Lucas 16
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC
1 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niyzo. Kytsa Deus harere bo batu yhỹ nikaranaha iwatsa tu sihyrinymyrẽtsa, tahanamy soho humo zuba sihyrinymyrẽtsa. Sisoho nisiwatawyky. — Kyze estuba maku inamyrẽnikita niapykyryk. Itsumuẽhĩtsa inamy ziperyky. Atahi inamyrẽnikita tsyhyryze okyrysaro zikzibykyk, ana hi ihyriziktsokzawy. Iwaze kytsa inamyrẽnikita bo zumukunaha. Ipe niaha: “O atsumuẽhĩtsa ba aokyrysaro bykyktsa hi anamy ziakseke. Atahi anamy piwebaka. Aokyrysaro humo batu wasani zeky, mybarapetu mykara” niaha.
1 Jesus disse também a seus discípulos: Havia um homem rico que tinha um administrador. Este lhe foi denunciado de ter dissipado os seus bens.
2 Iwaze maku inamyrẽnikita iperykytsa pe niy: “Hawa skaraba wasape hi sa asoho humo nikaranaha” niy. “Kaokyrysaro ty kabo zozotyny. Ikia kaokyrysaro ty kabo tysirezoty. Ikiakta paiksiwyhik kanamy perytsa ba zikziksizo. Mektatu maku kanamy perytsa mozik” niy.
2 Ele chamou o administrador e lhe disse: Que é que ouço dizer de ti? Presta contas da tua administração, pois já não poderás administrar meus bens.
3 Iperytsa tapetu isopyk: “O maku inamyrẽnikita kape niy ‘Nabo pãotykta’ niy. Mektatu maku inamyperytsa mozik. Iwaze uta sa hawa my. Uta wytyk piu naha humo batu kapaik. Kytsa bo okyrysaro humo kamykzasikpybyrẽta.
3 O administrador refletiu então consigo: Que farei, visto que meu patrão me tira o emprego? Lavrar a terra? Não o posso. Mendigar? Tenho vergonha.
4 Uta kahyrinymyrẽta. Iwatatu myperybyitatuze kytsa inamyrẽnikita bo okyrysaro pisirezonahaze siharereziuwy mozik. Asa wahoro bo hi mytsuk. Kytsa: ‘O mywahoro bo paku tsimy. Ikia katsa mytuk tynapykyrykspyk’ maha” niy.
4 Já sei o que fazer, para que haja quem me receba em sua casa, quando eu for despedido do emprego.
5 Iwatahi kytsa sizubarẽtsa nisipeha. Kytsa inamyrẽnikita bo okyrysaro zisirezonaha nisipehaka. Iwaze tapãbabakta pe niy. “Hawa sa maku inamyrẽnikita bo okyrysaro ty nynyrezo tsimy” niy.
5 Chamou, pois, separadamente a cada um dos devedores de seu patrão e perguntou ao primeiro: Quanto deves a meu patrão?
6 “O situtawy tsizubarẽna, tsihohokrẽna” niy. Yhỹ nikara. “Iktsa ty apapeu ty abo nyny my. Anaeze dyhyty! Aidyty! Tsapukte eze zuba apapeu humo tsipiwatahaka. Nawa zuba tysirezo tsimy” niy. Yhỹ niy.
6 Ele respondeu: Cem medidas de azeite. Disse-lhe: Toma a tua conta, senta-te depressa e escreve: cinqüenta.
7 Kyze iperytsa usta pe niy: “Ikia ja. Hawa sa maku inamyrẽnikita nynyrezo tsimy” niy: “O wanatsitsa sizubarẽtsa tsihohokrẽtsa” niy. Yhỹ nikara. “Iktsa ty apapeu ty abo wabehyrykty. Ikia za tsapukte zuba apapeu humo tsipiwatahaka. Nawa zuba tysirezo tsimy” niy. Iwaze iharereziuwy niyzik.
7 Depois perguntou ao outro: Tu, quanto deves? Respondeu: Cem medidas de trigo. Disse-lhe o administrador: Toma os teus papéis e escreve: oitenta.
