Hebreus 11

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Kyze Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ihumo myspirikporẽtsa iwaze hawa ha ty taperykynaha atsatu mybo nyny my. Ihumo myspirikporẽtsa mypetu mysopyk: — Hawa ha ty Deus bo tsikzapykykynaha anatyhi mybo nyny my — tsimaha.
1 A fé mostra a realidade daquilo que esperamos; ela nos dá convicção de coisas que não vemos.
2 Tubabatu taparaktsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa. Iwatahi Deus sisoho ziknatsasoko: — O asaktsa kaokzeka simysapyrẽtsa — niy.
2 Pela fé, pessoas em tempos passados obtiveram aprovação.
3 Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha zeka taharere eze mybarawy nizukni, ana hi myhyrinymyrẽtsa. Aba ibo iktsa tsimykaranaha nizukni. Zinynahabara humo kino nizukni. Taparaka batu tsarawyky iwaze hi tsizubarẽna nizukni.
3 Pela fé, entendemos que todo o universo foi formado pela palavra de Deus; assim, o que se vê originou-se daquilo que não se vê.
4 Aba Abeu soho bo mytsaty my, atakta Deus harere bo hyỹ ziknakara ihumo tispirikporẽta hỹ. Atahi Deus isapyha ty Deus bo nyny niy. Iziky kino niwatihi isapyha ty Deus bo nyny niy. Abeu Deus bo nyny niy wasani niy. Atahi Deus humo tispirikporẽta hỹ iwatahi Deus ipe niy: — Ikia kaokzeka wasani tsimy — niy. Iziky bo batu tyso. Atakta Deus humo batu ispirikpo iwatahi isapybara ty ty nikara. Abeu nihyrikosokda. Tubabatu nihyrikosokda iwatatu iharere humo batu myspiriktsokdahu, Deus humo ispirikpota babata niy.
4 Pela fé, Abel apresentou a Deus um sacrifício superior ao de Caim. Com isso, mostrou que era um homem justo, e Deus aprovou suas ofertas. Embora há muito esteja morto, ainda fala por meio de seu exemplo.
5 Aba Enoke soho bo mytsaty my, atakta Deus harere bo hyỹ ziknakara ihumo tispirikporẽta hỹ. Iokzahabyitatu Deus bo nido, Deus zikwy humo hi nido. Itukytsa batu ity nyzo niaha, Deus bo botu nido. Tapara idobyize Deus isoho tihi: — O ata humo kakurẽta — niy.
5 Pela fé, Enoque foi levado para o céu sem ver a morte; “ele desapareceu porque Deus o levou para junto de si”. Porque, antes de ser levado, ele era conhecido por agradar a Deus.
6 Katsa Deus harere bo batu hỹ tsimykaranaha, iharere humo mospirikpo byizeka myhumo batu iaku. Katsa ibo tsimypamykysonahaze mypetu mysopyk: — O Deus koikny baktatu my, myhumo tsimypokzitsirẽtsa mymysapywyky hỹ ana humo hi myhyrinymyrẽtsa — tsimaha. Iwaze myhumo tsakurẽta my.
6 Sem fé é impossível agradar a Deus. Quem deseja se aproximar de Deus deve crer que ele existe e que recompensa aqueles que o buscam.
7 Aba Noe soho bo mytsaty my Deus tihi: — Mybarawy ezektsa pihik humo mysiharazuzukbaik iwaze mysiakbabawyhik — niy. Ana soho ziwaby Noe hyỹ niy. Hyritsik batu inyhy iwatatu Deus harere bo yhỹ niy. Tsaraha puẽtsikbyita nizukniki iwaze ioke ihyrytsa ahatsa sirehetsa moziknaha. Noe taoke zuba, tahyrytsa tuk Deus harere bo hyỹ nikaraze ustsa kytsa iharere bo batu hỹ ziknakaranaha ziwatawyky. Iwatahi Deus hi: — O ikia kaokzeka wasani tsimy — niy.
7 Pela fé, Noé construiu uma grande embarcação para salvar sua família do dilúvio. Ele obedeceu a Deus, que o advertiu a respeito de coisas que nunca haviam acontecido. Pela fé, condenou o resto do mundo e recebeu a justiça que vem por meio da fé.
