João 11
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH
1 Kyze Rasaru tsimyitsapyrẽta. Sinini nikara. Tatukykyryk tuk Betanija eze hudik ziknakaranaha. Maria inarokotatsa, ustatsa Marata inarokotatsa iwaza.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele era do povoado de Betânia, onde Maria e a sua irmã Marta moravam.
2 Maria katsa Rasarutsy hi iokmorẽnikia tsipokzitsarẽna Sesus zipyryharasusuku. Taharadi ty zipyrywiki. Maria atatsa tihi.
2 (Esta Maria era a mesma que pôs perfume nos pés do Senhor Jesus e os enxugou com os seus cabelos. Era o irmão dela, Lázaro, que estava doente.)
3 Iwaze wytykyryk maku Sesus bo zipehahiknaha. Sesus bo zumuze ipe niy: — O ikia aharereziuwy tsimyitsapyrẽta — niy.
3 As duas irmãs mandaram dizer a Jesus: — Senhor, o seu querido amigo Lázaro está doente!
4 Ana ziwabyze Sesus ipe niy: — Botu kahyrinymyrẽta. Rasaru tsimyitsapyrẽta hiba. Mohyrikosokdaze niakbanahatsa tuk ba zikapykyryk. Deus zikwy humo mynahyrizikpo. Kytsa isoho motsasokonaha. Rasaru “Deus tse zikwy humo inahyrizikpo” mykaranaha — niy.
4 Quando Jesus recebeu a notícia, disse:
5 Sesus Marata Maria Rasaru iwatsa humo tsimypokzitsiarẽta ziknakara.
5 Jesus amava muito Marta, e a sua irmã, e também Lázaro.
6 Sihumo tsimypokzitsiarẽta tasapy eze inapykyryk iwaze petok zuruze ibo niukuru.
6 Porém quando soube que Lázaro estava doente, ainda ficou dois dias onde estava.
7 Kyze zinymyrykynahatsa pe niy: — Tupaktsa kytsa! Sudeja boktsa — niy.
7 Então disse aos seus discípulos:
8 — O mypehatsa Sudeutsa zabeze tsihikiknaha. Botua haraharetsa ty zabeze tsihikiknaha. Iwatatu sa tsipiksikirizo — niaha.
8 Mas eles disseram: — Mestre, faz tão pouco tempo que o povo de lá queria matá-lo a pedradas, e o senhor quer voltar?
9 — Yhỹ niy. Abaka Deus tarabaja mynakara. Okoroze kytsa haramwe humo amypubyri iktsa mykaranaha. Maku unata pitabakaze mynaraha. Batu iktsa zikaha. Maku okoroze pitabakaze wasani my. Haramwe humo ske buruk iktsa my. Aty Deus tsyhyryze tarabaja my zeka maku okoroze pitabakaze tawata. Bykyze batu zik maku unata pitabakaze tawata. Tupaktsa! Kytsa ba zikbezenaha Deus batu yhỹ mykara. Iwatsahi bazik bezenaha. Tapara Deus hyriziktsokzawy pepykba. Abaka ba zikbezenaha Deus kabete batu hỹ ziky. Aibani zuba pikbezenaha — niy.
9 Jesus respondeu:
10 — ausente —
10 Mas, se anda de noite, tropeça porque nele não existe luz.
11 Zinymyrykynahatsa pezo niy: — Myharereziuwy Rasaru purubaka. Abahi mozipopo — niy.
11 Jesus disse isso e depois continuou:
12 — O purubaka zeka mozororozo hỹ — nikaranaha.
12 — Senhor, se ele está dormindo, isso quer dizer que vai ficar bom! — disseram eles.
13 Rasaru botu nihyrikosokda ana humo hi Sesus tsihyrinymyrẽta. Iwatatu — “Rasaru purubaka” niy iwatsahi Rasaru purubaka tu ja — mytsaty nikaranaha.
13 Mas o que Jesus queria dizer era que Lázaro estava morto. Porém eles pensavam que ele estivesse falando do sono natural.
14 Iwaze Sesus mypubara ty nitsasoko. Ispe niy: — Rasaru nihyrikosokda — niy.
14 Então Jesus disse claramente:
15 Iwatatu ibo batu pão. — Aba Deus zikwy pahawatawyky. Kazikwy humo iktsa tsimahaze kahumo ahaspirikporẽtsa tsimoziknaha. Iwatahi kakurẽta. Nihyrikosokdata boktsa kytsa! Tupaktsa — niy.
15 mas eu estou alegre por não ter estado lá com ele, pois assim vocês vão crer. Vamos até a casa dele.
16 — O katsa ituk tsimykurunahaktsa kytsa! Sesus pibezenaha zeka katsa niwatihi ituktu tsimyhyrikosokdanaha — Tome niy. Tome beketsa petok inarohota nikara. Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa nihyrikosokdata bo zumukunaha.
