Lucas 18
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Sesus haramukuka soho nitsasoko. Zinymyrykynahatsa nisihyrinymyryky. Hawa kytsa Deus bo myzapykykynaha, ibo mopamykysoikiknaha ba pyk zikaha. Iwaha humo zinymyrykynahatsa nisihyrinymyryky. Iwatahi haramukuka soho nitsasoko.
1 Jesus contou a seus discípulos uma parábola para mostrar-lhes que deviam orar sempre e nunca desanimar.
2 Atahi: — Kytsaharerewabytsa hudikhudikwy eze niy. Ata kino Deus humo batu ipyby. Kytsa humo batu ma isopyk sihumo batu imypokzitsiu.
2 Disse ele: “Havia numa cidade um juiz que não temia a Deus nem se importava com as pessoas.
3 Anaeze niwatihi haramukuka ziknapykyryk. Atatsa ibo pororo ziknakara. Ibo ziknatsasoikik: “O tsiktsumuẽhĩ ky” nikara. “Kasukyrytsa humo kaharere bo wabyty. Ata kino moziksapybyriki. Kaharere tsipiwaby zeka kasukyrytsa sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo tsimytsahurukik” niy. Iwa atatsa nipamykysoikik.
3 Uma viúva daquela cidade vinha a ele com frequência e dizia: ‘Faça-me justiça contra meu adversário’.
4 Batu aidy ahabyita ziknakara kytsaharerewabytsa batu yhỹ niy. Bykyze ta humo tu mytsaty niy. “Iwatatu utakta Deus humo batu kapyby. Kytsa humo batu ma kasopyk sihumo batu kamypokzitsiu.
4 Por algum tempo, o juiz não lhe deu atenção, mas, por fim, disse a si mesmo: ‘Não temo a Deus e não me importo com as pessoas,
5 Abaka haramukuka pikykniki. Iwatahi haramukuka pitsumuẽhĩ. Atatsa tasukyrytsa harere soho piwaby. Uta hi atatsa pibetesaka. Iharere ty waby byizeka pikyknizo. Kakubyri mozumu zeka kakidipyk mynaparak” niy — Sesus nikara.
5 mas essa viúva está me irritando. Vou lhe fazer justiça, pois assim deixará de me importunar’”.
6 Iwaze Sesus aparakbaha bo nipamykysoko. — Kytsaharerewabytsa harere bo wabytahaktsa! Atakta imysapybyitatu nikara. Iwatatu atatsa zibetesaka.
6 Então o Senhor disse: “Aprendam uma lição com o juiz injusto.
7 Deus ta abazuba tsimysapyrẽta. Ikiahatsa ahatuktu zuba: “O Deus ja mymytsumuẽhĩ tsimaha” iwa ba ziktsasonaha. Mymytsumuẽhĩ tsihikik hỹ. Iwatsahi ibo tynapamykysoikiknaha. Unata okoroze ahaeze Deus bo tynapamykysokonaha.
7 Acaso Deus não fará justiça a seus escolhidos que clamam a ele dia e noite? Continuará a adiar sua resposta?
8 Atahi pahatsumuẽhĩ hỹ. Deus tatyryktsa mysitsumuẽhĩ. Atsoko mysitsumuẽhĩ hỹ. Sihumo tsimypokzitsiarẽta. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Myziksizoze kytsa kahumo sispirikporẽtsa moziknaha ana hi mozihikik. Deus bo mynapamykysoikiknaha hi mozihikik. Iwatsahi Deus bo tynapamykysoikiknahaktsa kytsa! — niy.
8 Eu afirmo que ele lhes fará justiça, e rápido! Mas, quando o Filho do Homem voltar, quantas pessoas com fé ele encontrará na terra?”.
9 Kyze Sesus nipamykysokozo. Wabytaha simyspihikbatatsa soho humo nisihyrinymyryky. Asaktsa: — “O katsa zuba wasani Deus okze tsimykaranaha” nikaranaha. Ustsa humo ka tahasupewykynaha — niy. Iwatahi Sesus sisoho nitsasoko.