8 Aba Abarão soho bo mytsaty my. Deus ipe niyze: — Nabo meky botu tsikasapykta! Nabokta! — niy. Hyỹ niy. Inyhybyita tu mekybotu Deus harere humo niukuru, iwatahi ihumo tispirikporẽta niukuru.
8 Pela fé, Abraão obedeceu quando foi chamado para ir à outra terra que ele receberia como herança. Ele partiu sem saber para onde ia.
9 Kyze anabo zumu. Ana soho Deus tihi: — Naka asapy mozik — niy. Ana bo zumuze isukmota wata niukuru. Batu wahoroko niy. Siraratsa hwyk iparik niy, tatse Isake tuk niapykyryk, itsekoka Sako kino niwatihi iparik eze niapykyryknaha. Deus ispe niwatihi: — Naka ahasapy mozik — niy. Deus harere bo hyỹ nikaranaha ihumo sispirikporẽtsa iwatsahi iparik eze niapykyryknaha.
9 E, mesmo quando chegou à terra que lhe havia sido prometida, viveu ali pela fé, pois era como estrangeiro, morando em tendas. Assim também fizeram Isaque e Jacó, que herdaram a mesma promessa.
10 Abarão ihudikhudikwy eze ziperyky, anaeze hi Deus mozukni anaeze hi tisapyrẽna ana kino ziperyky. Anaka ba zikokda.
10 Abraão esperava confiantemente pela cidade de alicerces eternos, planejada e construída por Deus.
11 Aba Sara soho bo mytsaty my. Deus ipe niy: — Tsiktsaikbatatsa tu tsipabykyhy — niy. Deus harere bo hyỹ ihumo tispirikporẽtatsa iwatatsahi tabykyhy.
11 Pela fé, até mesmo Sara, embora estéril e idosa, pôde ter um filho. Ela creu que Deus era fiel para cumprir sua promessa.
12 Ibarikta Abarão nitsaikbata Deus harere humo ioke tabykyhy. Itsekokatsa sizubarẽtsa niyziknaha. Hawaze itsekokatsa my. Batu aty tohi ihyrinymyry, byrisoiktsa watsa, batu myhyrinymyry, nimyra hyritywaha niwatihi tsizubarẽna hiba, ba ziksiwatawynaha.
12 E, assim, uma nação inteira veio desse homem velho e sem vigor, uma nação numerosa como as estrelas do céu e incontável como a areia da praia.
13 Deus humo sispirikporẽtsa Abarão, Isake, Sako ahatsa iwa Deus humo sispirikporẽtsa babatsa. Deus botu ispe niy: — Anaka ahasapy mozik — niy. Iwatsahi ana soho hi taperyky. Tahatuktu sisopyk: — Deus harere humo naka mysapy mozik mykaranaha. Mytsekokatsa naka sisapy mozik iharere humo hỹ — nikaranaha. Iwa Deus harere bo hyỹ nikaranaha ihumo nispirikpokonaha iwatsahi sakurẽtsa niyziknaha. Deus harere nitsasokoze atsatu mykara ana humo hi sihyrinymyrẽtsa iwatsahi sakurẽtsa moziknaha. — O katsaktsa mybarawy eze tsimypykyryknaha tuze mysukmotsa tsimaha. Kasapy bo tsipiharamunaha zuba — niaha. Nihyrikosokdanahaze ana humo hi batu sisukmo iwatsa tu Deus harere humo sakurẽtsa.
13 Todos eles morreram na fé e, embora não tenham recebido todas as coisas que lhes foram prometidas, as avistaram de longe e de bom grado as aceitaram. Reconheceram que eram estrangeiros e peregrinos neste mundo.
14 Asaktsa motsasoikiknaha: — O kahudikhudikwy tsipiharamunaha zuba — mykaranaha usa hudikhudikwy taberiki.
14 Evidentemente, quem fala desse modo espera ter sua própria pátria.
15 Tahasapy ekze inaonaha tsa hi batu mytsaty zikaha. Tahasapy bo mytsaty mykaranaha zeka iwaze zikzisizonaha. Batu ihokdaha.
