Atos 10
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH
1 Bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa Koronerius bo izumu. Koronerius Sesareja eze tu niy. Atahi sẽ sodadutsa nisipehaka, sinarotsa Itariano.
1 Na cidade de Cesareia havia um homem chamado Cornélio, que era comandante de um batalhão romano chamado “Batalhão Italiano”.
2 Koronerius maku tsimysapyrẽta. Deus tihi: — Atakta wasani mykara — mytsaty nikara. Sudeubyitatu iwatatu Deus humo tispirikporẽta. Iwahoro ezektsa kino niwatihi Deus humo sispirikporẽtsa, Sudeutsa sinamybyitsa bo okyrysaro ty nyny ziknakara. Deus bo nipamykysoikik. Ata bo hi bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa inasik.
2 Ele era um homem religioso; ele e todas as pessoas da sua casa adoravam a Deus. Cornélio ajudava muito os judeus pobres e orava sempre a Deus.
3 Haramwe iharakibikia eze bijoikpe iknykta Koronerius bo inasik. Ipe niy. — Koronerius — niy. Koronerius ibo iktsa niyze tsipybyrẽta nikara.
3 Um dia, ali pelas três horas da tarde , Cornélio teve uma visão. Ele viu claramente um anjo de Deus, que chegou perto dele e disse: — Cornélio!
4 Tsipybyrẽta tu nikozoko. — Amo skaraba — niy. Bijoikpe iknykta tihi: — Deus aharere ziwaby. Ikia aokyrysaro ty sinamybyitsa bo nyny tsikykara ana hi ziny. Iwatahi tsakurẽta mykara. Aharere soho bo mytsaty mykara niy.
4 Ele ficou olhando para o anjo e, com muito medo, perguntou: — O que é, senhor? O anjo respondeu: — Deus aceitou as suas orações e a ajuda que você tem dado aos pobres e ele não esqueceu você.
5 Abaka wastuhu atsumuẽhĩtsa Sopa hudikhudikwy bo tysiakzo. Nabo Peduru piberinaha. Kytsa ipe sisopyk Simaõ Peduru nikara.
5 Agora mande alguns homens até a cidade de Jope para buscarem o homem chamado Simão Pedro.
6 Atahi usta Simaõ wahoro eze niapykyrykspyk. Atakta siraratsa hwyk perytsa nikara. Iwahoro pihik buburu zuba sak eze niy. Ata kino iwahoro bo natasapy iwaze Peduru myzioktyhyryk — niy.
6 Ele está hospedado na casa de outro Simão, um curtidor de couros que mora na beira do mar.
7 Niytahi bijoikpe iknykta babyita tu hokda zuba niy. Batu ity nyzo. Iwaze Koronerius harakykbyi hi tatsumuẽhĩtsa bo huahua niy. Petoktsa sitsumuẽhĩtsa iwahoro eze tarabaja ziknakaranaha. Usta sodadu atahi Deus humo tispirikporẽta. Iwaze sibo nipamykysoko.
7 Quando o anjo foi embora, Cornélio imediatamente chamou dois empregados e um soldado que estava a seu serviço e que era um homem religioso.
8 Ana hi bijoikpe iknykta ibo nitsasoko atsatu sibo nitsasoko. Iwatahi Sopa bo nisipehahik. Iwaze kytsa harakykbyi Sopa bo nitururuknaha.
8 Cornélio contou a eles tudo o que havia acontecido e mandou que fossem a Jope.
9 Iwaze kytsa Sopa hudikhudikwy bo izumubahanikinahaze Peduru Deus bo nipamykysoko. Wahoro hara bete nido. Tokbaha eze Peduru Deus bo nipamykysoko.
9 No dia seguinte, ao meio-dia, Pedro subiu ao terraço para orar. Enquanto isso, os homens vinham pelo caminho, já perto de Jope.
