Lucas 22
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NAA
1 Kyze Sudeutsa myikaha zumubahanikize, anawaha eze Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩ mytsaty ziknakaranaha. Atsikara ipytowybara ty pororo ziknakaranaha.
1 Estava próxima a Festa dos Pães sem Fermento, chamada Páscoa.
2 Kytsa myikaha inakymyze taparaktsa Deus wahoro eze ziknapamykysokonahatsitsa sihyrinymyrykytsitsa kino niwatihi Sesus ziberikinaha. Iwatsahi zibeze tsihikiknaha. Aparakbaha pokso sipybyrẽtsa. Iwaze sipapatu Sesus zibeze tsihikiknaha.
2 Os principais sacerdotes e os escribas procuravam uma forma de matar Jesus; porque temiam o povo.
3 Niytahi Satanas Sudas tuk niapykyryk. Sudas usa naro Iskariotses inarokota. Sudas Sesus tuk zinymyrykyta.
3 Ora, Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze.
4 Iwatatu taparaktsa bo niparak. Taparaktsa Deus wahoro eze ziknapamykysonahatsitsa iwaze Deus wahoro perykytsitsa ahatsa bo niparak. Atahi Sesus sukyrytsitsa bo zumu. Iwatahi situk nipamykysoko: — O Sesus batu ahakparawy. Tsipibeze tsihikiknaha. Uta pahatsumuẽhĩ. Bykyze uta hi ibo pahaoktyhyryk — niy.
4 Judas foi entender-se com os principais sacerdotes e os capitães sobre como lhes entregaria Jesus.
5 Iwaze ziwabynahatsitsa sakurẽtsa niapykyryknaha. — O ikia tsimymytsumuẽhĩ zeka okyrysaro ty abo nyny tsimaha — niaha.
5 Eles se alegraram e combinaram em lhe dar dinheiro.
6 — Yhỹ. Bykyzehuta! Aba ibo piksizo — niy. — Yhỹ. Tsipiksi za — niaha. Kyze Sudas mytsaty nikara. — Hawa sa Sesus bo mysioktyhyryk. Yhỹ ja, bykyzehu — niy. Ziperyky zuba.
6 Judas concordou e buscava uma boa ocasião para lhes entregar Jesus, longe da multidão.
7 Kyze Sudeutsa myikaha inakymy. Nawa puruze atsikara ipytowybara ty ziokikiknaha. Sudeutsa hozipyrykzatsa zipyryktsa ty nisibakanaha.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento, em que era necessário fazer o sacrifício do cordeiro pascal.
8 Niytahi Sesus Peduru Suão ahatsa nisipeha. Sesus: — Nabo kytsa mydisahawy humo bubutaha — niy.
8 Então Jesus enviou Pedro e João, dizendo:
9 — Hana eze sa mydisahawy humo bubu tsimaha — niaha.
9 Eles lhe perguntaram: — Onde o senhor quer que a preparemos?
10 Sesus ispe niy: — Wabytaha! Sihudikhudikwy bo tsipomonahaze maku pihik suk bykyhy tuk tsipihobyknahaze ata hi iapik tu wahoro bo mytsukze paku paku tsimaha
10 Jesus lhes explicou:
11 Zihitsa pe: “O Sesus hana eze skaraba mymyikaha ty katuktsa tuk hauk tsimaha tsimahaktsa!”
11 e digam ao dono da casa: “O Mestre pergunta: ‘Onde fica o aposento no qual comerei a Páscoa com os meus discípulos?’”
12 Ata ahape: “Iktsatahaktsa my”. Wahoro jobo tsimydoknaha. Ipokpedawy bo pykyhytu mydyhywytsa bo iktsa tsimaha. Anaeze hi mymyikaha ty tsimymydisahanaha — niy. Yhỹ niaha.
12 Ele lhes mostrará um espaçoso cenáculo mobiliado; ali façam os preparativos.
13 Iwatsahi petoktsa zinymyrykynahatsa nitururuknaha. Sihudikhudikwy izumunahaze Sesus nikara naha watu niy. Iwaze tahamyikaha zikymynaha. Anaeze hozipyrykza tsibik zizokonaha.
13 E, indo, acharam tudo como Jesus lhes tinha dito e prepararam a Páscoa.
14 Zunubaze Sesus zumu. Zinymyrykynahatsa tuk tahadisahakanaha
14 Chegada a hora, Jesus se pôs à mesa, e os apóstolos estavam com ele.
15 Sesus ispe niy: — Uta ahatuk pikdisaha tsihikik zetu. Ahahumo kahyrizikbarẽta. Aba sinini my iwatahi ahatuk pikdisaha tsihikik.
