Mateus 26
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs ARA
1 Jesuska tucuy chay parlayta tucuytawan yachacojcunanman nerka:
1 Tendo Jesus acabado todos estes ensinamentos, disse a seus discípulos:
2 —Yachanquichejjina iscay p'unchaycunamantawanka pascua p'unchaycuna canka. Noka, Diospa cachaska Runantaj, chay p'unchaycunata chacataska canaypaj jaywaycuska casaj, —nispa.
2 Sabeis que, daqui a dois dias, celebrar-se-á a Páscoa; e o Filho do Homem será entregue para ser crucificado.
3 Chaymantapachataj israel curajcunatantacorkancu Caifás sutiyoj curaj camachejpa pationpi.
3 Então, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se reuniram no palácio do sumo sacerdote, chamado Caifás;
4 Paycunataj yuyaychacorkancu llullacuspa Jesusta jap'iycuchiyta, chanta payta wañuchichiyta.
4 e deliberaram prender Jesus, à traição, e matá-lo.
5 Paycunarí ninacusharkancu: —Ama jatun p'unchaycunapeka, runas ama ch'ajwanancupaj, —nispa.
5 Mas diziam: Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo.
6 Jesuska lepra onkoyniyoj niska Simonpa wasinpi casharka. Chay wasiri Betania llajtapi carka.
6 Ora, estando Jesus em Betânia, em casa de Simão, o leproso,
7 Uj warmitaj Jesusman kayllaycorka. Payka nardomanta may c'achitu k'apayniyoj aceitejinata uj c'achitu rumiyuritupi junt'ata apamorka. Chay k'apajri ashqha kolkewan rantiska carka. Jesús mesapi tiyacushajtintaj chay warmeka chay c'achitu k'apajta umanman jich'aycuspa jawiycorka.
7 aproximou-se dele uma mulher, trazendo um vaso de alabastro cheio de precioso bálsamo, que lhe derramou sobre a cabeça, estando ele à mesa.
8 Yachacojcunaka chayta ricuytawan mayta phiñacorkancu. Taporkancutaj: —¿Imapajtaj cayjina usuchiska cashanrí?
8 Vendo isto, indignaram-se os discípulos e disseram: Para que este desperdício?
9 Cay c'achitu k'apajka ashqha kolkepaj vendecunman carka. Chay kolketaj wajcha runasman koska canman carka, —nispa.
9 Pois este perfume podia ser vendido por muito dinheiro e dar-se aos pobres.
10 Jesuska sumajta reparaspa niskancumanta paycunata nerka: —¿Imaraycutaj cay warmita llaquichishanquichej? Chayta ruwaspaka sumaj cajta nokapaj ruwapuwarka.
10 Mas Jesus, sabendo disto, disse-lhes: Por que molestais esta mulher? Ela praticou boa ação para comigo.
11 Arí, wajcha runaska yanapanayquichejpaj cancupuni. Nokarí mana unaytañachu kancunawan casaj.
11 Porque os pobres, sempre os tendes convosco, mas a mim nem sempre me tendes;
12 Cay warmiri chay c'achitu k'apajwan cuerpoyman jich'aycuwaspaka khepata p'ampacuyniypaj ruwarka.
12 pois, derramando este perfume sobre o meu corpo, ela o fez para o meu sepultamento.
13 Niyquichej chekamanta cay sumaj willanaska nokamanta tucuynej cay pachantinpi willarananta. Chay tucuynejpi cay warmej ruwaskanka willaska canka paymanta yuyaricunapaj, —nispa nerka Jesús.
13 Em verdade vos digo: Onde for pregado em todo o mundo este evangelho, será também contado o que ela fez, para memória sua.
14 Chanta chunca iscayniyoj yachacojcunamanta ujnin caj rerka yupaychana-wasipi curajcunaman. Payri Judas Iscariote niska carka.
14 Então, um dos doze, chamado Judas Iscariotes, indo ter com os principais sacerdotes, propôs:
15 Paycunaman nerkataj: —Noka Jesusta jaywaycuyquichejman chayka, ¿mashqha kolketataj kowanquichejman? Paycuna nerkancu: —Quinsa chunca kolkesta kosajcu, —nispa. Chaytataj payman korkancu.
