Atos 23
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NAA
1 Kyze Pauro izumukuze kytsaharerewabytsitsa bo iktsaziu niy. Ispe niy: — O katukytsa mysopyk tisapyrẽna my ana humo kino yhỹ ikykara. Wasani ikykara ana humo hi Deus tsihyrinymyrẽta — niy.
1 Paulo, fixando os olhos no Sinédrio, disse: — Meus irmãos, tenho vivido até o dia de hoje com a consciência limpa diante de Deus.
2 Taparakta ziknapamykysokota ana hi ziwabyze tsakyrirẽta niyzik. Taparakta Ananias inarokota. Asaktsa Pauro baze tu ispe niy: — Tsisakipykikta — niy.
2 Mas Ananias, o sumo sacerdote, mandou aos que estavam perto de Paulo que lhe batessem na boca.
3 Pauro ipe niy: — Deus ikiahi bo atsatu my. Ikia myziharawataha naha hyrity wata. “O katsaktsa wasani tsimykaranaha” mybarapetu tsimykara. Anaeze tsimydyhyky iwatahi kaharere tsipiwaby. Taparaktsa myzotsa mybo nitsasokonaha iwa kaharere tsipiwaby. Hawa mysopyk zeka nitsasoko atsatu tsimy. Ikia hi tsiksakipykik niwa batu mysopyk — niy.
3 Então Paulo lhe disse: — Deus há de ferir você, parede branqueada! Você está aí sentado para me julgar de acordo com a Lei e, contra a Lei, ordena que eu seja agredido?
4 Aty Pauro pe niy: — Ikia taparakta ziknapamykysokonahatsa ituk tsimysapybyriki atahi Deus tsumuẽhĩtsa — niy.
4 Os que estavam ali perguntaram a Paulo: — Você está insultando o sumo sacerdote de Deus?
5 — O katukytsa atakta taparakta ziknapamykysokonahatsa batu kahyrinymyry. Ana humo hi zihyrinymyryky zeka iwa batu tyso. Deus papeu humo botu ziwataha: “Katyryktsa taparaktsa bo ka isty myija myija byitaha” niy. Iwa Deus papeu humo ziwataha — niy.
5 Paulo respondeu: — Eu não sabia, irmãos, que ele é sumo sacerdote. Porque está escrito: “Não fale mal de uma autoridade do seu povo.”
6 Iwaze Pauro mytsaty niyze wastuhu kytsaharerewabytsitsa Pariseutsa niaha. Ustsa kytsa Sadusitsa mektsa tu niaha. Pariseutsa tihi: — Tsimyhyrikosokdanahaze tsinahyrizikponaha. Asa hyrikosotsa hi, Deus bijoikpe iknyktsa iwatsa sisoho sihyrinymyrẽtsa Sadusitsa batu. Asahi: “Tsimyhyrikosokdanahaze batu myhyrizikpozo. Hyrikosotsa Deus bijoikpe iknyktsa iwatsa mahani ba.” Kytsaharerewabytsitsa meky watu iwatsahi metutu nikaranaha — Iwaze Pauro kytsa bo iktsaziu niy. Niytahi opykani nitsasoko: — O katukytsa utakta Pariseu my. Kazo kino niwatihi Pariseu niy. Aba kaharere tsipiwabynaha. Tsimyhyrikosokdanaha zeka Deus mymyhyrizikpowyzo ana humo hi kahyrinymyrẽta. Iwatahi ikiahatsa kaharere tsipiwabynaha — niy. Iwa nitsasoko.
6 Como Paulo sabia que uma parte do Sinédrio se compunha de saduceus e outra, de fariseus, exclamou: — Irmãos, eu sou fariseu, filho de fariseus. Estou sendo julgado por causa da esperança e da ressurreição dos mortos!
7 — ausente —
7 Ditas estas palavras, começou uma grande discussão entre fariseus e saduceus, e o Sinédrio se dividiu.
8 — ausente —
8 Pois os saduceus dizem que não há ressurreição, nem anjo, nem espírito, ao passo que os fariseus admitem todas essas coisas.