15 Então Jesus lhes disse:
16 Aba na waha ty ikiahatsa tuk ba zikdisahazo. Deus tyryktsa mozumunahaze bykyze zuba pikdisahazo. Bijoikpe eze zuba pikdisahazo — niy.
16 Pois eu lhes digo que nunca mais a comerei, até que ela se cumpra no Reino de Deus.
17 Iwaze Sesus taopowysuk ty okok niy. Deus pe niy: — Ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Iwaze sibo nyny niy: — Paiktahaktsa! Tsõtahaktsa — niy.
17 E, pegando um cálice, depois de ter dado graças, disse:
18 — Uta aba zuba duabohotsa tsik pikuku. Ba zikuzo Deus tyryktsa mozumunahaze zuba pikuzo. Bijoikpe eze tu zuba piku — niy.
18 Pois eu digo a vocês que, de agora em diante, não mais beberei do fruto da videira, até que venha o Reino de Deus.
19 Bykyze Sesus atsikara ty okok niy. Deus pe niy: — Ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Atsikara zitsatsakara. Iwaze sibo nyny niy: — Hauk tahaktsa! Atsikara kanury my. Anaty hauk tsimaha zeka kanury soho bo mytsaty tsimaha. “Sesus mysapyzeky nihyrikosokda tsimaha” — niy.
19 E, pegando um pão, tendo dado graças, o partiu e lhes deu, dizendo:
20 Niytahi duabohotsa tsik soho ty nipamykysoko. Zikuze duabohotsa tsik soho nitsasoko. — Anaka kaharere ezytyk. Tsipikunahaze kaspu waha tsipikunaha. Kaspu aparakbaha bo mozipoko ana soho bo mytsaty tsimaha — niy.
20 Do mesmo modo, depois da ceia, pegou o cálice, dizendo:
21 — Mytazahaeze estuba “O Sesus kaharereziuwybyita. Abaka batu Sesus tukta my” niy. Atahi kasukyrytsitsa bo pikoktyhyryk.
21 — Mas eis que a mão do traidor está comigo à mesa.
22 Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Tubabatu kytsa botu ziwatahakanaha. Deus harere “Uta mohyrikosokda nikaranaha. Atakta kasukyrytsitsa bo pikoktyhyryk. Atahi sinini mykara” — niy. Tisukatsihikrẽta mozik.
22 Pois o Filho do Homem vai segundo o que está determinado, mas ai daquele por quem ele está sendo traído!
23 Iwaha ziwabynahatsa hi batu siaku. — O aty skaraba! Utakta batu. Utakta batu — nikaranaha.
23 Então começaram a perguntar entre si qual deles seria o que estava para fazer isso.
24 Iwaze zinymyrykynahatsa asa zuba nipamykysokonaha. Aty sa myhyrizikwani babata nikaranaha. — Utakta mypehakatsa wata ahazubarẽtsa tyziktsumuẽhĩnaha. O batu, utaza. Batu, utazakta! Uta ja — nikaranaha.
24 Houve também entre eles uma discussão sobre qual deles parecia ser o maior.
25 Iwa nipamykysokonahaze Sesus tihi: — Ispehatsa bipyritsa tuk asahi kytsa nisipehakanaha. Kytsa tarabaja ziknakaranaha. Tadisahawy supesapy humo nisiakzokonaha, iwatsahi nizekezokonaha kytsa sisoho pe mykaranaha. “O asahi myharereziuwytsa maha mybetesatsitsa” mytsaty ahabyitsa tu nikaranaha.
25 Mas Jesus lhes disse:
26 Ikiahatsaktsa meky watu. Ikiahatsa kytsa tuk “O ustsa kytsa tysitsumuẽhĩnahaktsa” tsimaha.
26 Mas vocês não são assim; pelo contrário, o maior entre vocês seja como o menor; e aquele que dirige seja como o que serve.
27 Deus tihi: “Aty myhyrizikwanita atahi ituktsa tsumuẽhĩtsa babata. Atahi mypehatsa wata. Atahi katyryktsa tukta my” niy. Aty sa abazubata tozeka ja tadisakata ustaza sidisahawybykyktsa ja mytsatytaha. Tadisahakata hiba tsimaha. Atahi myhyrizikwanita. Uta hiba ahatazahaeze mydisahawybykyktsa wata — niy. Iwa zinymyrykynahatsa nipamykysokozo.