9 Em seguida, Jesus contou a seguinte parábola àqueles que confiavam em sua própria justiça e desprezavam os demais:
10 — Kyze makutsa petoktsa Deus wahoro zubata bo inapupunaha. Iwaze Deus bo nipamykysokonaha. Estuba Pariseu. Usta okyrysaro bykyktsa iwa ahatsa.
10 “Dois homens foram ao templo orar. Um deles era fariseu, e o outro, cobrador de impostos.
11 Pariseu ata zuba niriktohoko. Atazuba Deus bo nipamykysoko nawa nikara. “O Deus ikia humo ka kakurẽta. Ikia kasoho bo wasani mytsaty tsimy. Ustsa kytsaktsa sinamy siakparawy. Utakta batu. Ustsa kytsaktsa mektsaktsa okeza nasipyrirykyknaha. Utakta batu, niwa kasopykbyita. Utakta tohi okyrysarobykyktsa byitawata mynakara.
11 O fariseu, em pé, fazia esta oração: ‘Eu te agradeço, Deus, porque não sou como as demais pessoas: desonestas, pecadoras, adúlteras. E, com certeza, não sou como aquele cobrador de impostos.
12 Pororo mynakara petok mozurukuze hauk ahabyita mynakara. Ikia bo kanamy ty nyny kasopyk. Kanamy tsapukte buruk iwaze abo nyny kasopyk” niy. Iwa tatuktu zuba nipamykysoko. Atahi imysapybyikita nikara isukatsihikbyita nikara.
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo que ganho’.
13 Iwaze okyrysaro bykyktsa nokponi tu rikto ahata. Bijoikpe bo iktsa ahabyita tu nikara. Wytyk bo zuba okmymy ahata nikara. Tarok humo zuba baybay nikarata. Iwaze hi Deus bo nipamykysokota iwa nikara: “O Deus kahumo amypokzitsihukta! kamysapybyita tu mykara” nikara.
13 “Mas o cobrador de impostos ficou a distância e não tinha coragem nem de levantar os olhos para o céu enquanto orava. Em vez disso, batia no peito e dizia: ‘Deus, tem misericórdia de mim, pois sou pecador’.
14 Niahatsahi makutsa petoktsa tahawahoro bo ziksizonahaze — Sesus nikara. Iwaze Sesus nitsasokozo: — O Pariseu wasanibara ty mykara. Atakta okyrysarobykyktsata ziksi wasani nakarata. Aty: “O utakta wasani” my zeka. Deus ipe: “O atakta batu wasani isopyk.” Aty: “O kamysapybyita tu mykara ana humo hi kasukatsihikrẽta” my zeka Deus ipe my: “O atahi wasani isopykta” my — Sesus nikara. Iwa nisihyrinymyryky.
14 Eu lhes digo que foi o cobrador de impostos, e não o fariseu, quem voltou para casa justificado diante de Deus. Pois aqueles que se exaltam serão humilhados, e aqueles que se humilham serão exaltados”.
15 Kyze mektsaktsa kytsa tahahyrytsa Sesus bo nisioktyhyryknaha. Iwatsahi nisiharekpypyikiknaha. Iwaze zinymyrykynahatsa tahasakparekenaha. Nisibetsakaknaha.
15 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas. Ao ver isso, os discípulos repreenderam aqueles que as traziam.
16 Sesus ana ziwabyze taokaniki iwaze ispe niy: — Kyzehu tahaktsa jabyitsa uta kabo tynasioktyhyryknahaktsa! — niy. Zinymyrykynahatsa pe niy: — Siypyktsa humo ka tsihokdaharẽna jabyitsa humo ka mahani ihokzaha. Iwaze Deus tyryktsa hi jabyitsa watsa maha.
16 Jesus, porém, chamou as crianças para junto de si e disse aos discípulos: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
17 Jabyitsa hi: “Kytsa harere bo ma sisopyk”. Jabyitsa wa tsimaha zeka Deus harere bo: ma tsimaha. Deus bo ma ahabyi zeka ityryktsabyitsa tsimaha — niy.