16 Então Tomé, chamado “o Gêmeo”, disse aos outros discípulos: — Vamos nós também a fim de morrer com o Mestre!
17 Betanija bo zumunaha. Betanija Serusarẽhe bazebabatu. Harakykbyi kirometero zuba. Nihyrikosokdata sapy bo zumunaha. Kytsa: — O Rasaru nihyrikosokda. Harakykbyihi zuruze Rasaru harahare oke eze ziytyknaha — nikaranaha.
17 Quando Jesus chegou, já fazia quatro dias que Lázaro havia sido sepultado.
18 — ausente —
18 Betânia ficava a menos de três quilômetros de Jerusalém,
19 Marata itsy Maria niwatihi Rasaru pokzi nipuziukunaha. Sudeutsa kytsa situk Rasaru pokzi nipuziukunaha.
19 e muitas pessoas tinham vindo visitar Marta e Maria para as consolarem por causa da morte do irmão.
20 Iwaze Marata Sesus sukmo soho ziwabyze atatsa ibo niukuru. Sesus zihobyk. Maria wahoro eze tu niapykyryk.
20 Quando Marta soube que Jesus estava chegando, foi encontrar-se com ele. Porém Maria ficou sentada em casa.
21 Marata Sesus zihobykze ipe niy: — O ikia mytuk tu zeka kaokaha ba zikumuza.
21 Então Marta disse a Jesus: — Se o senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido!
22 Amy Deus bo tsimyzapykyky atsatu abo nyny my. Ikia Deus bo tsimypamykysoko zeka kaokaha soho amy tsimyzapykyky anahi abo nyny my — niy.
22 Mas eu sei que, mesmo assim, Deus lhe dará tudo o que o senhor pedir a ele.
23 — Aokaha mynahyrizikpo — niy.
23 — O seu irmão vai ressuscitar! — disse Jesus.
24 — Yhỹ niy. Atahi mynahyrizikpo ana humo hi kahyrinymyrẽtatsa. Deus myzo siakbatsa sizubarẽtsa nasihyrizikpoze kaokaha kino niwatihi mynahyrizikpo — niy.
24 Marta respondeu: — Eu sei que ele vai ressuscitar no último dia!
25 Sesus: — Uta hiba siakbatsa hyrizikpokotsa. Kahumo nahyrizikponaha. Kytsa kahumo sispirikporẽtsa asahi mohyrikosokdanahaze nahyrizikponaha asahi Deus tuk tahawahi mynapykyknaha.
25 Então Jesus afirmou:
26 Asahi kahumo sispirikporẽtsa tuze niakbanahatsa tuk ba zikykpykyknaha. Asahi Deus tuk mynapykyryknaha. Kaharere bo sa hyỹ tsimy — niy.
26 e quem vive e crê em mim nunca morrerá. Você acredita nisso?
27 — Yhỹ niy. Ikia hi Deus zapehata mywata tsikyzik. Ikia hi Deus tse babata. Tahi tsipiperykynaha — niy.
27 — Sim, senhor! — disse ela. — Eu creio que o senhor é o Messias , o Filho de Deus, que devia vir ao mundo.
28 Iwaze Marata nitsasobaze tatsy bo ziksizo. Tatsy bo nisakzihiki tu. Ustsaktsa batu siwabyhy: — O katsy mypehatsa izumu ikia zasapykyky. Ske puk teze tu — niy.
28 Depois de dizer isso, Marta foi, chamou Maria, a sua irmã, e lhe disse em particular: — O Mestre chegou e está chamando você.
29 Iwaze Maria ziwabyze Sesus bo niparak. Aidy kyikyk niy.
29 Quando Maria ouviu isso, levantou-se depressa e foi encontrar-se com Jesus.
30 Izumubahaneze pyk niy. Marata zihobyk anaeze ibo zumu.
30 Pois ele não tinha chegado ao povoado, mas ainda estava no lugar onde Marta o havia encontrado.
31 Sudeutsa atatsa hapik niukurunaha. Asahi Rasaru pokzi nipuziukunaha. Atatsa bo iktsa niahaze: — O iytyk bo ja moparakak — mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Iwatsahi iapik niukurunaha.
31 As pessoas que estavam na casa com Maria, consolando-a, viram que ela se levantou e saiu depressa. Então foram atrás dela, pois pensavam que ela ia ao túmulo para chorar ali.
32 Atatsa Sesus bo zumu. Ibo iktsa niyze taekaratsa humo puruk puruk niy: — O mypehatsa ikia mytuk zeka kaokaha ba zikumuza — niy.
32 Maria chegou ao lugar onde Jesus estava e logo que o viu caiu aos pés dele e disse: — Se o senhor tivesse estado aqui, o meu irmão não teria morrido!