15 Que me quereis dar, e eu vo-lo entregarei? E pagaram-lhe trinta moedas de prata.
16 Judaska chaypacha mantapacha masc'asharka imaynapichus aswan allin canman Jesusta jaywaycunanta.
16 E, desse momento em diante, buscava ele uma boa ocasião para o entregar.
17 Israel runaska jatun p'unchaycunancupi t'antata mana pokochinayojta miqhoj cancu. [Ajinata yuyarej cancu imaynata Dios paycunata enemigosnincumanta cacharichiskanta.]Ñaupaj caj p'unchaypitaj yachacojcunanka Jesusman kayllaycorkancu. Taporkancutaj: —¿Maypitaj waquichipusajcu yuyarina miqhunata miqhunayquipaj?
17 No primeiro dia da Festa dos Pães Asmos, vieram os discípulos a Jesus e lhe perguntaram: Onde queres que te façamos os preparativos para comeres a Páscoa?
18 Jesustaj nerka: —Llajtaman riychej. Chaypitaj uj runaman niychej: “Yachachiwajninchej nisunqui: Wañunay p'unchay kayllamushanña. Wasiyquipi yuyarina miqhunata yachacojcunaywan miqhuyta munani”.
18 E ele lhes respondeu: Ide à cidade ter com certo homem e dizei-lhe: O Mestre manda dizer: O meu tempo está próximo; em tua casa celebrarei a Páscoa com os meus discípulos.
19 Yachacojcunantaj Jesuspa niskanmanjina ruwarkancu. Ajinataj yuyarina miqhunata miqhunancupaj waquicherkancu.
19 E eles fizeram como Jesus lhes ordenara e prepararam a Páscoa.
20 Jesuska ch'isiyaycojtinña chunca iscayniyojcunanwan miqhunancupaj tiyaycucorka.
20 Chegada a tarde, pôs-se ele à mesa com os doze discípulos.
21 Miqhushaspataj yachacojcunanta nerka: —Niyquichej chekamanta ujniyquichej kancunamanta nokata chejniwaj runasman jaywaycuwananta, —nispa.
21 E, enquanto comiam, declarou Jesus: Em verdade vos digo que um dentre vós me trairá.
22 Yachacojcunantaj ancha llaquiskas ujmanta uj payta taporkancu: —Señorníy ¿nokachu cayman?
22 E eles, muitíssimo contristados, começaram um por um a perguntar-lhe: Porventura, sou eu, Senhor?
23 Paytaj cutichispa nerka: —Nokawan cusca t'antata chuwaman chhapun, chaymin nokata chejnicojcunaman jaywaycuwanka.
23 E ele respondeu: O que mete comigo a mão no prato, esse me trairá.
24 Noka, Diospa cachaska Runanka wañoj rishani paypa palabranpi nokamanta niskanmanjina. ¡May phutiy, ari, nokata jaywaycojpajka! Aswan allin canman carka chay runapajka mana nacecunan.
24 O Filho do Homem vai, como está escrito a seu respeito, mas ai daquele por intermédio de quem o Filho do Homem está sendo traído! Melhor lhe fora não haver nascido!
25 Jaywaycoj risharka chay Judaska cuticherka: —Yachachiwajníy, ¿nokachu cayman? Jesustaj nerka: —Arí, kan ninqui, ajinapuni, —nispa.
25 Então, Judas, que o traía, perguntou: Acaso, sou eu, Mestre? Respondeu-lhe Jesus: Tu o disseste.
26 Miqhushajtincu Jesuska t'antata maquisninwan jap'erka. Chaymantataj Diosman graciasta korka. T'antata partispataj yachacojcunaman jaywarka. Nerkataj: —Cayta jap'iychej miqhuychejtaj. Cayka cuerpoy ninacun, —nispa.
26 Enquanto comiam, tomou Jesus um pão, e, abençoando-o, o partiu, e o deu aos discípulos, dizendo: Tomai, comei; isto é o meu corpo.