27 Pois qual é maior: aquele que está à mesa ou aquele que serve? Não é verdade que é aquele que está à mesa? Pois, no meio de vocês, eu sou como quem serve.
28 — Uta sinini mykaraze. Ikiahatsa katuktu tsinapykyryknaha.
28 Vocês são os que têm permanecido comigo nas minhas tentações.
29 Kazo zikwy humo mypehatsa mozik. Niwatihi uta pahany.
29 E eu confio a vocês um reino, assim como o meu Pai confiou a mim,
30 Iwatuze ikiahatsa mypehatsa tsimoziknahaze kadisahawy zozowy baze tsipadisahanaha. Iwa Isareu ezektsa harere tsipiwabynaha — niy.
30 para que comam e bebam à minha mesa no meu Reino; e vocês se assentarão em tronos para julgar as doze tribos de Israel.
31 Kyze Sesus Simaõ Peduru pe niyzo. — Simaõ wabyziutykta! Satanas kape niy: “O uta ikia tuktsa zinymyrykynahatsa mysiakpy zeka ikia yhỹ tsimy. Simaõ Peduru piakpy zeka yhỹ tsimy” niy. Yhỹ ahumo za tsipiakpy — iky. Iwa Satanas botu niy. Hawa hahauktsa karetsawakatsa dua eze siriktsa mysidydykynahaze ky iwaze Satanas pakpy zeka amy ty isapyrẽnikia motare my. Satanas tapetu nikara: — O tozeka ja Simaõ Peduru Sesus humo ispirikpota babata iwatahi piakpy — niy.
31 — Simão, Simão, eis que Satanás pediu para peneirar vocês como trigo!
32 Iwaze utakta Deus bo atsyhyryze botu ikpamykysoko: — O Deus Simaõ Peduru tsikaeni zuba kahumo ispirikpo tsipitsumuẽhĩ iwatahi atahi kahumo tispirikporẽta babata mozik — niy. Iwaze Sesus Peduru pe niy. — Kahumo tsimyspirikpozoze atukytsa tynasipunihikwyky. Iwaze tysitsumuẽhĩ. Asahi ahumo sispirikporẽtsa moziknaha — niy.
32 Eu, porém, orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E você, quando voltar para mim, fortaleça os seus irmãos.
33 Peduru ipe niy: — Utakta atukta babata katsipa humo pikoktyhyryknaha zeka yhỹ my. Uta kino atuk tu mohyrikosokda — niy.
33 Porém Pedro respondeu: — Estou pronto para ir com o Senhor, tanto para a prisão como para a morte.
34 — O Peduru, kyze kokuaro ipobyi tu harakykbyi hi “Batu Sesus kanyhy” tsimy — niy.
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy: — Ahapehaze iky ahaperykbyitsa tu ahaokyrysaro anabyitsatu ahapyrysuktsabyitsa tu, amy humo ahakubyri zika — niy. — Batu amy tohi mykubyri — niaha.
35 A seguir, Jesus perguntou aos discípulos: Eles responderam: — Não faltou nada!
36 Abaka meky watu. Peryk tsibyknaha! Okyrysaro ty wabehyryktaha! Ahasokorotsapu byizeka ahakpyzazawy humo tsipihuaknaha iwaze sokorotsapu tsipiakse.
36 Então Jesus lhes disse:
37 Ziwatahakanahatsitsa ikiahatsa pe my. Tubabatu kasoho ziwatahakanaha. Amy ty botu ziwatahakanaha atsatu kytsa mykaranaha. Ziwatahakanaha: — Deus zipehata isopyksapybyita wata maha — niaha. — Kytsa kasoho humo nawa pahaspihikbatakanaha — niy.
37 Pois eu lhes digo que é preciso que se cumpra em mim o que está escrito: “Ele foi contado com os malfeitores.” Pois o que a mim se refere está sendo cumprido.
38 Iwaze zinymyrykynahatsa ipe: — O mypehatsa sokorotsapu petoktsa — niy. — Niwazuba — niy.
38 Então lhe disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas! Jesus lhes respondeu:
39 Sesus hara bo niparak. Atsa botu ziknakara. Iwaze Oriwerejatsa hara bo nido. Zinymyrykynahatsa niwatihi ituk niukururunaha.
39 E, saindo, Jesus foi, como de costume, para o monte das Oliveiras; e os discípulos o acompanharam.
40 Hara bo zumunahaze ispe niy: — Deus bo typamykysonahaktsa! Iwaze kytsa pahasapybyinaha zeka batu tsimaha. Ikiahatsa isapybara humo ba yhỹ tsimaha — niy.