15 Se quisessem, poderiam ter voltado à terra de onde saíram,
16 Asaktsa usa hudikhudikwy taberiki, ana bo hi mytsaty nikaranaha. Anahudikhudikwy bijoikpe bo tisapyrẽna. Deus hi anahudikhudikwy sibo nyny my. Deus sihumo batu sikpyby. Ipe nikaranahaze: — Katsaktsa Deus hyrytsa tsimaha, ihumo myspirikporẽtsa — nikaranaha. Deus ana harere bo yhỹ niy.
16 mas buscavam uma pátria superior, um lar celestial. Por isso Deus não se envergonha de ser chamado o Deus deles, pois lhes preparou uma cidade.
17 Aba Abarão soho bo puẽtsik mytsaty my. Abarão tatse ty Deus bo nyny niy. Deus botu ipe niy: — Atse mopurukze ihumo atsekokatsa sizubarẽtsa maha — niy. Yhỹ nikara iwatahi ana harere humo hi itse nipuruk. Kyze Deus Abarão niyze hawa kahumo iakparawy babata pinymyry tsihikikze, iwatahi atakta kaharere bo ma my zeka pinymyry tsihikik. Iwaze Deus ipe niy: — Atse ikahatahi tsibezehikta! — niy. Iwa niyze — Atakta kahumo tsimypokzitsiarẽta babata — mytsaty nikara. Iwaha humo Abarão ihumo iakparawy pihyrinymyryky. Deus ipe niyze: — Atse ikahatahi tsibezekta, Abarão iharere bo hyỹ niy.
17 Pela fé, Abraão, ao ser posto à prova, ofereceu Isaque como sacrifício. Abraão, que havia recebido as promessas, estava disposto a sacrificar seu único filho,
18 — ausente —
18 embora Deus lhe tivesse dito: “Isaque é o filho de quem depende sua descendência”.
19 Tatse asiba zibeze tatuktu isopyk: “O Deus katse Isake mynahyrizikpowy” — niy. Abarão Deus harere bo hyỹ niy ihumo tispirikporẽta babata my, ana bo Deus nikozoze ipe niy: — Niwazubakta! — niy. Iwaze Abarão tatse tawahoro bo zisihyrykzo. Atahi inahyrizikpo tawata niy. Iwa Abarão tatse Deus bo nyny niy, hawa ihumo tispirikporẽta babata ziwatawy.
19 Concluiu que, se Isaque morresse, Deus tinha poder para trazê-lo de volta à vida. E, em certo sentido, recebeu seu filho de volta dos mortos.
20 Aba Isake soho bo mytsaty my. Atakta Deus harere bo hyỹ nikara ihumo tispirikporẽta iwaze tahyrytsa pe: — Deus pahasapywyky, bykyzehu isapyrẽnikia ty ahabo nyny my — niy. Iwa ihyrytsa Sako Esau ahatsa bo nikara.
20 Pela fé, Isaque prometeu bênçãos para o futuro de seus filhos, Jacó e Esaú.
21 Aba Sako soho bo mytsaty my. Atakta Deus humo tispirikporẽta zumuzakaze Deus pe niy: — O ikia zuba amysapyrẽnikita ahumo kakurẽta hỹ — niy. Nitsaikbata tu tazozowy humo tatyhuziwy niy. Sako tatsekokatsa pe: — O Deus isapyrẽnikia ty ahabo nyny my — niy. Iwa Sose hyrytsa pe niy.
21 Pela fé, Jacó, prestes a morrer, abençoou cada um dos filhos de José e se curvou para adorar, apoiado em seu cajado.
22 Aba Sose soho bo mytsaty my. Atakta Deus harere bo hyỹ nikara ihumo tispirikporẽta nikara zumuzakaze tatukytsa pe: — Isareu tsekokatsa Esito ekze tsinaonahaze, kapoiktsa tysizozikyknaha nabo kahudikhudikwy bo tu tysiytyknaha — niy.
22 Pela fé, José, no fim da vida, declarou com toda a confiança que os israelitas deixariam o Egito e deu ordens para que cuidassem de seus ossos.