9 Myzubaha metutu nikaranaha. Pauro harere ziwabykynahaze niharapepehakanaha metutu nikaranaha. Paikpa nikaranaha. Wastuhu Pariseutsa opykani nitsasokonaha. Sudeutsa sopyk humo sihyrinymyrẽtsa. Asahi: — O atahi wasani my, ibo tsipisapykynaha. Tozeka ja hyrikoso tisapyrẽta ibo nitsasoko. Tozeka ja Deus bijoikpe iknykta ibo nitsasoko — nikaranaha.
9 Houve, pois, muita gritaria no Sinédrio. E, levantando-se alguns escribas que eram do partido dos fariseus, discutiam, dizendo: — Não achamos neste homem mal algum. E se, de fato, algum espírito ou anjo falou com ele?
10 Kytsaharerewabytsitsa puẽtsik niharapebetsakaknaha. Niharapehudizukunaha. Iwatsahi Pauro pibeze tsihikiknaha. Iwaze sodadutsa pehakatsa tapetu isopyk: — O asaktsa Pauro pibeze tsihikiknaha mytsaty mykara. Pauro pokso kapybyrẽta — my. Iwatahi sodadutsa nisipehaka: — Pauro mywahoro bo tsioktyhyryknahaktsa! — niy. Yhỹ niaha.
10 Como a discussão ficava cada vez mais intensa, o comandante, temendo que Paulo fosse despedaçado por eles, mandou descer a guarda para que o retirassem dali e o levassem para a fortaleza.
11 Kyze unata eze Sesus Pauro bo natakaha, ibaze niriktohoko. Ipe niy: — Apyby byihu ja niy. Ikia kasoho Serusarẽhe eze tsimytsasoko. Aibani kasoho Homa bo tsimytsaso niwatihi — niy.
11 Na noite seguinte, o Senhor, pondo-se ao lado de Paulo, disse:
12 Miwa botu wastuhu Sudeutsa inauzuzukuknaha. — Pauro tabezehikta kytsa! Tybeze ahabyi zeka ba hauk zikaha, ba tsõ zikaha nikaranaha. Tybeze ahabyi zeka Deus mymyitsapyriwy zeka wasani tsimaha — nikaranaha. Deus siharere ziwaby ana humo sihyrinymyrẽtsa.
12 Quando amanheceu, os judeus se reuniram e juraram que não haviam de comer, nem beber, enquanto não matassem Paulo.
13 Kytsa sizubarẽtsa kuarẽta ahatsa Pauro pibeze tsihikiknaha.
13 Eram mais de quarenta os que se envolveram nessa conspiração.
14 Asa zuba nipamykysokonahaze taparakta ziknapamykysokonahatsa bo niaha. Kytsa pehatsa bo kino niwatihi niaha. Hawa sa nikaranaha sibo nipamykysokonaha. Katsa tihi: — Deus myharere ziwaby tsiktsasokonahaze Pauro tybeze ahabyi zeka ba hauk tsimaha. Ba tsõ tsimaha tsimykaranaha. Abaka tymytsumuẽhĩnaha.
14 Estes foram falar com os principais sacerdotes e os anciãos e disseram: — Juramos, sob pena de maldição, não comer coisa alguma, enquanto não matarmos Paulo.
15 Ikiahatsa kytsaharerewabytsitsa hi sodadutsa pehatsa bo tsimaha. “Pauro mybo tyzipehakta! tsimaha. Iharere tsipiwabyzonaha. Iharere tsipiwabytoktonaha.” tsimaha. Yhỹ my zeka iwaze ahabo nataoktyze tsipibezenaha. Ske sak eze tsimyparahanaha iwa tabeze — Iwa kytsa Pauro pibeze tsihikiknaha asahi taparaktsa bo nitsasokonaha.
15 Por isso, agora, juntamente com o Sinédrio, mandem um recado ao comandante para que ele o apresente a vocês, sob o pretexto de que desejam investigar mais acuradamente o caso dele; e nós, antes que ele chegue, estaremos prontos para matá-lo.
16 Iwaze mykyryburukta siharere ziwaby. Atahi Pauro izawytse. Hawa kytsa Pauro piparahakanaha iwaze hi tabeze anahi ziwaby. Iwaze sodadutsa wahoro bo nitsuk. Tazopo bo nitsasobaik.