8 Iwatahi maku inamyrẽnikita tatsumuẽhĩtsa soho bo mytsaty mykara: “O atakta kanamyperytsa tsihyrinymyrẽta babata. Iwatatu imysapy byitatu tsihyrinymyrẽta” — niy. Iwa mytsaty nikara inamyperytsa soho niy.
8 E o proprietário admirou a astúcia do administrador, porque os filhos deste mundo são mais prudentes do que os filhos da luz no trato com seus semelhantes.
9 Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa bo nitsasokozo, okyrysaro soho humo nisispirikpoko. Sesus ispe niy: — Abaktsa kytsa tahanamy bo zuba mytsaty mynakaranaha iwatsahi sihyrinymyrẽtsa. Katyryktsa asahi Deus harere bo hyỹ mykaranaha. Okyrysaro soho humo batu sihyrinymyryziu iwatsahi tsinymyrykynaha — niy. — Kytsa tsyhyryze ahaokyrysaro ty natawihikik. Iwaze tsimyhyrikosokdanahaze ahanamy Deus tuk tsimaha. Bykyze Deus tsipihobyknahaze asa humo ahaokyrysaro tsiwihiknaha ahahumo sakurẽtsa iwatsahi ahabo wasani tynakaranahaktsa.
9 Eu vos digo: fazei-vos amigos com a riqueza injusta, para que, no dia em que ela vos faltar, eles vos recebam nos tabernáculos eternos.
10 Kyze ikiahatsa ja ahanamy zuba tsikaeni tsimaha zeka situk wasani tsimykaranaha iwaze ikiahatsa ahanamy tsizubarẽna tsimaha zeka situk niwatihi wasani tsimykaranaha. Ikiahatsa ja ahanamy zuba tsikaeni tsimaha zeka situk batu wasani tsimykaranaha. Iwaze ahanamy tsizubarẽna tsimaha zeka niwatihi situk batu wasani tsimykaranaha — niy.
10 Aquele que é fiel nas coisas pequenas será também fiel nas coisas grandes. E quem é injusto nas coisas pequenas, sê-lo-á também nas grandes.
11 — Ikiahatsa namy zuba tsikaeni tsimaha zeka situk mybarapetu tsimykaranaha. Kytsa ahaokyrysaro humo tsimysispihikbatakanaha zeka ba zikspirikponaha. Ikiahatsa ahaspirikpo byizeka Deus isapyrẽnikia ty ba ahabo nyny ziky.
11 Se, pois, não tiverdes sido fiéis nas riquezas injustas, quem vos confiará as verdadeiras?
12 Ikiahatsa mektsa namy ty pykyhytu ahabyizeka, batu aty tohi ahanamy ty nynyzo ziky.
12 E se não fostes fiéis no alheio, quem vos dará o que é vosso?
13 Kyze ba aty tohi petoktsahatsa ipehatsitsa bo ziky myhyriziktsokzawy humo my zeka. Itsumuẽhĩtsa petoktsa hatsa bo ba zikaha. Petoktsa hatsa tsimysitsumuẽhĩnaha zeka estuba hi akparawy mozik. Ustakta akparawybyita mozik. Sitsumuẽhĩtsa mytsaty nikara: “O estuba zuba kakparawy. Ustakta batu kakparawy” Iwa mytsaty nikara. Sesus ispe niy ikiahatsa niwatihi. Deus harere bo hyỹ tsimaha zeka iwaze okyrysaro ty iokboha zuba ahakparawy. Ikiahatsa okyrysaro humo zuba ahakparawy zeka iwaze Deus harere bo batu yhỹ tsimaha — Sesus niy.
13 Nenhum servo pode servir a dois senhores: ou há de odiar a um e amar o outro, ou há de aderir a um e desprezar o outro. Não podeis servir a Deus e ao dinheiro.
14 Pariseutsa Sesus harere ziwabynahaze iharere okyrysaro soho humo tahakyrikinaha. Asahi okyrysaro siakparawy iwatsahi zimyijakanaha.
14 Ora, ouviam tudo isto os fariseus, que eram avarentos, e zombavam dele.
15 Niytahi Sesus Pariseutsa bo nipamykysokoze ispe niy: — Ikiahatsa kytsa okze tsinakaranaha: “O katsaktsa wasani tsimykaranaha” ahasopyk. Deus ahahumo tsihyrinymyrẽta. Wasanibara humo tsihyrinymyrẽta. Hawa mytsaty tsimykaranaha humo tsihyrinymyrẽta. Kytsa ahasoho bo mytsaty mykaranahaze: “O wasani mykaranaha” mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Deus okzeka anaka imysapybara ty tsimykaranaha. Iwa Deus mytsaty nikara.
