Lucas 11

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kyze Sesus Deus bo nipamykysoko. Nepykze zinymyrykyta ipe niy: — O myhyrinymyrytsa katsa tymyhyrinymyry. Hawa Deus bo tsimypamykysokonaha tymyhyrinymyry. Deus bo tsimypamykyso tsihikiknaha. Tymyhyrinymyry Suão wata. Suão tatuktsa nisihyrinymyryky. Hawa Deus bo mopamykysonaha nisihyrinymyryky.
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Sesus ispe niy: — Deus bo tsimypamykysonaha zeka nawa tsimaha.
2 Jesus respondeu:
3 — ausente —
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Iwa tsimaha. Deus bo ikiahatsa tsimypamykysonahaze iwa tsimaha — Sesus nikara. Niytahi Sesus nisihyrinymyryky. Kyze isukmota soho humo ziwatawyky.
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Sesus tihi: — Amo skaraba tsimy. Unopokte ikia atukta bo ja tsimykuru. Ipe tsimy: “O katukta atsikara ty harakykbyi kabo nynytyny.
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Aba usta katukta izumu tahi mykara. Isukmota kawahoro bo zumu. Batu amy tohi ty ibo nyny ziky” tsimykara.
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Atukta tawahoro eze tu hawa ja kape my: “O batu tsipikykniki. Iwatahi hokbowy zihokbohik. Uta kahyrytsa tuk purubaka. Ba kyik ziky. Ba kadisahawy ty abo nyny ziky” niy. Iwa sa my — Sesus nikara.
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 — Iwaze atakta atukta humo batu kyik. Iwata tu kyik my. Pikykniki naha humo kyik my. Ata bo atsikara ty nyny my — niy. Iwa Sesus isukmota soho humo nisihyrinymyryky.
8 Jesus disse:
9 Sesus tihi: — Iwatsahi tsimyzapykykynaha zeka Deus ahabo nyny my. Deus bo tsipiberikinaha zeka tsimozikahanaha. Hokbowy eze huahua tsimaha zeka hokbowy ty zoksapare my.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Kytsa Deus bo myzapykykynaha zeka asahi piaksenaha. Kytsa Deus piberikinaha zeka mozikahanaha. Kytsa hokbowy baze huahua mahaze hokbowy zoksapare my. Deus bo tsizapykykynaha zeka, kytsa watsa asahi hokbowy baze huahua maha — nikara. Sesus nipamykysokozo.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 — Aty ahatukze izo zeka iwaze atse ape my zeka “O kazo piknu ty kabokta!” myze, ikia atse bo pyryhyk ty ba nyny ziky.
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 Atse ape my zeka “O kazo kokuaro kare ty kabokta” myze ikia atse bo pikzaha ty ba nyny ziky.
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Ikiahatsa ahasapybyitsa tu tsimykaranaha zeka iwatsa tu amy ty tisapyrẽna ty ahyrytsa bo nyny tsimaha. Myzo hi bijoikpe eze tuze atahi imysapyrẽnikita babata. Atahi ikiahatsa bo isapyhanikia ty zuba ahabo nyny mynakara. Deus bo ihyrikoso tsimyzapykykynaha zeka iwaze tahyrikoso ahabo myzapikso iwaze ahatuk mynapykyryk my hỹ — nikara.
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Iwa Sesus sibo nitsasoko. Kytsa Sesus Beresebuhu humo ihyrikoso sapybara ziksiwyhik mybarapetu nikaranaha. Niytahi Sesus ihyrikoso sapybara ziksiwyhik. Maku iharerebyita, ihyrikoso sapybara humo batu harere ziky. Sesus zizororowyze nizororota nitsasoziuku. Kytsa sizubarẽtsa paikpa iktsa nikaranaha siwastuhutsa nitsasokonaha.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 — Beresebuhu, Satanas usa naro hyrikoso sapybara pehatsa zikwy humo hi Sesus iharerebyita zizororowy. Satanas humo hyrikoso sapybara nisiksiwyhik. Iwatahi maku zizororowy.