16 Mas o filho da irmã de Paulo, tendo ouvido a respeito da trama, foi, entrou na fortaleza e contou tudo a Paulo.
17 Iwatahi Pauro sodadutsa perykytsa bo hua hua niy. — Ta mykyryburukta sodadu pehatsa bo tyzioktyhyk. Atakta ibo motsaso tsihikik — niy.
17 Então este, chamando um dos centuriões, disse: — Leve este rapaz ao comandante, porque tem algo a dizer.
18 Iwaze mykyryburukta zioktyhyryk. Isperykytsa: — Atakta Pauro kabo hua hua niy. “Mykyryburukta sodadu pehatsa tsioktyhyrykta. Tsasoho humo piwaby” niy. Iwaze mykyryburukta zioktyhyryk. Isoho abo motsaso tsihikik — niy.
18 O centurião levou o rapaz ao comandante e disse: — O prisioneiro Paulo me chamou e pediu que eu trouxesse à sua presença este rapaz, pois tem algo a dizer ao senhor.
19 Sodadu pehatsa Karadio Risias inarokota. Atahi mykyryburukta tsyhyrype humo paik niy. Kytsa batu waby zikaha bara botu zioktyhyryk: — Amy sa kabo tsimytsaso — niy.
19 O comandante pegou o rapaz pela mão e, levando-o para um lado, perguntou-lhe: — O que você tem para me dizer?
20 Mykyryburukta ipe niy: — Sudeutsa asa zuba nipamykysokonaha. Byriri ikia pe maha: “O Pauro mybo tyzipehakta! Iharere tawaby tsihikik” mybarapetu mykaranaha.
20 Ele respondeu: — Os judeus decidiram pedir ao senhor que, amanhã, apresente Paulo ao Sinédrio, sob o pretexto de que desejam fazer uma investigação mais acurada a respeito dele.
21 Siharere bo ba hỹ tsimy. Kuarẽta kytsa ske sak eze Pauro piuparakanahatsa pibezenaha. Kytsa tihi: “Pauro tybeze ahabyi zeka Deus mybo mymyitsapyriwy. Katsa tybeze ahabyi zeka katsa ba hauk zikaha. Ba tsõ zikaha” nikaranaha. Iwa Deus bo botu nitsasokonaha. Abahi aharere piwaby tsihikinaha. Aharere zuba piperykynaha. Ikia sibo yhỹ tsimy zeka Pauro myzioktyhyryknaha anahi mozihikiknaha — iwa mykyryburukta Homa pehatsa bo nitsasoko.
21 Não se deixe persuadir, porque mais de quarenta deles armaram uma emboscada. Fizeram um pacto de, sob pena de maldição, não comer, nem beber, enquanto não matarem Paulo; e agora estão prontos, esperando que o senhor prometa atender o pedido deles.
22 Niytahi ispehatsa ipe niy: — Hawa ty kabo tsiktsasoko batu aty tohi bo tytsaso — niy. Niytahi mykyryburukta tawahoro bo ziksizo.
22 Então o comandante despediu o rapaz, recomendando-lhe que não dissesse a ninguém ter lhe trazido estas informações.
23 Kyze ispehatsa Homa ezektsa sodadutsa perykytsa petoktsa bo huahua niy: — Aidytsa dusẽtos sodadutsa tsikahazoziknahaktsa, Sesareja boktsa. Ponokaraze tsimytururuknaha. Setẽta pikuzatsa bete mokurunahatsa. Dusẽtos sodadutsa tanoratsa tuktsa niy.
23 Chamando dois centuriões, ordenou: — Tenham de prontidão duzentos soldados, setenta cavaleiros e duzentos lanceiros para irem até Cesareia a partir das nove horas da noite.
