Lucas 19
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Sesus Serikoho bo zumukuze.
1 Jesus entrou em Jericó e atravessava a cidade.
2 Kyze Sakeu Serikoho ezekta okyrysaro bykyktsa. Tsinamyrẽta. Kytsa namy zikziakseke. Imyspihikbatanikita. Tsiokyrysarozubarẽta tu iwatatu batu nyny ziky.
2 Havia ali um homem rico chamado Zaqueu, chefe dos cobradores de impostos.
3 Atakta: — Sesus ziny tsihikik tahi nikara. Iwatahi isoho piwaby — niy. Batu ibo zikozo. Iypykzezebyita hi nikara. Kytsa sizubarẽtsa zihirizabanaha iwatahi Sesus ty batu tyny.
3 Tentava ver Jesus, mas era baixo demais e não conseguia olhar por cima da multidão.
4 Tsihokdaharẽta. Iwatahi ske buruk siharaze niparak. Hwi ske sak eze tu buruhua tabo nido. — O abahi Sesus tykara tabo mozumu kaopuke buruk harakmo myze ibo mokozo — mytsaty niy.
4 Por isso, correu adiante e subiu numa figueira-brava, no caminho por onde Jesus passaria.
5 Kyze Sesus iopuke buruk izumuzakaze jo bo iktsa niy. Sesus: — O aidytynykta. Tynasikta! Sakeu pe niy. Aba uta awahoro bo mynakozore. Abaze dyhy my — niy. Yhỹ niy.
5 Quando Jesus chegou ali, olhou para cima e disse: “Zaqueu, desça depressa! Hoje devo hospedar-me em sua casa”.
6 Iwaze Sakeu aidy sarapuruk niy. Tsakurẽta iwahoro bo zumunahaze.
6 Sem demora, Zaqueu desceu e, com alegria, recebeu Jesus em sua casa.
7 Ustsa kytsa tihi: — O Sesus tisorekrẽta baze tu modyhyky. Batu imysapy — nikaranaha.
7 Ao ver isso, o povo começou a se queixar: “Ele foi se hospedar na casa de um pecador!”.
8 Kyze wahoro eze Sesus nipamykysobaze Sakeu kyik niy. Sakeu: — O nezeba kytsa okyrysaro iaksebaik. Iksispihikbataikik Sesus. Abaka mahani kasorok. Kaokyrysaro ty tsapukte buruk pinyny. Siakubyrinikitsa bo nyny my. Sinamybyikitsa bo nyny my — niy.
8 Enquanto isso, Zaqueu se levantou e disse: “Senhor, darei metade das minhas riquezas aos pobres. E, se explorei alguém na cobrança de impostos, devolverei quatro vezes mais!”.
9 Sesus: — Iwa wasani. Jaba ikia apokzi ikzumu. Ikia bo iknakara patsumuẽhĩ iky. Mekywatu tsimozik.
9 Jesus respondeu: “Hoje chegou a salvação a esta casa, pois este homem também é filho de Abraão.
10 Ustsa ikia wata sisopyksapybyikitsa tu mykaranaha. Iwatahi mybarawy bo ikzumu. Sisopyksapybyikitsa tu nikaranaha asahi meky watu moziknaha zeka Deus bo mysioktyhyryk — niy.
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar os perdidos”.
11 Ziwabynahatsa bo nipamykysokozo. Aba Serusarẽhe zumubahanikinahaze iwatahi Sesus aparakbaha nisihyrinymyryky. Kytsa — Aba ja Deus tyryktsa mozumunaha — mytsaty ahabyitsa nikaranaha.
11 A multidão estava atenta ao que Jesus dizia. Então, como ele se aproximava de Jerusalém, contou-lhes uma parábola, pois o povo achava que o reino de Deus começaria de imediato.
12 Iwaze Sesus ispe niy: — Kyze maku myhyrizikwanita nokponi mokuru. Meky botu mokuru. Myzumuze ispehatsa mozik tsihikik niy. Bykyze myziksizoze.
12 Disse ele: “Um nobre foi chamado a um país distante para ser coroado rei e depois voltar.
13 Ijobyitu tatsumuẽhĩtsitsa mytsyhyrytsa watsa tuk mopamykysoko. Ispe niy: “Uta ikiahatsa bo ouro ty ahawa tu nyny my. Ouro mytsyhyrytsa waha ty nyny my. Ahawatu nyny nyny my” iwa nyny mykara. Ouro humo tarabaja tsimahaze puẽtsik tsipiaksenaha. Iwataha — niy. Iwa ispe niyze niparak.