15 mas alguns disseram: — É
16 Ustsa nimysapykykynaha: — Ikia mytsyhyryze azikwy Deus ikny mybo tsipiwatawyky. — Nimysapykykynahaze Sesus harere zisapybyi tsihikiknaha. Sesus humo sispirikpobyitsa tu iwatsahi iharere zisapybyi tsihikiknaha. Sesus sisoho humo tsihyrinymyrẽta mytsaty nikaranaha.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Ana humo hi mysihyrinymyryky. Niytahi Sesus sibo nipamykysoko: — Ikiahatsa kazikwy humo batu ahaspirikpo. “Deus zikwy ty batu ibo nyny niy” tsimaha. Iwa ikiahatsa tsikpamykysokonaha. Deus zikwy ty kabo nyny my hỹ. Satanas kazikwy nyny my zeka hawa piwatahawy.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Ityryktsa myharape banaha zeka mopyknaha. Nawaze kytsa metutu mokmyinaha iwaze mysiakbabaiknaha. Niwatihi wahoro ezektsa myharape banaha zeka mopyknaha. Iwaze asahi metutu mokmyinaha. Niwatihi Satanas tuktsa myharape banaha zeka mopyknaha. Myakbabaiknaha. Ikiahatsa tsimyspihikbatakanaha “O tahi hyrikoso sapybara nisiksiwyhik Beresebuhu zikwy humo tsimaha” niy.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Atuktsa ja. Aty zikwy humo atuktsa hyrikoso sapybara mysiksiwyhiknaha Utakta wasani mynakara. Hyrikoso sapybara mysiksiwyhikze Deus zikwy humo zuba my. Anahi atuktsa piwatawykynaha.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Abaka Deus tyryktsa ikiahatsa bo mozumuku ana hi piwatawyky. Kazikwy abazubata. Maku tsipaikrẽta wata.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 Maku tsipaikrẽta tsiparakyrẽta tawahoro ty pykyhytu taparakytsa tuk. Sitsyhyryboarẽtsa batu ibo paku zikaha.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Usta maku ipaikanikita tu zeka iwahoro bo inatsukze taparakytsa humo taspihikik iwatatu batu ipaikik. Iwaze usta hi inamy pebykba. Zepykyk. Inamy pibiakba. Iwaze utakta ipaikanikita wata kazikwy abazubata — Sesus niy.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 — Aty batu katuk zeka, atahi kape batu yhỹ my. Aty katy tsumuẽhĩ byizeka atahi kytsa metutu myokmyinaha — Sesus niy.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 Sesus nipamykysokozo: — Hyrikoso isapybara maku ekze poize pitabaka zuba. Ata taty byryhabyita tu pitabaka zuba. Hyrikoso isapybara itseheha bo pitabaka. Tasapy piberiki. Tawanu sapy ty batu tykaha. Iwatahi ihyrikoso sapybara tapetu isopyk: “Kawahoro bo piksizo. Nezeba maku ekze ikoik tabo tu piksizo” niy. Hyrikoso isapybara izoihikze maku tsakurẽta. Hyrikoso isapybara nihokdaze tsakurẽta nikara. Kyze ihyrikoso sapybara maku bo ziksizo.
24 Jesus continuou:
25 Zumukuze maku wahoro wata. Wahoro tsiziurẽna. Zizozoko itsytsykyha niy. Ta humo tuk mytsaty niy.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Tisapyrẽna. Niytahi niparakzo. Ustsa hyrikoso sapybara sete hyrikoso sapybara nisihobyk. Hyrikoso sapybara iwanu sapy bo mynasioktyhyryk. Maku bo mozumunaha. Ituk mynapykyryknaha. Tapara ihyrikoso sapybara estuba ituk maku batu iaku. Abaka hyrikoso sapybara sizubarẽtsa ibo pororo mykaranaha iwatahi tisukatsihikrẽta babata mynapykyryk — Sesus nikara.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Sesus nipamykysokoze atatsa hi myzubaha tazaha eze opykani Sesus okze nipamykyso nawa ipe niy: — Aje tsakurẽtatsa. Atatsahi tabykyhy humo tsakurẽtatsa atatsahi ikia pykyhytu ziknakara. Ikia humo tsakurẽtatsa — niy.
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Sesus atatsa pe niy: — O asahi Deus harere piwabyziukunaha. Iwaze iharere bo hyỹ mykaranaha, asahi sakurẽtsa babatsa mynakaranaha — Sesus nikara.
28 Mas Jesus respondeu:
29 Kytsa sizubarẽtsa harape bo inakypykyknahaze Sesus ispe niy: — Abaktsa kytsa batu simysapy nikaranaha. Kahumo batu sispirikpo. Iwatsahi iwatahawy myziberikinaha. “Deus zipehata mybo tyziwatawykta!” mykaranaha. Batu yhỹ my. Sonas wata mysiwatawy.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Sonas wata pahawatawy — niy. — Tubabatu Sonas Deus zikwy Ninewe ezektsa bo ziwatawy. Tapara Deus Sonas Ninewe ezektsa bo ziakzoze ziwatawy. Iwata utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik abaktsa kytsa Deus zikwy piwatawyky. Tapara Deus zikykzo abaktsa kytsa bo piwatawy — niy.