33 Maria taokaha pokzi nipuziuku atatsa bo Sesus iktsa niy. Sudeutsa kino ituk nipuziukunaha. Sizubarẽtsa nipupuziukunaha. Sisukatsihikrẽtsa. Sesus sihumo tsimypokzitsiarẽta. Iwatahi sihumo tisukatsihikrẽta niyzik.
33 Jesus viu Maria chorando e viu as pessoas que estavam com ela chorando também. Então ficou muito comovido e aflito
34 — Iytyk sa hana eze — niy. — O mypehatsa panykta anaeze — niaha.
34 e perguntou: — Venha ver, senhor! — responderam.
35 Sesus sipokzi nipu.
35 Jesus chorou.
36 Iwatsahi Sudeutsa ihyritsik bo iktsa niahaze: — O Rasaru humo tsimypokzitsiarẽta — nikaranaha.
36 Então as pessoas disseram: — Vejam como ele amava Lázaro!
37 Ustsa kytsa: — Tapara ihyrizikubyrita zizororowy. Tozeka ja Rasaru ty iwa my tawata hỹ — nikaranaha. Asa zuba nipamykysokonaha.
37 Mas algumas delas disseram: — Ele curou o cego. Será que não poderia ter feito alguma coisa para que Lázaro não morresse?
38 Iwaze Sesus ihumo tsimypokzitsiarẽta iytyk bo zumu. Tisukatsihikrẽta nikara anaeze harahare hok eze niapykyryk. Sesus Mata Maria Sudeutsa kytsa sizubarẽtsa iwatsa iytyk bo zumukunaha.
38 Jesus ficou outra vez muito comovido. Ele foi até o túmulo, que era uma gruta com uma pedra colocada na entrada,
39 Sesus ispe niy: — Harahare tsispetunahaktsa! — niy. — Mypehatsa ba hawa tohi zikaha! Abaka inury mobibibaka harakykbyihi zuruze anaeze nitsahok. Tsihõhõrẽta — Marata niy.
39 e ordenou: Marta, a irmã do morto, disse: — Senhor, ele está cheirando mal, pois já faz quatro dias que foi sepultado!
40 — Uta zuba botu iktsaso ikia kahumo aspirikporẽtatsa zeka Deus zikwy piwatawyky. Ana humo hi ma tsimy — Sesus niy.
40 Jesus respondeu:
41 Iwaze kytsa harahare zipetuhiknaha. Sesus Deus bo nipamykysoko: — O kazo kaharere tsiwabyikik. Iwatahi “Ikia tsamysapyrẽta” mykara.
41 Então tiraram a pedra. Jesus olhou para o céu e disse:
42 Kaharere tsiwabyikik. Anahi kahyrinymyrẽta. Kytsa kapauk bazektsa okze abo mopamykysoko. Iwatsahi kahumo sispirikporẽtsa moziknaha. Ikia hi tsikpeha ana humo hi sihyrinymyrẽtsa — niy.
42 Eu sei que sempre me ouves; mas eu estou dizendo isso por causa de toda esta gente que está aqui, para que eles creiam que tu me enviaste.
43 Sesus tazo bo nipamykysobaze opykani huahua niy: — Rasaru pany puketyny — niy.
43 Depois de dizer isso, gritou:
44 Rasaru nihyrikosokdata tu atsoko izoihik. Panu ty takwarawytuk tu zizoi. Sesus ispe niy: — Iakwarawy tsipararanahaktsa iwaze pitaba! — niy.
44 E o morto saiu. Os seus pés e as suas mãos estavam enfaixados com tiras de pano, e o seu rosto estava enrolado com um pano. Então Jesus disse:
45 Iwaze mektsaktsa Sudeutsa Maria bo inakozorenaha Sesus humo sispirikporẽtsa moziknaha. Asahi Rasaru inahyrizikpo naha zinynaha Sesus humo sispirikporẽtsa.
45 Muitas pessoas que tinham ido visitar Maria viram o que Jesus tinha feito e creram nele.
46 Ustsa kytsa ihumo batu sispirikpo. Asahi Pariseutsa bo nitsasokonaha. Ispe niaha: — O Sesus nihyrikosokdata Rasaru zihyrizikpowy — niaha. Iwa Pariseutsa bo nikaranaha.
46 Mas algumas pessoas voltaram e contaram aos fariseus o que ele havia feito.
47 Iwaze Pariseutsa, taparaktsa ziknapamykysokonahatsa iwatsa izumubanaha. Asa zuba Sesus soho ty nipamykysokonaha: — Hawa sa Sesus ty tsimaha. Atakta tazikwy myzubaha bo ziwatawyky. Hawa sa Sesus ty tsimaha
47 Então os fariseus e os chefes dos sacerdotes se reuniram com o Conselho Superior e disseram: — O que é que nós vamos fazer? Esse homem está fazendo muitos milagres!