40 Chegando ao lugar escolhido, Jesus lhes disse:
41 Iwaze Sesus bytykarawatu tirĩta meteros niapykyryk. Iwaze Sesus taekaratsa humo puruk puruk niy. Deus bo nipamykysoko.
41 Ele, por sua vez, se afastou um pouco, e, de joelhos, orava,
42 Atahi: — O kazo nawa tsimyzihikik zeka sinini my kasukyrytsitsa pikbezenaha. Uta tu zeka ba kahyrikosokda tsihik. Ikia hi: “Tyhyrikosokdakta” tsimyzeka mohyrikosokda. Ikia harere bo yhỹ my — niy.
42 dizendo:
43 Atsoko bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa ibo inasik zitsumuẽhĩkĩ iwatahi tsipunihikrẽta niyzik.
43 Então lhe apareceu um anjo do céu que o confortava.
44 Sesus Deus bo nipamykysokozo. Tisukatsihikrẽta nikara. Itsizuk ispu hyritywaha zipoko wytyk bo inatsuku.
44 E, estando em agonia, orava mais intensamente. E aconteceu que o suor dele se tornou como gotas de sangue caindo sobre a terra.
45 Deus bo nipamykysobaze nikyikykzo. Zinymyrykynahatsa bo zumuzo. Sibo zumuze sisukatsihikrẽtsa hi zurubakanaha.
45 Levantando-se da oração, Jesus foi até onde os discípulos estavam, e os encontrou dormindo de tristeza.
46 Ispe niy: — Amo sa tsipurubakanaha. Kyiktaha! Deus bo typamykysonaha! Iwa ahabyi zeka imysapybara ty tsimykaranaha — niy.
46 E disse:
47 Sesus nipamykysokoze kytsa sizubarẽtsa zumukunaha. Sudas siharaze zumuku. Atahi zinymyrykynahatsa tukta kytsa haraze inaukuru. Iwaze Sesus kytsa bo piwatawy nikara tahi. Iwaze Sesus bo izikeba ziharapyrykik.
47 Enquanto Jesus ainda falava, eis que chegou uma multidão. E um dos doze, que se chamava Judas, vinha à frente deles e se aproximou de Jesus para o beijar.
48 Sesus ipe niy: — Tsipikarapyryk zeka sibo tsipikwatawy. Ikia hi kasukyrytsitsa bo tsipikoktyhyryk. Imyspihikbatanikita tsimy. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Ikia tsipikarapyrykyk nawa kasukyrytsitsa bo tsipikwatawy.
48 Jesus, porém, lhe disse:
49 Iwaze zinymyrykynahatsa Sesus sukyrytsitsa bo nikozonahaze ipe niaha: — O mypehakatsa katsa kino sa mykuwytsa natahaboboknaha — niaha.
49 Os que estavam ao redor de Jesus, vendo o que estava por acontecer, perguntaram: — Senhor, devemos atacar com as espadas?
50 Niytahi ipaukbazekta zinymyrykyta hi taparaktsa tsumuẽhĩtsa zispizykik.
50 Um deles golpeou o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha direita.
51 Sesus ipe niy: — O awatu tykta! — iwaze Sesus ispi ty okokzo niyze atsoko zispizororowy.
51 Mas Jesus interveio, dizendo: E, tocando na orelha do homem, o curou.
52 Kyze Sesus Deus wahoro zubata ziknapamykysokonahatsitsa ispehatsa, Deus wahoro perytsitsa iwatsahatsa pe niy: — Amy skaraba ahaupepetsa, ahakuwytsa iwatsa tsiknasebykyknaha awatutaha. Utakta katsyhyryboabyita. Batu kakyri.
52 Então Jesus disse aos principais sacerdotes, capitães do templo e anciãos que vieram prendê-lo:
53 Ahatuk zikzibyituhukutu. Deus wahoro zubata eze kytsa iksihyrinymyryky iwatsa tu sa batu katsipa humo katy oktyhyryk. Abaka ikiahatsa hawa tsimyzihikiknaha naha humo tsimykaranaha iwatsahi katsipa humo tsikoktyhyryknaha. Hawa ha ty Satanas hyrikoso sapybara pehatsa zahapeha iwa tsimaha. Ikiahatsa Satanas harere bo yhỹ tsimykaranaha.
53 Todos os dias, estando eu com vocês no templo, vocês não tentaram me prender. Esta, porém, é a hora de vocês e a hora do poder das trevas.
54 Kytsa Sesus isukyrytsitsa bo zioktyhyryknaha. Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa tuk myhyrizikwanita wahoro bo zioktyhyryknaha. Peduru ẽrykani tu iapik niukuru. Atazuba niukuru.