27 Chanta copata jap'ispa Diosman graciasta korka. Ajinaspataj yachacojcunaman jaywaspa nerka: —Tucuyniyquichej cay copamanta ujyaychej.
27 A seguir, tomou um cálice e, tendo dado graças, o deu aos discípulos, dizendo: Bebei dele todos;
28 Cay ujyanaka yawarniy ninacun. Jich'aska canka Diospa mosoj traton atiyniyoj cananpaj. Chayraycu causayniyta churani ashqha runaspa juchasnincuta wiñaypaj khechunaypaj.
28 porque isto é o meu sangue, o sangue da [nova] aliança, derramado em favor de muitos, para remissão de pecados.
29 Chekamanta cay uvasmanta ruwaskata manaña ujyasajñachu kancunawan uj p'unchaycama. Chaypacha ujtawan mosojta ujyasaj kancunawan cusca Dios Tatay camachin, chayllapiña, —nispa.
29 E digo-vos que, desta hora em diante, não beberei deste fruto da videira, até aquele dia em que o hei de beber, novo, convosco no reino de meu Pai.
30 Diosta yupaychanapaj taquiytawantaj Olivos orkoman riporkancu.
30 E, tendo cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
31 Chanta Jesuska yachacojcunanta nerka: —Cunan tuta tucuyniyquichej nokata sakerpayawanquichej. Imaraycuchus Diospa palabranpi nin: “Michejta wañuchisaj. Ovejastaj tropamanta ch'erkeraskas cankancu”.
31 Então, Jesus lhes disse: Esta noite, todos vós vos escandalizareis comigo; porque está escrito:
32 Wañuymanta causarimusparí Galileaman ñaupakeyquichejta risaj.
32 Mas, depois da minha ressurreição, irei adiante de vós para a Galileia.
33 Pedrotaj Jesusman cuticherka: —Tucuynincu kanta sakerpayancuman chayka, nokaka manapuni jayc'ajpis sakerpayaskayquichu, —nispa.
33 Disse-lhe Pedro: Ainda que venhas a ser um tropeço para todos, nunca o serás para mim.
34 Jesuska payman nerka: —Niyqui chekamanta cunan tutapacha manaraj gallo wakashajtin nokata mana rejsiwaskayquita quinsa cutita ninqui.
34 Replicou-lhe Jesus: Em verdade te digo que, nesta mesma noite, antes que o galo cante, tu me negarás três vezes.
35 Pedrotaj nerka: —Kanwan cusca wañunay cajtinpis manapuni nisajchu kanta mana rejsisuskaytaka, —nispa. Tucuynin yachacojcunapis quiquinta nerkancu.
35 Disse-lhe Pedro: Ainda que me seja necessário morrer contigo, de nenhum modo te negarei. E todos os discípulos disseram o mesmo.
36 Chaymanta Jesuska paycunawan Getsemaní huertaman chayamorka. Yachacojcunamantaj nerka: —Caypi tiyaricuychej noka jakaynejman rispa Diosmanta mañacamunaycama, —nispa.
36 Em seguida, foi Jesus com eles a um lugar chamado Getsêmani e disse a seus discípulos: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar;
37 Chaymanta Pedrotawan Jacobotawan Juantawanpis pusaricuspataj sinch'ita llaquicaporka maytataj phuticuyta kallarerka.
37 e, levando consigo a Pedro e aos dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Chanta paycunaman nerka: —Manchay llaquiska cani, llaquiywantaj wañunayashaniña. Caypi suyaychej. Nokawan cusca rijch'ariskastaj wakaychacuychej.
38 Então, lhes disse: A minha alma está profundamente triste até à morte; ficai aqui e vigiai comigo.
39 Uj tumpatawan ñaupaspa uyan pampacama c'umuycorka. Diosmanta mañacuspataj nerka: —Munaska Tatáy, cay ñac'ariypi wañunayka sichus aticun chayka, ama cachunchu. Astawanpis cayka mana nokaj munayniychu cachun. Manachayrí kanpa munayniyqui ruwaska cachun, —nispa.