15 Jesus disse-lhes: Vós procurais parecer justos aos olhos dos homens, mas Deus vos conhece os corações; pois o que é elevado aos olhos dos homens é abominável aos olhos de Deus.
16 Taparaktsa Moises harere zahahyrinymyryky Deus harere bo yhỹ nikaranaha. Taparaktsa Deus sohokotsa botu ziwatahakanaha ana humo hi sizubarẽtsa yhỹ nikaranaha. Iwatsa tu ziknapykyryknaha. Niytahi Suão Batista nipuruk. Iwaze Deus wasaniha nitsasoko. Kytsa bo wasaniha nitsaso: “Deus tyryktsa tuk mynapykyk. Taharere ba zimyi” niy. Abaka Deus sohokotsa atsatu mopamykysokonaha. Kytsa sizubarẽtsa Deus tyryktsa moziknaha. Sizubarẽtsa Deus harere ba zimyinaha — niy.
16 A lei e os profetas duraram até João. Desde então é anunciado o Reino de Deus, e cada um faz violência para aí entrar.
17 Sesus nisihyrinymyrykyzo Deus harere soho, Deus harere tawahi mynapykyryk niy. Amy ty taparaktsa, Deus sohokotsitsa botu ziwatahakanaha, ba zikokza. Bijoikpe mopyk naha humo ba ihokdaha wytyk mopyk naha humo kino ba ihokdaha. Deus iwatahaha ba zikokda. Ziwatahaka naha tsikaeni zuba ba zikokda. Mybarawy mopykze kino siwatahaha tawahi mynapykyk. Deus harere mynapykyk. Iwa Sesus nisihyrinymyrykyzoze niy.
17 Mais facilmente, porém, passará o céu e a terra do que se perderá uma só letra da lei.
18 — Maku tasukza zeka ba mektatsa tu ziakse. Aty taoke pimoewy zeka mektatsa tu piakse zeka Deus okzeka batu imysapy. Iwaze wytyk kino niwatihi. Atatsa kino tabarikta pimoewy zeka mektatu piakse zeka Deus okzeka batu imysapy. Atatsa batu imysapy — Sesus ispe niy.
18 Todo o que abandonar sua mulher e casar com outra, comete adultério; e quem se casar com a mulher rejeitada, comete adultério também.
19 Sesus nisispirikpokozo. Abaka kytsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha. Aiba ka iharere bo ba yhỹ zikaha. Sesus tihi: — Kyze maku estuba inamyrẽnikita tadisahawy humo zikzibyituhukutu isapyha ty zuba ziknakara. Tasuk ty ka ipokzitsia ty zuba ziknakara. Iwaze hi ziknatamyikahaka.
19 Havia um homem rico que se vestia de púrpura e linho finíssimo, e que todos os dias se banqueteava e se regalava.
20 Iwaze usta maku inamybyita. Rasaru inarokota inakõrõrõbaikta. Atahi inamyrẽnikita hokbowy baze ziknadyhyky.
20 Havia também um mendigo, por nome Lázaro, todo coberto de chagas, que estava deitado à porta do rico.
21 Tadisahawy zikziperyky. Inamyrẽnikita tisorekrẽta hi batu ibo nyny ziknakara. Tadisahawy tsihizik humo kino ba nyny ziknakara. Iwaze inamybyikita itsuhuha ty zuba ziknatadisahaka. Tsikuparinitsa iakõrõrõtsa ziknasihierokok.
21 Ele avidamente desejava matar a fome com as migalhas que caíam da mesa do rico... Até os cães iam lamber-lhe as chagas.
22 Iwaze Rasaru nihyrikosokda. Bijoikpe iknytsitsa Abarão bo zioktyhyryknaha. Abarão Deus baze mynapykyryk. Anabo bijoikpe iknytsitsa inamybyikita zioktyhyryknaha. Inamyrẽnikita kino niwatihi nihyrikosokda kytsa ziytyknaha. Iwaze inamyrẽnikita hyrizikararawy sinini ykarawy bo tasapy, anaeze sinini mynakara.