30 Assim como o
31 Niytahi Sesus nikara. — Uta kahyrinymyrẽta ikzumu, ikiahatsa kahumo batu ahaspirikpo. Kytsa mynahyrizikpobanahaze Deus simysapbyitsa pe my: “O ikiahatsa batu ahamysapy iwatsahi sinini tsimynakaranaha” my. Niytahi atatsa Seba tyryktsa tuk ispehatsata niyzik. Atatsa hi mynahyrizikpoze. Abaktsa kytsa niwatihi aiba tohi mynahyrizikponahaze. Atatsa tihi: “O asahi simysapybyikitsa tu nikaranaha, ana hi piwatawyky. Tubabatu ikza nokponi ikukuru. Soromao ihyrinymyryta babata harere myziwabyre. Tsihyrinymyrẽta harere piwaby tsihikik” — niy. Sesus: — O abaktsa kytsa kaharere bo batu yhỹ maha. Uta abazubata myhyrizikwyta kaharere bo batu yhỹ niaha — nikara. — Kytsa mynahyrizikpobanahaze aiba tohi Deus simysapybyikitsa bo “O ikiahatsa kahumo batu ahamysapy” my. Ahamysapybyitsa tu tsikykaranaha iwatsahi sinini ykarawy bo tsimynakaranaha my — niy.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 — Niytahi Ninewe ezektsa mynahyrizikponahaze asahi abaktsa kytsa pe: “O ikiahatsa batu ahamysapy tsikaha” mykaranaha. Ahamysapybyitsa tu tsikykaranaha tsipiwatawynaha. Iwatsahi Ninewe ezektsa tamysapybara ty nikaranahatsa zimoewyhiknaha. Deus harere ziwabynahaze imysapybara zimoewynaha Sonas harere humo. Deus harere bo hyỹ nikaranaha — niy. — Abaktsa kytsa hi kaharere bo batu yhỹ mykaranaha. Uta myhyrizikwanita babata kaharere bo batu yhỹ zikaha — Sesus nikara.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 Sesus rika soho humo nisispirikpoko. — Myhyriziktsa rika watsa — niy. — Ba aty tohi rika mozipokze miha papa ba okpitsĩ ziky. Ba peryk pukezi zik ziky. Rika mozipok zeka jo baze zik my. Aty mynatsukze mypubyi mozikze zinytokto — niy.
33 Jesus continuou:
34 — Myhyriziktsa rika watsa ahanamy bo sihumo iktsa tsimaha. Ahahyriziktsa humo tuzu byizeka ikiahatsa okze mypubyri mozik. Ahahyriziktsa sisapy byizeka ikiahatsa miwa ezektsa watsa. Ba zikozonaha unata ky wa. Maku ihyriziktsa humo tuzu byizeka tsakurẽta mykara maku wata atahi mypubara buruk mokuru.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Iwatsahi pykyhytu tynakaranaha rika mypubara ahatukze ba miwa ziky.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Kyze ikiahatsa mypubyi mozik zeka ba miwa ziky. Ikiahatsa atawahi mypubara buruk mokuru tawata. Atawahi zeka rika wata amypubyrizo. Nakyoknahaze kywa — nikara.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Sesus nipamykysobaze Pariseu ziakzoko: — Kawahoro bo tsikadisahakta! — niy. Yhỹ niy. Sesus iwahoro bo nitsuk. Idisahawyzozowy baze nidyhyky. Pariseu Sesus bo nikozotoktoko. Sesus itsyhyrype pikihibyita tu tadisahaka. Iwatahi ibo nikozotoktoko.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Niytahi Sesus ipe niy: — Ikiahatsa Pariseutsa ahamypewytsa ahaokporosuktsa kino niwatihi sisupetaba zuba tsinasipikiknaha.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Ikiahatsa Pariseutsa mypewytsa watsa. Mypewytsa isupetaba zuba tsibararẽtsa. Joke tabaka nioktsirõrõ. Hawa mytsaty tsimykaranaha batu wasani tsikaha. Simysapybyikitsa tu tsikykaranaha. Ahazokdiharẽtsa.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 O ahatyryksapybyitsa tu tsimaha. Atakta isupetaba tsispeharazyky, zikino ioketaba niwatihi tsimaha — niy.