13 Antes de partir, reuniu dez de seus servos e deu a cada um deles dez moedas de prata, dizendo: ‘Invistam esse dinheiro enquanto eu estiver fora’.
14 Meky botu niukuru. Kyze itukytsa ihumo batu siakparawy. Kytsa sakyriukrẽtsa. Iwatsahi wastuhu kytsa maku myhyrizikwani bo niukurunaha. Iwaze ibo zumunahaze. Kytsa tihi: — O katsaktsa batu ikia humo makparawy. Kyzekta ikia abaka mypehatsa byita tuzik — niaha.
14 Seu povo, porém, o odiava, e enviou uma delegação atrás dele para dizer: ‘Não queremos que ele seja nosso rei’.
15 Iwatatu maku myhyrizikwani ispehatsa niyzik. Iwaze tahudikhudikwy ziksizoze tatsumuẽhĩtsitsa bo nisihuahua. Iwaze sitsumuẽhĩtsitsa ibo zumunaha ispe niy: — Hawa sa ouro ty tsikykaranaha — niy.
15 “Depois de ser coroado, ele voltou e chamou os servos aos quais tinha confiado o dinheiro, pois queria saber quanto haviam lucrado.
16 Tapara estuba zubata tapehatsa pe niy: — O kapehatsa ikia estuba ouro ty kabo nyny tsiky. Ta humo katsyhyrytsa wa iakse — niy.
16 O primeiro servo informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu dez vezes a quantia recebida.
17 Myhyrizikwanita tihi: — O katsumuẽhĩtsa tsamysapyrẽta ikia wasani tsikykara. Ouro ty estuba zuba abo nyny ikyta tu abazuba tsisararawy. Iwatahi ikia bo hudikhudikwy mytsyhyrytsa watsa nyny my. Iwaha tyziperyky tsimy. Ikia ispehatsa tsimozik — niy.
17 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você é um bom servo. Foi fiel no pouco que lhe confiei e, como recompensa, governará dez cidades.’
18 Usta tsumuẽhĩtsa ipe niy: — O kapehatsa ikia kabo ouro ty estuba nyny tsiky ta humo mytsyhyry wa iakse — niy.
18 “O servo seguinte informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu cinco vezes a quantia recebida’.
19 Iwatahi maku myhyrizikwanita tihi: — Ikia hudikhudikwy mytsyhyry wa tyziperyky. Ikia ispehatsa tsimozik — niy.
19 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você governará cinco cidades.’
20 Usta tsumuẽhĩtsa ipe niy: — O kapehatsa ouro ty estuba kabo nyny tsikahaty taty abo nynyzo my. Utakta panu eze iakwaraka, jokpitsĩhik. Aba kino estuba zuba my.
20 “O terceiro servo, porém, trouxe de volta apenas a quantia recebida e disse: ‘Senhor, escondi seu dinheiro para mantê-lo seguro.
21 Ikia pokso kapybyrẽta hi ikykara. Ikia batu amy tsumuẽhĩ tsihikik. Ikia humo hi kytsa sinamybyitsa. Ikia namy tsizubarẽna. Ikia kino nyny nynybyity. Ikia waratok sizonita bo batu ziksiparik. Tsinasizozeke zuba. Kyrizykbyitatu tsinasizozeke zuba. Iwa sitsumuẽhĩtsa nitsasoko — Sesus niy.
21 Tive medo, pois o senhor é um homem severo. Toma o que não lhe pertence e colhe o que não plantou’.
22 Iwaze myhyrizikwanita zibetsakak ipe niy: — O batu amysapy. Ikia katsumuẽhĩtsa batu apasara tsihik. Batu imysapy aharere humo zuba piwatawy. Ikia mytsaty tsimy utsa kytsa tysinamybyiwyky. Ikia mytsaty tsimy nyny ahabyitatuze kanamy ziakseke zuba. Ikia mytsaty tsimy kapairikihibara tu pizozeke zuba.