22 Ora, aconteceu morrer o mendigo e ser levado pelos anjos ao seio de Abraão. Morreu também o rico e foi sepultado.
23 Inamyrẽnikita kytsa simysapybyikitsa sapy bo zumu. Iwaze nokponi Abarão bo iktsa niy. Rasaru kino ituk niapykyryk. Abaka inamyrẽnikita sinini mynakarata Abarão bo iktsa niy.
23 E estando ele nos tormentos do inferno, levantou os olhos e viu, ao longe, Abraão e Lázaro no seu seio.
24 Iwaze Abarão bo huahua niy: “O kazo kahumo amypokzitsiukta! Ikia Rasaru kabo tyzipehakta. Tatsyhyry humo pihik ty sokyk ziyk. Sok my zeka bykyze atahi kastiãrik bo tsikziny itsikwarika ty. Uta izo humo mokorobaka. Sinini mynakara” niy.
24 Gritou, então: - Pai Abraão, compadece-te de mim e manda Lázaro que molhe em água a ponta de seu dedo, a fim de me refrescar a língua, pois sou cruelmente atormentado nestas chamas.
25 Abarão ipe niy: “O batu ba. Ikia mytsatytykta! Ikia aokzetuze anamyrẽta ziknakara. Rasaru inamybyikita niy. Abaka Rasaru tsakurẽta. Ikia batu aku sinini tsimynakara” niy.
25 Abraão, porém, replicou: - Filho, lembra-te de que recebeste teus bens em vida, mas Lázaro, males; por isso ele agora aqui é consolado, mas tu estás em tormento.
26 “Nawahi ihoketsihirizezebara nisihiza my mytazaharaze. Aparakbaha usta taba batu zikaha. Ihoke ba zikskaputabanaha niaha. Aparakbaha katuk ikia bo batu koikny zikaha. Ikiahatsa kino niwatihi mybo ba zikziskaraputabanaha” niy.
26 Além de tudo, há entre nós e vós um grande abismo, de maneira que, os que querem passar daqui para vós, não o podem, nem os de lá passar para cá.
27 Inamyrẽnikita tihi: “O kazo ikia pe my: ‘Rasaru kazo wahoro bo tsipehakta’
27 O rico disse: - Rogo-te então, pai, que mandes Lázaro à casa de meu pai, pois tenho cinco irmãos,
28 Anaeze uta katukytsa mytsyhyry wa mopykyryknaha. Iwatahi tynasipehare. Iwa tsimyzeka katukytsa sinini ykarawy bo ba zikzumunaha” niy.
28 para lhes testemunhar, que não aconteça virem também eles parar neste lugar de tormentos.
29 Niytahi Abarão ipe niy: “O Rasaru ba zipeha. Atukytsa Deus harere Moises ziwatahakanaha isohotsitsa kino niwatihi botu ziwatahakanaha nisisupehekenaha. Iwatahaha humo yhỹ maha zeka ba sinini ykarawy bo ba zikumunaha. Ana harere bo hyỹ mykaranaha zeka sinini ykarawy bo ba zikumunaha” niy.
29 Abraão respondeu: - Eles lá têm Moisés e os profetas; ouçam-nos!
30 “O batu ba kazo. Maku nihyrikosokdata iwaze nahyrizikpo sibo mozumu zeka iwaze Deus harere bo hyỹ mykaranaha. Simysapybyitsa nikaranaha pimoewynaha” niy.
30 O rico replicou: - Não, pai Abraão; mas se for a eles algum dos mortos, arrepender-se-ão.
31 Abarão: “Batu ba” niy. “Atukytsa Deus harere bo ma ahabyi zeka. Hawa ha ty Deus sohokotsa ziwatahakanaha bo kino niwatihi ma ahabyizeka. Niahatsahi amata nahyrizikpo zeka Deus harere bo batu yhỹ maha ihumo batu sispirikpo maha.” niy — Sesus nikara.
31 Abraão respondeu-lhe: - Se não ouvirem a Moisés e aos profetas, tampouco se deixarão convencer, ainda que ressuscite algum dos mortos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.