17 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
18 Niytahi ispehatsa hudikhudikwy ezektsa tuk tsinamyrẽta Sesus bo zumu. Sesus pe nikara: — O myhyrinymyrykytsa wasani tsimynakarata. Hawa sa mykara iwatahi mohyrikosokdaze uta Deus tuk kawahi mynapykyryk — niy.
18 Certa vez, um homem de alta posição perguntou a Jesus: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
19 Sesus: — Amo skaraba ikia kape wasani tsimynakarata tsiky. Deus zuba wasani mynakara.
19 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
20 Amy ty Deus sohokotsa botu ziwatahakanaha ahyrinymyrẽta. Deus harere tihi nitsasoko: Mektsa okeza ba ziksipyrirynaha. Ba zibezenaha. Usta namy ty hyryk hyryk byitaha. Ba zik spihikbatanaha. Ahazotsa humo awatu taha — Sesus niy.
20 Você conhece os mandamentos: ‘Não cometa adultério. Não mate. Não roube. Não dê falso testemunho. Honre seu pai e sua mãe’.”
21 — O mypehatsa jabasize tu Deus harere humo wasani ziknakara ana humo ka botu ikspirikpoba ziknakara — niy.
21 O homem respondeu: “Tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
22 Sesus ziwabyze nitsasokozo: — Ikia aba estubaha tsimy. Anamy ty sinamybyitsa bo nyny tsimy. Aokyrysaro humo kino niwatihi nynybaik tsimy. Iwaze hi anamy baba Deus sapy eze tu my. Anamy baba ty mynapykyk. Bykyze pany! Kapik tynao — niy.
22 Quando Jesus ouviu sua resposta, disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
23 Atakta ana ziwabyze iaku byri ta. Tsinamyrẽta hi tanamy pokzi tsiwy tuk batu hyỹ niy.
23 Ao ouvir essas palavras, o homem se entristeceu, pois era muito rico.
24 Sesus tisukatsihikrẽta bo nikozoze atahi zinymyrykynahatsa pe niy: — Iwaha hiba tsihokdaharẽna sinamyrẽtsa Deus tyryktsa moziknaha.
24 Ao ver a tristeza daquele homem, Jesus disse: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!
25 Tsihokdaharẽna siraratsa kamero inarokota mysukwowowy ispioke buruk mytsuk. Ihokdahanikia tsinamyrẽta Deus tyryk mozik — Sesus niy.
25 Na verdade, é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Sizubarẽtsa ana ziwabynahaze asahi nipamykysokonaha. — Hawa hatsa sa Deus tyryktsa moziknaha. Aty skaraba Deus myzioktyhyryk — nikaranaha.
26 Aqueles que o ouviram disseram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Sesus: — Kytsa tuk ka ba zikaha. Deus tuk batu amy tohi ihokzaha — niy.
27 Jesus respondeu: “O que é impossível para as pessoas é possível para Deus”.
28 Niytahi Peduru Sesus pe niy: — Katsaktsa mywahoro tsikzerebaiknaha. Iwatsahi ikia tuk tsiknamysapynaha — niy.
28 Pedro disse: “Deixamos nossos lares para segui-lo”.
29 Yhỹ my. Sesus: — Uta kaharere wasani my. Ahawahoro tsiperekeknaha zeka Deus usa wahoro ty ahabo nyny my. Niwatihi ikiahatsa tatukytsa tsimyserekeknaha zeka, tahyrytsa, tazotsa, tsimyserekbanaha zeka iwa abakta ustsa itukytsa moziknaha.
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, esposa, irmãos, pais ou filhos por causa do reino de Deus
30 Abakta ustsa tatukytsa, ustsa hyrytsa, ustsa zotsa iwatsa Deus ahabo nyny my. Bykyze ikiahatsa tsimyhyrikosokdanahaze Deus tuk ahawahi tsimynapykyryknaha — niy.