48 Ata tazikwy piwatawyikik zeka kytsa sizubarẽtsa ihumo sispirikporẽtsa moziknaha. Situktsa moziknaha. Sesus ispehatsa mozik zeka Homa taparakta Sesa sodadutsa mymyoktyhyryk mysipeha Deus wahoro zubata pipaparabanaha. Mytyryktsa mokbabanaha. Myhyrytsa nihyrikosokdata Moises harere ty ba ziksihyrinymyrynaha — iwa asa zuba nipamykysokonaha.
48 Se deixarmos que ele continue fazendo essas coisas, todos vão crer nele. Aí as autoridades romanas agirão contra nós e destruirão o Templo e o nosso país.
49 Iwaze taparakta ziknapamykysokota Kajapas inarokota ispe niy: — Ikiahatsa batu ahahyrinymyry niy.
49 Então Caifás, que naquele ano era o Grande Sacerdote , disse: — Vocês não sabem nada!
50 Sesus tsipibezenaha zeka Homa sodadutsa mytyryktsa ba ziksibanaha. Iwatsahi katsa Sesus tsipibezenaha zeka wasani my. Kaharere ahahumo tsihokdaharẽna iwa zeka Homa sodadutsa mytyryktsa ba ziksibanaha — Kajapas niy.
50 Será que não entendem que para vocês é melhor que morra apenas um homem pelo povo do que deixar que o país todo seja destruído?
51 Deus tapara tihi: — Sesus kytsa sapyzeky mohyrikosokda — niy. Ana hi Kajapas batu hyrinymyry. Nitsasokoze: — Katsa Sesus tsipibezenaha zeka wasani my — niy. Deus harere soho batu ihyrinymyry. Ihyrinymyrybyita tu Deus harere bo yhỹ niy. Hawa mytsaty nikara batu tyso. Sesus Sudeutsa tyryktsa sapyzeky mohyrikosokda Deus botu nitsasoko.
51 Naquele momento Caifás não estava falando por si mesmo. Mas, como ele era o Grande Sacerdote naquele ano, estava profetizando que Jesus ia morrer pela nação.
52 Ustsa kytsa bipyritsa sapyzeky kino niwatihi mohyrikosokda. Iwatsahi sizubarẽtsa Deus tyryktsa sakurẽtsa moziknaha. Iharere bo hyỹ mykaranaha. Iwatahi Sesus mohyrikosokda Deus niy.
52 E não somente pela nação, mas também para reunir em um só corpo todos os filhos de Deus que estão espalhados por toda parte.
53 Iwa zeka Sudeutsa taparaktsa asa zuba nipamykysokonaha: — Hawa sa Sesus tabeze — nikaranaha.
53 Então, daquele dia em diante, os líderes judeus fizeram planos para matar Jesus.
54 Iwatahi Sesus Sudeutsa pokso mekybotu niparak. Eparã bo niy. Eparã jerukbara bo tasapy. Anaeze Sesus tuk zinymyrykynahatsa tuk niapykyryk.
54 Por isso ele já não andava publicamente na Judeia, mas foi para uma região perto do deserto, a uma cidade chamada Efraim, e ficou ali com os seus discípulos.
55 Sudeutsa kytsa sizubarẽtsa Serusarẽhe bo niukurunaha. Sudeutsa myikaha bo Serusarẽhe bo pororo ziknakaranaha. Paskoa mokymyze anaeze Deus taparaktsa nisitsumuẽhĩkĩ ana bo mytsaty ziknakaranaha. Sizubarẽtsa Serusarẽhe bo niukurunaha. Tapara simyikaha kymybyitu tahasopyk tyty nikaranaha. — Katsa meky watu tsimoziknaha zeka Deus okzeka wasani tsimaha — nisisopykyknaha.
55 Faltava pouco tempo para a Festa da Páscoa . Muitos judeus foram a Jerusalém antes da festa para tomar parte na cerimônia de purificação .
56 Iwaze sizubarẽtsa Sesus ziperykynaha. Asahi Deus wahoro zubata sturupe eze ziberikinaha. Asahi: — Mymyikaha bo ja mozumu — nikaranaha. Asa zuba ziperykynahaze nipamykysokonaha. Pariseutsa, taparaktsa Deus wahoro zubata eze ziknapamykysokonahatsa iwatsa aparakbaha nisipehaka. — Aty Sesus piny zeka mybo tytsaso! — niaha. Iwa nitsasokonaha Sesus tsipa humo ziokty tsihikiknaha hỹ.
56 Eles procuravam Jesus e, no pátio do Templo, perguntavam uns aos outros: — O que é que vocês acham? Será que ele vem à festa?
57 — ausente —
57 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus queriam prender Jesus. Por isso tinham dado ordem para que, se alguém soubesse, contasse onde ele estava.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.