atatsa kino niwatihi izumu. Iwaze Deus bo nipamykysoko: — O kazo mykurẽtsa, ikia humo kakurẽtatsa. Ikia hi myhumo tsimypokzitsiarẽta — niy. Atatsa Sudeutsa sizubarẽtsa bo nitsasoko. Deus zipehata ziperykynaha. Asahi Deus tyryktsa moziknaha. Asahi Deus zipehata ibo mysioktyhyryk.
38 Tendo chegado ali naquele exato momento, deu graças a Deus e falava a respeito do menino a todos os que esperavam a redenção de Jerusalém.
39 Deus wahoro eze zipykbanahaze tahahudikhudikwy bo ziksizonaha. Sose, Maria, Sesus ahatsa, Karireja bo ziksizonaha. Nasare bo zumunaha.
39 Depois de terem feito tudo o que era exigido pela Lei do Senhor, voltaram para a sua própria cidade, Nazaré, na Galiléia.
40 Iwaze Sesus tsiupyhyritorykrẽta taypykyk. Tsihyrinymyrẽta. Deus tatse humo tsakurẽta nikara. Ihumo iakparawy. Iharereziuwy.
40 O menino crescia e se fortalecia, enchendo-se de sabedoria; e a graça de Deus estava sobre ele.
41 Pororo ziknakara Sose Maria iwa ahatsa Sudeutsa myikaha bo nikozorenaha. Serusarẽhe bo niukurunaha. Simyikaha bo nikozore kozorekenaha. Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩkĩ mytsaty ziknakaranaha.
41 Todos os anos seus pais iam a Jerusalém para a festa da Páscoa.
42 Sesus niskyrybyrize Serusarẽhe bo zioktyhyryknaha.
42 Quando ele completou doze anos de idade, eles subiram à festa, conforme o costume.
43 Kyze simyikaha nepykze ziksizonaha. Sesus Serusarẽhe eze nitare. Iypyktsa ije ahatsa tahatse ty batu ityny.
43 Terminada a festa, voltando seus pais para casa, o menino Jesus ficou em Jerusalém, sem que eles percebessem.
44 — O kytsa tuk ja naukuru — niaha. Batu meky watu. Bykyze zunubaze, tahatykytsa bo situktsa kino niwatihi ispe niaha: — O mytse ja Sesus sa ikiahatsa tuk — niaha. Situkytsa kino: — O batu. Katsa batu ityny — niaha.
44 Pensando que ele estava entre os companheiros de viagem, caminharam o dia todo. Então começaram a procurá-lo entre os seus parentes e conhecidos.
45 Iwaze itynybyitsa hi Serusarẽhe bo ziksizonaha. Tahatse ziberikinaha.
45 Não o encontrando, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Kyze harakykbyihi zurunahaze. Deus wahoro zubata eze ibo zumunaha. Taparaktsa baze nidyhyky. Sihyrinymyrẽnikitsa harere ziwabyky. Situk zinymyryky.
46 Depois de três dias o encontraram no templo, sentado entre os mestres, ouvindo-os e fazendo-lhes perguntas.
47 Taparaktsa tihi: — O atakta tsihyrinymyrẽta — nikaranaha. Ije iypyktsa ahatsa nipybynaha.
47 Todos os que o ouviam ficavam maravilhados com o seu entendimento e com as suas respostas.
48 Ije tihi: — O katse hawa sa tsimykara. Ikia pokzi batu myku. Botua tsikzaberikinaha — niy.
48 Quando seus pais o viram, ficaram perplexos. Sua mãe lhe disse: "Filho, por que você nos fez isto? Seu pai e eu estávamos aflitos, à sua procura".
49 Sesus tihi: — Amo sa tsimozikberikinaha Utakta kazo wahoro eze iktare. Kazo zikpehata, nawa kasopyk — my.
49 Ele perguntou: "Por que vocês estavam me procurando? Não sabiam que eu devia estar na casa de meu Pai? "
50 Ipyktsa ije: — Amy skaraba — niaha. Batu sihyrinymyry.
50 Mas eles não compreenderam o que lhes dizia.
51 Iwaze Sesus situk Nasare bo ziksizonaha. Zikzibyituhukutu hyỹ ispe nikara. Iwatatsahi ije tatse soho humo mytsatyziu nikara.
51 Então foi com eles para Nazaré, e era-lhes obediente. Sua mãe, porém, guardava todas essas coisas em seu coração.
52 Iwaze Sesus zinymyrybaba. Itaypykze tsipaikrẽta niyzik. Deus ihumo tsakurẽta. Aparakbaha niwatihi ihumo siakparawy.
52 Jesus ia crescendo em sabedoria, estatura e graça diante de Deus e dos homens.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.