10 Tsiaraparẽta. Tadisaha tsihikik mykara. Wytykyryk mydisahawy humo nikymynahaze Peduru itsotyspykwaha ziny.
10 Pedro ficou com fome e quis comer alguma coisa. Enquanto o almoço estava sendo feito, ele teve uma visão.
11 Bijoikpe naukwakbaka panu sihezõni inasikze ziny. Ana panu sihezõni ibo inasik.
11 Viu o céu aberto e uma coisa parecida com um grande lençol amarrado pelas quatro pontas, que descia até o chão.
12 Anaeze siraratsa sizubarẽtsa pyryhyktsa watsa sisarakatsa mekywatsatu iwatsa nikaranaha.
12 Dentro daquilo havia todos os tipos de animais de quatro patas, de animais que se arrastam pelo chão e de aves.
13 Niytahi Deus Peduru pe niy: — O Peduru siraratsa tysibakta! Azohotsa tysibakta — niy.
13 Então Pedro ouviu uma voz, que dizia:
14 — Batu ba. Asaktsa batu kawahatsa. Uta Sudeu my iwatahi siraratsa ty batu hauk my. Niwaha batu kazohotsa. Sudeutsa batu anahi sidisahawy. Abaka batu hauk myny — nikara.
14 Pedro respondeu: — De jeito nenhum, Senhor! Eu nunca comi nenhuma coisa que a
15 Deus ipe niyzo: — Asahi azohotsa hỹ. Uta hi azohotsa ty abo nyny mykara. Uta azohotsa ty abo nyny my zeka ikia azohotsa soho humo yhỹ tsimy niy. Uta azohotsa nyny my zeka ikia azohotsa tihi — niy.
15 A voz falou de novo com ele:
16 Iwa Deus Peduru bo nipamykysoko. Harakykbyi harere zohotsa soho pamykysoko. Niytahi panu sihezõni waha bijoikpe bo zisihyrykzo. Batu ity nyzo.
16 Isso aconteceu três vezes. Em seguida a coisa que parecia um lençol foi levada de volta para o céu.
17 Peduru itsotyspykwaha mytsatyziu nikara: — Amy ty sa pikwatawy mytsaty nikara! Hawa sa my — nikara. Abababatu kytsa harakykbyihi zumukunaha. Kytsa pe: — Hãta wahoro eze sa Simaõ Peduru mopykyrykspyk — niaha. Niahatsahi izumukunaha. Hokbowy Simaõ wahoro peze pyk niaha.
17 Pedro começou a perguntar a si mesmo o que aquela visão queria dizer. E naquele momento os homens que Cornélio havia mandado já tinham se informado sobre onde ficava a casa de Simão e estavam na porta.
18 Wahoro ezektsa pe niaha: — Simaõ Peduru ja — niaha. — Atatu — nikaranaha.
18 Eles chamaram alguém da casa e perguntaram: — Por acaso um homem chamado Simão Pedro está hospedado aqui?
19 Peduru jobo wahoro harapu bete itsotyspykyk mytsatyziu nikaraze Deus hyrikoso ipe niy: — Wabytykta! Kytsa harakykbyihitsa ikia paberikinaha.
19 Pedro ainda estava pensando na visão, quando o Espírito Santo disse: — Escute! Estão aí três homens procurando você.
20 Kytsa Sudeutsabyitsa paberikinaha. Awanu sapy bo izumukunaha. Tsiksita! Siapik tsimykuru. Batu tyso “O mokuru wasani ja” Uta hi abo iknasisukmo — niy.
20 Agora apronte-se, desça e vá com eles. Vá tranquilo porque fui eu que mandei que eles viessem aqui.
21 Niytahi Peduru inasik. Kytsa harakykbyihitsa bo niy. Ispe niy: — O ikiahatsa tsipikberikinaha hỹ. Amy skaraba tsikzumukunaha — niy.
21 Então Pedro desceu e disse aos homens: — Eu sou a pessoa que vocês estão procurando. Por que vieram aqui?
22 Asa tihi: — Koronerius nimypehahik Koronerius sẽ sodadutsa nisipeha. Maku tsimysapyrẽta. Deus harere bo hyỹ ziknakara. Sudeutsa sizubarẽtsa iharere ziwabytoktokonaha. Jokboha tu bijoikpe iknykta ipe niy: “Peduru bokta! Ikia ipe tsimy: ‘Pany kawahoro bo paku tsimy’. Iharere tsipiwabykta!” — niy. Yhỹ niy. — Iwatsahi katsa nimypeha iwatsahi ikia bo tsikzumukunaha — nikaranaha. Yhỹ niy. — Pakutynahakta niy. Tsikahadisahanaha — Peduru niy. Yhỹ nikaranaha. Iwatsahi ibaze zururenaha.