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 — Ahadisahawy ty sinamybyitsa bo nyny tsimaha. Sihumo ahamypokzitsirẽtsa hi iwatsahi sibo nyny tsimaha. Anahi wasani my. Iwaze Deus ahape my: “O atakta tsimysapyrẽta mozik” — my.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 — O Pariseutsa sinini tsimykaranaha — Sesus nikara. — Ahanamy tsihohokrẽnaha zeka estuba Deus bo nyny tsimaha. Wasani tsimaha. Ikiahatsa ahadisahawykykywy ty Deus bo nyny tsimaha. Kytsa humo batu ahamysakihiky tsimaha. Iwatsahi Deus harere bo batu yhỹ zikaha — niy. — Ahanamy tsihohokrẽna zeka estuba Deus bo nyny tsimaha. Iwa tsimaha zeka wasani tsimykaranaha. Ustsa humo kino niwatihi tsimaha! Ahanamy tsihohokrẽnaha zeka sinamybyitsa bo nynytaha. Sizubarẽtsa humo ahamysakihikrẽtsa. Iwa tsimykaranaha — niy.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 — O Pariseutsa sinini tsimykaranaha. Batu ahaku tsimoziknaha. Ikiahatsa Deus wahoro eze ahadyhydyhywytsa sisapyrẽtsa zuba ahakparawy tsimaha. Kytsa pahahobyknahaze ahahumo siharereziurẽtsa ana hi ahakparawy. Kytsa mynakaranaha bo zuba mytsaty ahasopyk — niy.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 — O Pariseutsa sinini tsimykaranaha. Ikiahatsaktsa mytyk watsa. Mytyk iokpitsĩha niaha. Kytsa sinymyrybyitsa hi mytyk humo nipaparekenaha iwatsahi batu wasani aha — nikara.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Niytahi estuba Deus harere ihyrinymyrykyta Sesus pe niy: — O myhyrinymyrykytsa iwaze ikia za tsimymysapybyikikta — niy.
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Yhỹ Sesus niy. — Ikiahatsa niwatihi. Ikiahatsa sinini tsimykaranaha. Kytsa paikpa tysiakzo: “O taparaktsa harere bo pykyhytutaha! tsimahaktsa.” tsimykaranaha. Ikiahatsa taparaktsa harere bo batu yhỹ tsikaha. Ikiahatsa kytsa bo yhỹ ahabyi zeka, Deus ahahumo batu imypokzitsi tsimaha. Ikiahatsa ja. Kytsa taparaktsa harere bo batu zikahaze, ikiahatsa batu isty tsumuẽhĩ. Iwatsahi sinini tsimykaranaha — niy.
46 Jesus respondeu:
47 — Ikiahatsa Deus sohokotsa siytyk sapyrẽtsa tsinazoknikinaha. Asatu taparaktsa ahadiritsa nisibabaiknaha.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Iwatsahi tsipiwatawykynaha hawa taparaktsa nikaranaha ikiahatsa yhỹ tsimykaranaha. Ana kino tsipiwatawykynaha Deus tsihyrinymyrẽta.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Iwatahi tubabatu Deus tihi: “Kapehatsitsa, kasohokotsitsa kino niwatihi sizubarẽtsa bo nisipehaka.” Wastuhu nisibakanaha. Mektsaktsa nisisukyrykynaha.
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Tapara nisibakanaha. Abaktsa kytsa kino Deus sohokotsa mysiba tsihikiknaha. Taparaktsa tuk yhỹ maha. Tapara Abeu tabezewy. Ziharawy Sakarias Deus wahoro eze zibezenaha.
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 — O Deus harere sihyrinymyrykytsitsa sinini tsimykaranaha. Ikiahatsa imysapyha tsiokpitsikinaha. Iwatsahi Deus humo batu ahaspirikpo. Ikiahatsa isapyha humo batu ahakparawy iwatsahi ustsa kytsa bo ba nyny zikaha. Iwatsahi asahi ahahumo batu sihyrinymyry. Ikiahatsa humo batu sispirikpo — niy.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 — ausente —
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Sesus niparakze Pariseutsa, sihyrinymyrykynahatsitsa ahatsa Sesus humo tahakyrikinaha. Iharere ziwabyziukunahaze. O Sesus batu imysapy nipamykyso tsihikiknahaze iwatsa tu batu zikaha.
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 Iwatsahi Sesus tsipa humo ziokty tsihikiknaha.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.