22 “‘Servo mau!’, exclamou o senhor. ‘Suas próprias palavras o condenam. Se você sabia que sou homem severo, que tomo o que não me pertence e colho o que não plantei,
23 Iwatahi amy skaraba maku okyrysaro perytsa bo ouro ty batu nyny tsiky. Iwazeka abaka ouro puẽtsik zuba tsipiakse niy. Iwa myhyrizikwanita — niy.
23 por que não depositou meu dinheiro? Pelo menos eu teria recebido os juros.’
24 Iwaze sinytsitsa pe niy: — Ouro ty estuba zubataty okoktaha! Iwaze maku katsyhyrytsawa ibo nyny tahaktsa — niy.
24 “Então, voltando-se para os outros que estavam ali perto, o rei ordenou: ‘Tomem o dinheiro deste servo e deem ao que tem dez moedas.
25 Sinytsitsa tihi: — O mypehatsa, atakta botu ouro katsyhyrytsawaha niy — niaha.
25 “‘Mas senhor!’, disseram eles. ‘Ele já tem dez!’
26 Myhyrizikwanita tihi: — Utakta wasani mykara. Maku tsinamyrẽta tu namy ty abazuba ibo nyny my. Maku inamybyita tsikaeni zuba my zeka piakseba — niy.
26 “Então o rei respondeu: ‘Sim, ao que tem, mais lhe será dado; mas do que nada tem, até o que tem lhe será tomado.
27 Abaka kasukyrytsitsa kabo tynasioktyhyknaha. Kahumo siharerewabymybarẽtsa. Niahatsahi kape niaha: — O ikia batu mykparawy. Ikia mypehatsa byita tuzik niaha. Aba kaokze tu tysibanaha — niy! Iwatsahi sisukyrytsitsa nisibaiknaha.
27 E, quanto a esses meus inimigos que não queriam que eu fosse seu rei, tragam-nos aqui e executem-nos na minha presença’”.
28 Kyze Sesus Serusarẽhe bo zinymyrykynahatsa haraze niukuru,
28 Depois de contar essa história, Jesus prosseguiu rumo a Jerusalém.
29 Bytykara wa sihudikhudikwy zumubahaninahaze Betipake myzubaha bara. Betanija hara jobonikita Oriwereja inarokoha pauk baze niy. Sesus zumuze tatuktsa petoktsa nispeha.
29 Quando chegou a Betfagé e Betânia, próximo ao monte das Oliveiras, enviou dois de seus discípulos.
30 Iwa ispe niy: — Sihudikhudikwy bo pãotaha kytsa! Atsezubaha tsimypupunahaze pikuza tsibik tsipipiktumunaha. Atahi isoikãihikta niy. Ibete dyhyhukbyita niy. Satsukyktaha! Kabo tyzioktyhyknaha!
30 “Vão àquele povoado adiante”, disse ele. “Assim que entrarem, verão amarrado ali um jumentinho no qual ninguém jamais montou. Desamarrem-no e tragam-no para cá.
31 Aty ahape: “Amo maha zeka”. Myhyrinymyrykytsa tihi mype tyoktyhyrykspyk. Niahatsahi tsimykaranaha. Bykyze ahabo tasirezo tsimaha — niy.
31 Se alguém perguntar: ‘Por que estão soltando o jumentinho?’, respondam apenas: ‘O Senhor precisa dele’.”
32 Kyze zumunahaze wasani pikuza bo zumunaha. Sesus nikara nahawa tihi ibo zumunaha.
32 Eles foram e encontraram o jumentinho, exatamente como Jesus tinha dito.
33 Zisatsuknahaze zihitsa ispe niy: — Hawa skaraba tsimykaranaha — niy.
33 E, enquanto o desamarravam, seus donos perguntaram: “Por que estão soltando o jumentinho?”.
34 — O myhyrinymyrykytsa mype kabo tyzioktyhyknahaktsa niaha tsahi tsimykaranaha — niaha.
34 Os discípulos responderam: “O Senhor precisa dele”.
35 Sesus bo zioktyhyryknaha, tahasuk pikuza bete zizozokonaha. Iwaze Sesus ibete nido.
35 Então trouxeram o jumentinho e lançaram seus mantos sobre o animal, para que Jesus montasse nele.
36 Kytsa ske buruk tahakpyzazawy zipaparakanaha. Sesus ykparawytsa tahakpyzazawy zipaparakanaha.
36 À medida que Jesus ia passando, as multidões espalhavam seus mantos ao longo do caminho diante dele.