22 Eles responderam: — Nós fomos mandados pelo comandante Cornélio. Ele é um homem bom,
23 Estuba zurunahaze Peduru tazozik ba. Koronerius sohokotsa siapik niukuru. Sesareja bo niukurunaha. Wastuhu Sesus tuktsa ituk niukurunaha. Sopa ezektsa nikaranaha.
23 Então Pedro convidou os homens para entrarem, e os hospedou ali naquela noite. No dia seguinte Pedro se aprontou e foi com eles, e alguns irmãos que moravam em Jope também foram.
24 Estuba zurunahaze Sesareja bo zumukunaha. Anaeze Koronerius nisiperyky. Iwahoro bo izumubanaha. Koronerius botu tatukytsa taharereziuwytsitsa iwatsa tawahoro bo nisiakzoko iwatsahi nisiperykynaha.
24 No outro dia chegaram à cidade de Cesareia. Cornélio e os parentes e amigos mais íntimos que ele tinha convidado já estavam esperando Pedro.
25 Peduru izumukuze Koronerius ibo niy. Taekaratsa humo puruk puruk niy. Okmymy niy Peduru Deus wata mytsaty ahabyita nikara. Iwatahi taekaratsa humo puruk puruk niy.
25 Quando Pedro ia entrando, Cornélio veio ao seu encontro, ajoelhou-se e curvou a cabeça diante dele.
26 Aidytykta Peduru Koronerius izikyikik ziriktohik. Ipe niy: — Ziktotykta! Uta kino maku tihi iwatahi kaokeryk puruk purukbyitykta — niy.
26 Mas Pedro fez com que ele se levantasse e disse: — Fique de pé, pois eu sou apenas um homem como você.
27 Nipamykysokoze wahoro bo nitsukze kytsa sizubarẽtsa niapykyryknahatsa nisiny.
27 Enquanto conversava com Cornélio, Pedro entrou na casa e encontrou muita gente reunida ali.
28 Niytahi ispe niy: — O kytsa wytykyryk iwatsa katsaktsa Sudeutsa tsimaha. Bipyritsa tuk tsimyzuzuknaha batu zikaha. Batu sibo ziknakozorenaha. Deus zikwatawy meky watu zik niy. Katsa bipyritsa soho “Batu wasani ahabyi zeka” batu imysapy tsimykaranaha. Anaty hi Deus pikyrinymyryky.
28 Então disse a todos: — Vocês sabem muito bem que a religião dos judeus não permite que eles façam amizade com não judeus ou entrem nas casas deles. Mas Deus me mostrou que eu não devo chamar ninguém de impuro ou de sujo.
29 Iwatahi uta ikiahatsa bo ikzumu. Iwatatu ikiahatsa bipyritsa ahabo ikzumu. Amy humo sa huahua tsiky — niy.
29 Por isso, quando vocês me chamaram, eu vim de boa vontade. Agora quero saber por que foi que vocês mandaram me chamar.
30 Niytahi Koronerius ipe niy: — Jatua haramwe iharakibikia eze kawahoro eze tu ikakpykykze Deus bo nipamykysoko. Atsoko bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa kabo inasik. Tisukbarazarẽta niy.
30 Cornélio respondeu: — Três dias atrás, às três horas da tarde, eu estava orando aqui em casa. De repente, um homem vestido com roupas brancas apareceu na minha frente
31 Atahi kabo nipamykysoko kape niy: “O Koronerius aharere Deus ziwaby. Ibo nipamykysokoze ziwaby. Aokyrysaro ty sinamybyitsa bo nyny tsiky ana hi ziny.
31 e disse: “Cornélio, Deus ouviu as suas orações e lembrou do que você tem feito para ajudar os pobres.
32 Iwatahi atsumuẽhĩtsa Sopa bo mysipeha. Tohi Simaõ Peduru inarokota myzioktyhyryk. Atakta usta Simaõ wahoro eze niapykyrykspyk, Simaõ siraratsa hwyk perytsa nikara. Iwahoro pihik buburu zuba sak eze tu niy. Iwaze Simaõ Peduru myzioktyhyryk Peduru abo mozumuze Deus harere ahabo mopamykyso” niy.