23 Aba Moiseszo soho bo mytsaty my. Asaktsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa iwatsahi tahatse ziokpitsĩhiknaha. Esito ezektsa pehakatsa tihi: — Sudeutsa makuskyrytsa mopuruknahaze tysibanaha! — niy. Iwatatu Moises zo ihumo batu pyby. Itse tsiziurẽta iwatsahi byzoje harakykbyihi zirahaze tabykyhy ziokpitsĩnaha.
23 Pela fé, os pais de Moisés o esconderam por três meses tão logo ele nasceu, pois viram que a criança era linda e não tiveram medo de desobedecer ao decreto do rei.
24 Aba Moises soho bo mytsaty my. Atakta Deus harere bo hyỹ ziknakara ihumo tispirikporẽta. Esito ezektsa ipe sisopyk: — Abazubata ste tatse tu tsimy — nikaranaha. Taypykze ana harere batu iakparawy. Deus harere bo hyỹ nikaraze itukytsa bo iakparawy.
24 Pela fé, Moisés, já adulto, recusou ser chamado filho da filha do faraó,
25 Situk sinini ziknakara. Imysapybara tu batu hỹ nikara, batu tabo zuba ziknakara. Deus bo zuba ziknakara iwatahi tatukytsa tuk sinini ziknakara.
25 preferindo ser maltratado junto com o povo de Deus a aproveitar os prazeres transitórios do pecado.
26 Batu tapetu isopyk: — O Esito eze tu mynapykyryk zeka kanamy tsizubarẽna hỹ my — iwa batu tyso. Deus tyryktsa nisitsumuẽhĩ tsihikik hỹ. Iwatahi tatukytsa harere bo batu hỹ nikaranahaze Kiristu wata niyzik. Kytsa iharere bo kino niwatihi batu hỹ nikaranaha, Deus tyryktsa nisitsumuẽhĩkĩ zeka tsakurẽta hỹ niy. Inamy tsizubarẽna humo tsikaeni zuba iakparawy. Iwatahi Deus ziperyky: — O atahi isapyrẽnikia ty kabo nyny my — ana humo kino tsihyrinymyrẽta niy.
26 Considerou melhor sofrer por causa do Cristo do que possuir os tesouros do Egito, pois tinha em vista sua grande recompensa.
27 Deus harere bo hyỹ nikara ihumo tispirikporẽta tu Esito ekze niparak. Ispehatsa kyriwy humo batu ipyby. Deus harere bo zuba hyỹ nikara ihumo tispirikporẽta tsakurẽta. Deus bo mytsaty ziknakara nawa zikzuruku iwatatu Deus bo batu iktsa niy, isoho humo mytsaty ziknakara.
27 Pela fé, saiu do Egito sem medo da ira do rei e prosseguiu sem vacilar, como quem vê aquele que é invisível.
28 Moises Deus harere humo hyỹ nikara ihumo tispirikporẽta iwaze Isareu tsekokatsa pe: — Bijoikpe iknykta Esito ezektsa hyrytsa taparaktsa mysiba. Iwatsahi hozipyrykzatsa spu ty ahahokbowytsa bo susu taha. Iwaze bijoikpe iknyktsa iharapu taba my ahahyrytsa taparaktsa batu mysiba ahahyrytsa mysiharamu zuba. Hozipyrykzatsa spu bo iktsa niyze ahahyrytsa ba ziksiba — niy. Kyze hawa Deus sihumo tsimypokzitsiukrẽta mytsaty ziknakaranaha tahamyikaha bo pororo ziknakaranaha Paskoa inarokoha bo.
28 Pela fé, ordenou que o povo de Israel celebrasse a Páscoa e aspergisse com sangue os batentes das portas, para que o anjo da morte não matasse seus filhos mais velhos.
29 Isareu tsekokatsa kino niwatihi Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa. Iwatsahi buburu zuba zitsikzanaha, siekze pihik nitsehespyk. Buburu zuba Pihik Tsikyriri inarokoha niy. Bykyze Esito ezektsa atsatu koikny zitsikzakanahatsa tu pihik nisiharapusu. Batu aty tohi arehabyitsa.
29 Pela fé, o povo de Israel atravessou o mar Vermelho, como se estivesse em terra seca. Quando os egípcios tentaram segui-los, morreram todos afogados.