37 Oriwereja tsahara inasikze iapiktsa sizubarẽtsa sakurẽtsa. Siaksoho opykrẽtsa inakaranaha: — O Deus tsamysapyrẽta. Sesus zuba awata mynakara — nikaranaha.
37 Quando ele chegou próximo à descida do monte das Oliveiras, seus seguidores começaram a gritar e a cantar enquanto o acompanhavam, louvando a Deus por todos os milagres maravilhosos que tinham visto.
38 — Deus Sesus zipehaka. Deus pauk bazekta tu katsa mybo izumu. Atakta tsimysapyrẽta. Atahi abazubata bijoikpe eze tu niy. Bijoikpe iknyktsitsa ihumo sakurẽtsa — nikaranaha.
38 “Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!”.
39 Pariseutsa sitazahara eze Sesus bo nipamykysokonaha. Ipe niaha: — O myhyrinymyrykytsa zinymyrykynahatsa pe aksobyitahatykta! Siharere ka batu imysapy — niaha.
39 Alguns dos fariseus que estavam entre a multidão disseram: “Mestre, repreenda seus seguidores por dizerem estas coisas!”.
40 Sesus tihi: — Aparakbaha soso ahabyizeka haraharetsa kaka maha — nikara.
40 Ele, porém, respondeu: “Se eles se calarem, as próprias pedras clamarão!”.
41 Sesus Serusarẽhe zumubahaneze nipuziuku. Nawa nikara.
41 Quando Jesus se aproximou de Jerusalém e viu a cidade, começou a chorar.
42 — O Serusarẽhe ezektsa! Tsinymyrykynaha zeka aty ahahumo tsimynakokozo. Awatutaha. Abaka batu ahahyrinymyry.
42 “Como eu gostaria que hoje você compreendesse o caminho para a paz!”, disse ele. “Agora, porém, isso está oculto a seus olhos.
43 Bykyze ahasukyrytsitsa mozumunaha. Ahudikhudikwy myzipykbaiknaha. Pahahurukwybaiknaha. Ahudikhudikwy pok taba piukunaha, paikpa piukunaha.
43 Chegará o tempo em que seus inimigos construirão rampas para atacar seus muros e a rodearão e apertarão o cerco por todos os lados.
44 Nanabyitaba ahasukyrytsitsa zuba. Ahawahoro myzipykba. Wahoro ezektsa niwatihi nasipyk. Haraharetsa harape betektsa mynatsubanaha. Ikiahatsa Deus mozumuze pahaoktyhyryk ana humo hi batu ahahyrinymyry.
44 Esmagarão você e seus filhos e não deixarão pedra sobre pedra, pois você não reconheceu que Deus a visitou.”
45 Kyze Sesus Deus wahoro zubata isturupeze bo nitsuk. Anaeze kytsa bo nikozo. Kytsa tahanamy zihuakaknaha. Okyrysaro ty kytsa bo nyny nikaranaha. Iwatahi nisiksiwyky Sesus ispe niy: — Nabo pãotaha! niy.
45 Então Jesus entrou no templo e começou a expulsar os que ali vendiam,
46 Deus harere niy: “Atakta uta kawahoro zubata Deus bo mynapamykyso.” Iwa botu ziwatahakanaha. Ikiahatsa hi kawahoro sitsyhyryboarẽtsa parik wa tsikzoknihiknaha — niy.
46 dizendo: “As Escrituras declaram: ‘Meu templo será casa de oração’, mas vocês o transformaram num esconderijo de ladrões!”.
47 Zibyituhukutu Sesus Deus wahoro zubata isturupeze nisihyrinymyryky. Taparaktsa ziknapamykysokonahatsitsa, Deus harere humo sihyrinymyrytsitsa iwatahatsitsa iwatsa Sesus humo batu siakparawy.
47 Jesus ensinava todos os dias no templo, mas os principais sacerdotes, os mestres da lei e outros líderes do povo planejavam matá-lo.
48 Iwatsahi taparaktsa Sesus zibezekyzykynaha. Ustsa kytsa pokso sipybyrẽtsa nikaranaha tsahi batu. Kytsa sizubarẽtsa Sesus ziwabytoktokonaha.
48 Contudo, não conseguiam pensar num modo de fazê-lo, pois o povo ouvia atentamente tudo que ele dizia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.