32 Mande alguém até Jope a fim de buscar Simão, que também é chamado de Pedro. Ele está hospedado na casa de Simão, o curtidor, que mora na beira do mar.”
33 Iwatahi aidy iky katsumuẽhĩtsa ikia bo iksipeha. Tsikzumu tahi tsamysapyrẽta. Tsikzumu tahi kakurẽta. Aba tsikzumubanaha Deus mytuk niy. Nezeba Deus ikia bo nipamykysoko anahi mybo tsimypamykyso — niy. Iwa Peduru bo niy.
33 Então eu mandei chamar você logo, e você fez muito bem em vir. Agora estamos todos reunidos aqui na presença de Deus, prontos para ouvir o que o Senhor mandou você dizer.
34 Niytahi Peduru bipyritsa bo nitsasoko. Ispe niy: — Abaka Deus pikyrinymyryky. Hawa myzubaha mysisapywyky. Tapara mytsaty ikykara. “O Deus Sudeutsa humo zuba iakparawy, ustsa tyryktsa humo ka batu iakparawy” niy. Abaka pikyrinymyryky Deus tyryktsa sizubarẽtsa humo wasani mykara. Deus tuk mekywatsa humo myzubaha wasani mykara. Iwatahi Sudeutsa mysisapywyky ustsa tyryktsa kino niwatihi mysisapywyky. Iwa Deus myzubaha humo wasani mykara.
34 Então Pedro começou a falar. Ele disse: — Agora eu sei que, de fato, Deus trata a todos de modo igual,
35 Kytsa sizubarẽtsa iharere bo hyỹ mykaranaha zeka sihumo iakparawy niy. Deus sizubarẽtsa bo mysisapywyky. Sudeutsa bo bipyritsa kino niwatihi sihumo wasani mykara.
35 pois ele aceita todos os que o temem e fazem o que é direito, seja qual for a sua raça.
36 Taparaka Deus harere Sudeutsa bo wasania ty sibo nitsasoko anahi botu tsinymyrykynaha. Hawa katsaktsa Sesus Kiristu humo mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Iwatsahi wasani tsimykaranaha. Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha. Mysapyrẽtsa tsimoziknaha iwatsahi Deus humo batu ahapyby. Sesus hi kytsa sizubarẽtsa mysipehaka.
36 Vocês conhecem a mensagem que Deus mandou ao povo de Israel, anunciando a boa notícia de paz por meio de Jesus Cristo, que é o Senhor de todos.
37 Isoho tsipinymyrykynaha Suão Batista Deus wasania ty Sudeja eze nitsasoko. Kyze Deus Sesus ziwatawyhik. Nasare ezekta niy.
37 Vocês sabem o que aconteceu em toda a terra de Israel, começando na Galileia, depois que João pregou a sua mensagem a respeito do batismo.
38 Deus hyrikoso ituk niapykyryk. Tazikwy ty ibo nyny niy. Iwatahi myzubaha bo nisisapywyky. Hyrikoso sapybara kytsa bo pororo ziknakaranaha tsahi nisiksiwyhik. Hyrikoso sapybara pehatsa kytsa bo nisipehaka asahi nisiksiwyhik. Deus Sesus ituk tu niy.
38 Sabem também como Deus derramou o Espírito Santo sobre Jesus de Nazaré e lhe deu poder. Jesus andou por toda parte fazendo o bem e curando todos os que eram dominados pelo Diabo, porque Deus estava com ele.
39 Hawa Sesus ziknakara katsa tsinymyrykynaha. Hawa ziknakara Sudeja eze niukuruze katsa tsinymyrykynaha. Hawa ziknakara Serusarẽhe eze kino niwatihi tsinymyrykynaha. Iwaze Sudeutsa hi Sesus iharapatawyhyta humo zihyrizikiknaha. Iwaze zibezehiknaha. Deus hi zihyrizikpowy. Anabo hi iktsa tsikaha niy.