30 Aba Isareu tsekokatsa soho bo mytsaty my. Asaktsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa niaha. Sipehatsa Sosue tuk Deus humo sispirikporẽtsa hỹ. Serikoho okpedawy haraharetsa ty iokarawyhyta iwatsahi sisukyrytsitsa ba ziknapupunaha, anahi inakarabaik. Nawa puruze usta tsyhyry humo petok, Serikoho petaba nikarikinahaze atsoko haraharetsa naktsaktsakbaiknaha.
30 Pela fé, o povo marchou ao redor de Jericó durante sete dias, e suas muralhas caíram.
31 Aba Rahabe soho bo mytsaty my. Atatsa Serikoho ezektatsa niy. Tapara kytsa hapik paikpa ziknaparakatatsa. Aiba eze atatsa Deus harere bo hyỹ ziknakara ihumo tispirikporẽtatsa. Sosue kytsa Serikoho hudikhudikwy bo nisipehaze iwa nizokparakanaha, asahi sodadutsa pokso niwakiknaha. Iwaze atatsa wahoro bo izumunahaze atatsa ispe niy: — Pakutaha. Ikza pahaokpitsĩhihik, bykyze kytsa pahaberinahaze ba zahapetumunaha — niy. Bykyzehu Serikoho hudikhudikwy ezektsa Deus harere bo batu hỹ zikaha, iwatsahi kytsa nisibanahaze Rahabe batu. Atatsa itukytsa batu isty ba. Atatsa Deus harere bo hyỹ nikara ihumo tispirikporẽtatsa tu nitare.
31 Pela fé, a prostituta Raabe não foi morta com os habitantes de sua cidade que se recusaram a obedecer, pois ela acolheu em paz os espiões.
32 Aba ustsa kytsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa ahabo batu motsaso, Kideõ, Barak, Sasõ, Sepata, Dawi, Samue, ustsa Deus sohokotsa iwatsa sisoho batu motsaso, sisoho piwataha zeka ba zikpyk.
32 Quanto mais preciso dizer? Levaria muito tempo para falar sobre a fé que Gideão, Baraque, Sansão, Jefté, Davi, Samuel e os profetas tiveram.
33 Asaktsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa hỹ. Ustsa tyryktsa bo niwatsorokonahaze sisapy ziaksenaha iwatsahi niwakiknaha. Deus okzeka zisapywykynaha iwatahi isapyrẽnikia ty sibo nyny niy. Wastuhu kytsa Deus humo sispirikporẽtsa iwatsahi ustsa kytsa parinitsa bo nisihorokiknaha, iwatsatu parinitsa humo batu siborohuk iwa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa ziwatawykynaha.
33 Pela fé, eles conquistaram reinos, governaram com justiça e receberam promessas. Fecharam a boca de leões,
34 Wastuhu kytsa Deus humo sispirikporẽtsa iwatsahi ustsa kytsa izo zuba bo nisioktsokiknaha, iwatsatuze izo humo ba zikarakoronaha iwa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa ziwatawykynaha. Ustsa kytsa asiba nisibanaha sokorotsapuzezety asaktsa niwakiknaha, Deus sihumo tsimypokzitsiukrẽta iwatsahi niwakiknaha. Ustsa kytsa siakubyitsa tu sipunihikrẽtsa niyziknaha. Ustsa bipyritsa bo niwatsorokonahaze sipunihikrẽtsa niyziknaha. Iwatsahi bipyritsa sipokso niwakbaiknahaze nanabyitaba nitururukuknaha. Iwa ziknakaranaha Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa.
34 apagaram chamas de fogo e escaparam de morrer pela espada. Sua fraqueza foi transformada em força. Tornaram-se poderosos na batalha e fizeram fugir exércitos inteiros.