30 receberão neste mundo uma recompensa muitas vezes maior e, no mundo futuro, terão a vida eterna”.
31 Sesus tuk zinymyrykynahatsa meky botu nisioktyhyryk. Anaeze ispe niy: — Wabytaha! Serusarẽhe bo tsimykurunaha. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Kytsa hawa ja katy maha. Hawa Deus sohokotsa botu ziwatahakanaha kasoho atsatu maha. Botu ziwatahakanaha abaka mykaranaha.
31 Jesus chamou os Doze à parte e disse: “Estamos subindo para Jerusalém, onde tudo que foi escrito pelos profetas a respeito do Filho do Homem se cumprirá.
32 Bipyritsa bo pikoktyhyryknaha. Pikspihikbatanaha. Piksapybyrinaha. Pikpyriryknaha. Pikezozoknaha. Pikpypyknaha. Iwaze pikbezenaha iwa katy maha. Iwaze petok puruze mynahyrizikpo — Sesus niy.
32 Ele será entregue aos gentios, e zombarão dele, o insultarão e cuspirão nele.
33 — ausente —
33 Eles o açoitarão e o matarão, mas no terceiro dia ele ressuscitará”.
34 Zinymyrykynahatsa iharere humo sihyrinymyrybyitsa nikaranaha. Iharere tsihokdaharẽna. Hawa ha iharere piwatawyky naha humo batu sihyrinymyry.
34 Os discípulos, porém, não entenderam. O significado dessas palavras lhes estava oculto, e não sabiam do que ele falava.
35 Sesus Serikoho bo niukuru. Zumubahanize ihyrizikubyrita ske sak eze nidyhyky. Kytsa ziharamukunahaze ispe nikara: — Uta kabo ja — ziknakara.
35 Quando Jesus se aproximava de Jericó, havia um mendigo cego sentado à beira do caminho.
36 Niytahi kytsa sizubarẽtsa ziharamukunaha. Kytsa sizubarẽtsa nisiwabyze ispe nikara: — Amo skaraba — niy.
36 Ao ouvir o barulho da multidão que passava, perguntou o que estava acontecendo.
37 — O Sesus Nasare ezekta mozumu — nikaranaha.
37 Disseram-lhe que Jesus de Nazaré estava passando por ali.
38 Niytahi ihyrizikubyrita Sesus bo huahua niy: — Sesus, Dawi tsekoka kahumo amypokzitsiukukta! — niy. Iwa hua nikara.
38 Então começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
39 Iwatsahi kytsa ziharamukunaha tsahi zibetsakaknaha: — O aksobyitykta — niaha. Tybyi zuba nikara. Opykani hua nikara: — Sesus Dawi tsekoka kahumo amypokzitsiuhukta — niy.
39 Os que estavam mais à frente o repreendiam e ordenavam que se calasse. Mas ele gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
40 Sesus ske pokteze pyk niy. — Pany! Kabo pãotyny kabo tyzioktyhyryknaha — niy.
40 Então Jesus parou e ordenou que lhe trouxessem o homem. Quando ele se aproximou, Jesus lhe perguntou:
41 Iwaze izumuze Sesus tihi: — Amy skaraba hawa sa abo my — niy. — O kapehatsa ba zikozonaha. Kahyriziktsa tysizororowykta — niy.
41 “O que você quer que eu lhe faça?”. “Senhor, eu quero ver!”, respondeu o homem.
42 Sesus ipe niy: — Uta kahumo tsaspirikporẽtawy iwatahi tsikzororo — niy.
42 E Jesus disse: “Receba a visão! Sua fé o curou”.
43 Kyze atsoko ihyrizikubyrita nikozozo. Nihyriziktsa zororo Sesus hapik niukuru. — O Deus ikia humo kakurẽta — nikara. Kytsa niwatihi Deus bo nipamykysokonaha. — O Deus ikia hi tsamysapyrẽta — nikaranaha.
43 No mesmo instante, o homem passou a enxergar, e seguia Jesus, louvando a Deus. E todos que presenciaram isso também louvavam a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.