39 Adiantando-se um pouco, prostrou-se sobre o seu rosto, orando e dizendo: Meu Pai, se possível, passe de mim este cálice! Todavia, não seja como eu quero, e sim como tu queres.
40 Quinsa yachacojcunan casharkancu, chayman cutimuspataj Jesuska paycunata puñushajta tariparka. Chaymanta Pedrota nerka: —Ajinaka ¿manachu uj ratullatapis nokawan cusca rijch'ariska wakaychacuyta atinquichej?
40 E, voltando para os discípulos, achou-os dormindo; e disse a Pedro: Então, nem uma hora pudestes vós vigiar comigo?
41 Sumaj rijch'ariskas wakaychacuychej Diosmanta mañacuychejpuni ama juchaman urmachiskas canayquichejpaj. Chekamanta kancunaka allin cajta ruwayta munanquichej. Caypajrí mana callpayojchu canquichej,—nispa.
41 Vigiai e orai, para que não entreis em tentação; o espírito, na verdade, está pronto, mas a carne é fraca.
42 Ujtawan rerka Diosmanta mañacuspataj nerka: —Munaska Tatáy, cay sinch'i ñac'ariypi wañunaypuni cashan chayka, kanpa munayniyqui ruwaska cachun, —nispa.
42 Tornando a retirar-se, orou de novo, dizendo: Meu Pai, se não é possível passar de mim este cálice sem que eu o beba, faça-se a tua vontade.
43 Ujtawan cutimuspa paycunata puñushajllatataj tariparka puñuywan atipaskas caskancuraycu.
43 E, voltando, achou-os outra vez dormindo; porque os seus olhos estavam pesados.
44 Paycunata sakespa quinsa cutitaña watejmanta Diosmanta mañaricoj rerka. Chaypipis quiquin palabrasllawantaj ujtawan mañacorka.
44 Deixando-os novamente, foi orar pela terceira vez, repetindo as mesmas palavras.
45 Chantaña yachacojcunanman cutimuspa paycunata nerka: —¿Puñushallanquichejpunichu? Puñucullaychej. Uyariwaychej, horaka chayamunña. Noka, Diospa cachaska Runan, juchasapaspa maquisnincuman jaywaskaña cashani.
45 Então, voltou para os discípulos e lhes disse: Ainda dormis e repousais! Eis que é chegada a hora, e o Filho do Homem está sendo entregue nas mãos de pecadores.
46 Jataricuychej. Jacu ripuna. Khawaychej jaywaycuwajniyka kayllamushanña, —nispa.
46 Levantai-vos, vamos! Eis que o traidor se aproxima.
47 Jesús parlashajtillanraj Judaska may ashqha runaswan kayllaycamorka. Payka chay chunca iscayniyoj Jesuspa yachacojcunanmanta carka. Chay ashqha runastaj jatuchej t'ujsina cuchilloswan,makana c'aspiswantaj jamorkancu cachamuska israel curajcunamanta yupaychana-wasimanta curajcunamantawan. Jaywaycojtaj chay ashqha runasta yachaycucherka: —Pitachá noka napaycuspa much'aycusaj, chay runata jap'iycuychej, —nispa.
47 Falava ele ainda, e eis que chegou Judas, um dos doze, e, com ele, grande turba com espadas e porretes, vinda da parte dos principais sacerdotes e dos anciãos do povo.
48 — ausente —
48 Ora, o traidor lhes tinha dado este sinal: Aquele a quem eu beijar, é esse; prendei-o.
49 Judaska Jesusman kayllaytawan payta nerka: —Allin ch'isi cachun, Yachachiwajníy. Chaymantataj Jesusta may munacuywanjina much'aycorka.
49 E logo, aproximando-se de Jesus, lhe disse: Salve, Mestre! E o beijou.
50 Jesustaj nerka: —Amigo, ¿imapajtaj jamunquirí? Chanta Jesusman kayllaycamuspa payta jap'iycorkancu.
50 Jesus, porém, lhe disse: Amigo, para que vieste? Nisto, aproximando-se eles, deitaram as mãos em Jesus e o prenderam.
51 Ajinapi Jesuswan cajcunamanta ujnin caj jatun cuchillontasiq'iycorka. Yupaychana-wasimanta curajpa camachinta wajtaspa ningrinta c'uturparerka.