35 Aba wytykyryk soho bo mytsaty my. Asiza hi Deus harere bo ziknakaranaha ihumo sispirikporẽza iwazahi sihyrytsa botu niakbanahatsa tu Deus nasihyrizikpowy tahajeza bo tu ziksizonaha. Usiza sakyriukrẽnikitsa nisimyitsapyriwykynahaze sinini nikaranahatsa nihyrikosokdanaha humo. Sakyriukrẽnikitsa ispe: — Deus harere bo yhỹ ahabyi zeka ihumo ahaspirikpobyihu ja iwatsahi ba zikamyitsapyrizonaha — niaha. Anahi batu siwabytoktoho. Myhyrikosokdanaha humo batu sipyby. Asiza tihi: — Batu. Tsimyhyrikosokdanaha zeka, bykyzehu Deus mymyhyrizikpowyzo, iwaze mywahi ituk tsimynapykyryknaha hỹ — iwa mytsaty ziknakaranaha. Iwaze kytsa nisibanaha.
35 Mulheres receberam de volta seus queridos que haviam morrido. Outros, porém, foram torturados, recusando-se a ser libertos, e depositaram sua esperança na ressurreição para uma vida melhor.
36 Ustsa kytsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa iwatsahi kytsa ziknasiapikiknaha. Nisisapybyikinaha. Nisikikinaha, myraratsa hwyk tsazikihi ty nisikikinaha. Karikutsitsiwytsa ty nisitsipatsawarakanaha, iwaze sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo nisihuruknaha. Asaktsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa tu kytsa nisimyijaikiknaha nisisininiwykynaha.
36 Alguns foram alvo de zombaria e açoites, e outros, acorrentados em prisões.
37 Ustsa kytsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa sisukyrytsitsa haraharetsa nisipaparakanaha iwa nisibakanaha. Ustsa kytsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa sisukyrytsitsa tsapukte buruk bokokik niaha iwa nisibanaha. Sokorotsapuzeze ty nisibakanaha. Ustsa kytsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa tahasukyritsitsa pokso niwakiknaha batu sisuku. Tahasuk ty myraratsa hwyk ty ziwowokonaha, hozipyrykza hwyk hi kaberito hwyk hi kino niwatihi tahasuk ty niaha. Jerukbara tahasapy niaha. Hara jobonita bo zukzuk niaha batu wahoroko. Harahare hoke bo tahokpitsĩkĩnaha, wytyk hoke eze niwatihi tahokpitsĩkĩnaha. Batu sidisahawyky taharapa zikziykikiknaha. Kytsa simyijaikiknahatsa ziknasiapikiknaha. Kytsa sisoho: — O asaktsa sakmyitsakohok ziknakaranaha. Kytsa okzeka sakmyitsakoho niaha. Deus okzeka simysapyrẽtsa hỹ, mybarawy ezektsa batu sapy mykaranaha iwatsahi katyryktsa humo sisikpybyrẽtsa — Deus niy.
37 Alguns morreram apedrejados, outros foram serrados ao meio, e outros ainda, mortos à espada. Alguns andavam vestidos com peles de ovelhas e cabras, necessitados, afligidos e maltratados.
38 — ausente —
38 Este mundo não era digno deles. Vagaram por desertos e montes, escondendo-se em cavernas e buracos na terra.
39 Asaktsa Deus harere bo hyỹ ziknakaranaha ihumo sispirikporẽtsa babatsa. Deus sisoho hi: — O ikiahatsa tsahamysapyrẽtsa tsimaha — niy. Simysapyrẽtsa mybarawy eze zikzurukunaha. Deus isapyrẽnikia ty sibo nyny ahaziwazy niy. Iwatsa tu nihyrikosokdanaha.
39 Todos eles obtiveram aprovação por causa de sua fé; no entanto, nenhum deles recebeu tudo que havia sido prometido.
40 Deus aparakbaha nisisapywytsihikik. Iwatahi ziperyky mybo mytsaty nikara. Abaka asahi iharere bo hyỹ mynakaranaha ihumo sispirikporẽtsa myzubarẽtsa mymysapywyky. Ihumo mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Iwatahi katsaktsa Deus zikwy humo mysapyrẽtsa tsimoziknaha, ustsa kytsa taparaktsa kino niwatihi ihumo sispirikporẽtsa simysapyrẽtsa moziknaha. Myzubarẽtsa Sesus watsa tsimoziknaha ihumo mysapyrẽtsa babatsa tsimoziknaha. Iwa hỹ.
40 Pois Deus tinha algo melhor preparado para nós, de modo que, sem nós, eles não chegassem à perfeição.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.