39 Nós somos testemunhas de tudo o que ele fez na terra de Israel, inclusive em Jerusalém. E depois o mataram, pregando-o numa cruz.
40 Petok zuruze inahyrizikpo katsa mybo inatakahazo.
40 Pedro continuou: — Porém Deus ressuscitou Jesus no terceiro dia e também fez com que ele aparecesse a nós.
41 Kytsa sizubarẽtsa batu ityny. Katsa zuba tsinynaha. Katsa mybo zuba inatakaha. Deus katsa nimywatawyhik humo iwatahi katsa mybo inatakaha. Sesus inahyrizikpoze katsa mytuk tadisahaka zikuku niwatihi niy.
41 Ele não foi visto por todo o povo, mas somente por nós, que somos as testemunhas que Deus já havia escolhido. Nós comemos e bebemos com ele depois que Deus o ressuscitou.
42 Tapara Sesus mype: “Myzubaha bo kaharere tytsasonahaktsa. Utakta Deus zipehata ahawata ikyzik. Iwatahi hawa Deus okze uta zuba wasani mynakara. Niytahi hawa Deus okze batu wasani kahyrinymyrẽta hawa Deus okze wasani kahyrinymyrẽta. Bykyzehu kytsa sizubarẽtsa bo hawa ziknakaranaha ana soho tyhi motsaso. Kytsa sispitutsa bo, siakbatsa bo kino niwatihi iwa motsaso. Anaty hi ikiahatsa kasoho tytsasonahaktsa” Sesus niy.
42 Jesus nos mandou anunciar o evangelho ao povo e testemunhar que ele foi posto por Deus como Juiz dos vivos e dos mortos.
43 Tubabatu Deus sohokotsa isoho nikaranaha. Ziwatahakanaha: “Amata mozumu. Ihumo ka ahaspirikporẽtsa zeka tsahi Deus ahamysapybara humo pahaokzohik” nikaranaha. Iwa Deus sohokotsa Sesus soho ziwatahakanaha — Peduru niy.
43 Todos os profetas falaram a respeito de Jesus, dizendo que os que creem nele recebem, por meio dele, o perdão dos pecados.
44 Peduru nipamykysoko tuze Deus hyrikoso bipyritsa bo inasik. Ziwabykynahatsa bo Deus hyrikoso zumu.
44 Quando Pedro ainda estava falando, o Espírito Santo desceu sobre todos os que estavam ouvindo a mensagem.
45 Sudeutsa, Sesus tuktsa asahi Peduru tuk zumukunaha nipybynaha. Deus hyrikoso bipyritsa bo zumu. Iwatsahi sipybyrẽtsa.
45 Os judeus seguidores de Jesus que tinham vindo de Jope com Pedro ficaram admirados por Deus ter derramado o dom do Espírito Santo sobre os não judeus.
46 Bipyritsa Deus bo nipamykysokonaha. Ustsa harere ty Deus bo nipamykysokonaha. — O Deus ikia tsamysapyrẽta — nikaranaha.
46 Pois eles ouviam os não judeus falarem em línguas estranhas e louvarem a grandeza de Deus. Então Pedro disse:
47 Iwatahi Peduru tatuktsa pe niy: — Deus hyrikoso sibo inasik. Tapara mybo inasik aba astatu sibo izumu. Iwatsahi katsa mysiharasusukunaha zeka wasani ja my. Batu aty tohi mype zeky: “O isty harasusu byitaha ziky” — niy.
47 — Estas pessoas receberam o Espírito Santo como nós também recebemos. Será que alguém vai proibir que sejam batizadas com água?
48 Iwaze bipyritsa pe niy: — Tsipahaharasusunahaktsa — niy. Tsipahaharasusunahaze ikiatsa tihi: — O uta Sesus Kiristu tuktsa mozihikik tsimy — niy. Iwahỹ. Asa tihi: — O ikiahatsa katsa mytuk tsimypykyrykspyk — nikaranaha. Hyỹ niaha. Iwaze Peduru situk niapykyrykspyk. Iwa Deus hyrikoso bipyritsa bo zumu.
48 Então mandou que aquelas pessoas fossem batizadas em nome de Jesus Cristo. E elas pediram a Pedro que ficasse ali alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.