54 Então, prendendo Jesus, levaram-no e o introduziram na casa do sumo sacerdote. Pedro seguia de longe.
55 Kyze niaha tsahi izo zipoknahaze taparakta wahoro peze nidyhydyhykynaha. Peduru situk nidyhyky.
55 Quando acenderam um fogo no meio do pátio e se assentaram juntos, Pedro tomou lugar entre eles.
56 Estuba itsumuẽhĩtsata ibo nikozo. Izo baze niakpyzazakata iwatatsahi nikozo. Atatsahi: — O ikia hi sa Sesus tukta — niy.
56 Uma empregada, vendo-o sentado perto do fogo, fixou os olhos nele e disse: — Este também estava com ele.
57 — O Batu. Batu kanyhy — niy.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, não o conheço.
58 Bykyze usta ipe niy: — O ikia hi kok Sesus tuk tsinymyrykyta — niy. Iwaze: — O batu ba, batu kanyhy — niy.
58 Pouco depois, outro homem, ao ver Pedro, disse: — Você também é um deles. Mas Pedro disse: — Homem, eu não sou um deles.
59 Bykyze mekta tu ipe niy: — O hawa skaraba ikia hi sa Sesus tukta. Ikia kino sa Karireja ezekta. Ikia hi Sesus tukta — niy.
59 E, tendo passado cerca de uma hora, outro afirmou, dizendo: — Com certeza este também estava com ele, porque também é galileu.
60 Peduru ipe niy: — Batu kanyhy. Aty skaraba Sesus — niy.
60 Mas Pedro insistiu: — Homem, não sei do que você está falando. E logo, enquanto Pedro ainda falava, o galo cantou.
61 Iwa nitsasokoze kokuaro nipo. Peduru mytsaty niy. Nezeba Sesus kape niy: — O kokuaro ipobyize ka “Batu Sesus kanyhy” tsimy — niy. Atsoko Sesus Peduru bo nikozo.
61 Então, o Senhor voltou-se e fixou os olhos em Pedro. E Pedro se lembrou da palavra do Senhor, como lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
62 Iwaze Peduru niparak. Nipuziuku.
62 E Pedro, saindo dali, chorou amargamente.
63 Kytsa Sesus ziperykynahatsa zimyijakaranaha. Nitsakikinaha.
63 Os homens que detinham Jesus zombavam dele, davam-lhe pancadas e,
64 Zihyrizikwarakanahaze ipe nikaranaha: — Ikia ahyrinymyrẽta zeka aty skaraba zaki — nikaranaha.
64 colocando uma venda sobre os olhos dele, diziam: — Profetize! Quem foi que bateu em você?
65 Asahi Sesus zisapybyrikinaha.
65 E muitas outras coisas diziam contra ele, blasfemando.
66 Miwa botu taparaktsa inakypykyknaha. Ispehaktsa, sihyrinymyrykytsitsa, kapitaõtsa iwatsa inakypykyknaha. Bykyze Sesus taparaktsa bo zioktyhyryknaha.
66 Logo que amanheceu, reuniu-se a assembleia dos anciãos do povo, tanto os principais sacerdotes como os escribas, e o conduziram ao Sinédrio, onde lhe disseram:
67 Iwatsahi ipe nikaranaha: — Ikia hi Deus zapehata zeka mybo tytsasokta — niaha. Sesus hi:
67 — Se você é o Cristo, diga-nos. Então Jesus lhes respondeu:
68 — Uta yhỹ my zeka, ikiahatsa batu kahumo ahaspirikpo. Ikiahatsa kaharere bo batu yhỹ zikaha. Uta hiba Deus zikpehata my.
68 E, se eu perguntar, vocês não me darão resposta.
69 Abaka Deus tuk modyhyky. Deus zikwyrẽnikita tuk modyhyky — niy. Niahatsahi nipamykysokonaha.
69 Desde agora, o Filho do Homem estará sentado à direita do Deus Todo-Poderoso.
70 — O ikia hi sa Deus tse — nikaranaha. — Iwa ikiahatsa ziknatsasokonaha — Sesus niy.
70 Todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 — Amy skaraba kytsa tsimysiberikinaha iwaze hi Sesus harere soho motsasokonaha. Katsa kino iharere imysapybara ty tsiwabykynaha. Niwazuba — taparaktsa nikaranaha.
71 Eles disseram: — Que necessidade ainda temos de testemunho? Porque nós mesmos ouvimos o que ele falou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.