24 Pikuzatsa ty Pauro bo tysizoziknaha. Pykyhytuty Peris ispehatsa sihudikhudikwy bo tsioktynaha — niy.
24 Preparem também animais para fazer Paulo montar e levem-no com segurança ao governador Félix.
25 Kyze niytahi sodadu pehatsa papeu humo ziwatahaka. Peris pehatsa bo ziwatahaka.
25 O comandante escreveu uma carta nestes termos:
26 Atahi: — Peris ikia hi myhudikhudikwy pehatsa my. Karadio Risias kanarokota. Ikia aspirikporẽta pinymyryky.
26 “Cláudio Lísias ao excelentíssimo governador Félix. Saudações.
27 Estuba maku ikia bo zipeha sodadutsa pioktykyrynaha. “Sudeutsa nizokbatsinaha. Pibeze tsihikiknaha. Atahi Homa hudikhudikwy ezekta. Anaty hi zinymyrykyze sodadutsa iksipeha tyzioktyhyknaha. Amo Sudeutsa pibeze tsihikiknaha batu kanyhy.
27 Este homem foi preso pelos judeus e estava prestes a ser morto por eles, quando eu, sobrevindo com a guarda, o livrei, por saber que ele era romano.
28 Iwatahi Sudeutsa kytsaharerewabytsitsa bo zioktyhyryk. ‘O atakta mysopykwy batu hỹ ziky nikaranaha. Hawa myzotsa nitsasokonaha batu hỹ ziky’ niaha.
28 Querendo certificar-me do motivo por que o acusavam, levei-o ao Sinédrio deles.
29 Atahi batu amy tohi ziknakara Sudeutsa sopykwy humo batu hỹ ziky. Utakta sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo my zeka batu wasani mykara. Kytsa tybeze habyizeka batu sapy my.
29 Descobri que ele era acusado de coisas referentes à lei que os rege, mas nada que justificasse morte ou mesmo prisão.
30 Sudeutsa pibeze tsihikiknaha. Anahi ziwabyze abo ipeha. Siharerewabymybarẽtsa ispe iky: ‘Utakta Pauro Peris bo ipeha. Anabo zuba Pauro soho tsipispihikbatakanaha Peris pehatsa ahaharere piwabyky’ iky.” Iwa papeu humo ziwatahaka — iwa my. Kaudio Risias Iwaze papeu ty sodadutsa bo nyny niy. Iwaha tyhi Peris bo nyny niaha.
30 Sendo eu informado de que ia haver uma emboscada contra o homem, tratei de enviá-lo imediatamente ao senhor, intimando também os acusadores a irem dizer, na sua presença, o que eles têm contra ele. Passe bem.”
31 Niahatsahi sodadutsa Pauro Sesareja bo zioktykyryknaha. Hawa sodadu pehatsa nitsasoko atsatu nikaranaha. Unata niukurunaha. Miwa eze Anitipatiride zumunaha. Anaeze ka sodadutsa batu pikuzatsa byitsaktsa, Serusarẽhe bo ziksizonaha.
31 Então os soldados, conforme lhes foi ordenado, pegaram Paulo e, durante a noite, o conduziram até Antipátride.
32 Niahatsahi kytsa asaktsa pikuzatsa bete niukurunahatsa. Sesareja bo izumunaha. Ispehatsa Peris bo izumunaha
32 No dia seguinte, voltaram para a fortaleza, tendo deixado os cavaleiros encarregados de seguir viagem com ele.
33 Karadio Risias papeu ty Peris bo nyny niaha. Ipe niaha: — Atakta Pauro my. Abaka atuk mopykyryk — niaha.
33 Quando estes chegaram a Cesareia, entregaram a carta ao governador e também lhe apresentaram Paulo.
34 Peris papeu iwatahaha zinyky. Niytahi Pauro pe niy: — Hana ikny ta sa tsimy — niy. — Sirisia iknykta — niy.
34 Lida a carta, o governador perguntou de que província Paulo era. E, quando soube que era da Cilícia,
35 — Siharerewabymybaranikitsa mozumunahaze pawaby. Hawa tsikykara piwaby — niy. Niytahi sodadutsa ispe niy: — Erodes wahoro bo tsioktyhyryknaha — niy. Yhỹ. Ata wahoro ispehatsa kytsaharere bo ziwabyky. Anaeze Pauro niapykyryk.
35 disse: — Ouvirei você quando chegarem os seus acusadores. E mandou que ele ficasse preso no Pretório de Herodes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.