51 E eis que um dos que estavam com Jesus, estendendo a mão, sacou da espada e, golpeando o servo do sumo sacerdote, cortou-lhe a orelha.
52 Chanta Jesuska chay wajtajta nerka: —Cuchilloyquita wakaychananman churay. Yachanchej cuchillowanmakanacojcunaka cuchillollawantaj wañuchiskas caskancuta.
52 Então, Jesus lhe disse: Embainha a tua espada; pois todos os que lançam mão da espada à espada perecerão.
53 Noka atiyman Dios Tataymanta mañacuyta. Paytaj chay ratu janaj pachamanta chunca iscayniyoj waranka warankas angelesta churapuwanman. ¿Cayta manachu reparanqui?
53 Acaso, pensas que não posso rogar a meu Pai, e ele me mandaria neste momento mais de doze legiões de anjos?
54 Diospa palabran nin ajina junt'acunan tiyan. Manachayka ¿imaynataj junt'acunan?
54 Como, pois, se cumpririam as Escrituras, segundo as quais assim deve suceder?
55 Chaypacha Jesuska ashqha runasman nerka: —¿Uj runa wañuchi suwatajinachu nokata jap'ej jamuwanquichej? ¿Chayraycuchu jatun cuchilloswanmakana c'aspiswan jamunquichej? Nokaka sapa p'unchay yupaychana-wasi patiopi yachacherkani. Kancunarí mana jap'iycuwarkanquichejchu.
55 Naquele momento, disse Jesus às multidões: Saístes com espadas e porretes para prender-me, como a um salteador? Todos os dias, no templo, eu me assentava [convosco] ensinando, e não me prendestes.
56 Tucuy cay ruwacushan Diospa palabranpi unay willajcunan niskancuta junt'acunanpaj, —nispa nerka Jesús. Chanta tucuynin yachacojcunan payta sakerpayaspa aykecaporkancu.
56 Tudo isto, porém, aconteceu para que se cumprissem as Escrituras dos profetas. Então, os discípulos todos, deixando-o, fugiram.
57 Jesusta jap'iycojcunataj Caifaspaman pusariycorkancu. Chay Caifás yupaychana-wasimanta curaj runa carka. Paypa wasinpi tantaskas casharkancu israel yachachejcunawan curajcunawanka.
57 E os que prenderam Jesus o levaram à casa de Caifás, o sumo sacerdote, onde se haviam reunido os escribas e os anciãos.
58 Pedrorí carullamanta Jesusta khatisharka curajpa pationcama. Chay patiopitaj yanapajcunawan cusca tiyaricorka imaynapichus tucucunanta ricuyta munaspa.
58 Mas Pedro o seguia de longe até ao pátio do sumo sacerdote e, tendo entrado, assentou-se entre os serventuários, para ver o fim.
59 Tucuy jatun tantacuycunataj Jesusta wañuchiyta munasharkancu. Chayraycu Jesuspa contranpi llulla willajcunata masc'asharkancu.
59 Ora, os principais sacerdotes e todo o Sinédrio procuravam algum testemunho falso contra Jesus, a fim de o condenarem à morte.
60 Ashqha runas jamorkancu llullacuspa willanancupaj. Willaskancurí manataj quiquinpunichu carka. Khepallantaña iscay willajcuna jamorkancu.
60 E não acharam, apesar de se terem apresentado muitas testemunhas falsas. Mas, afinal, compareceram duas, afirmando:
61 Nerkancutaj: —Cay runa nerka: “Atiyniyoj cani yupaychana-wasita urmachinaypaj, quinsa p'unchaypitaj watejmanta wasichanaypaj”, —nispa.
61 Este disse: Posso destruir o santuário de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Yupaychana-wasimanta curaj runataj sayarimuspa Jesusta nerka: —Cay runas nisuskancumanta ¿manachu cutichicunqui?
62 E, levantando-se o sumo sacerdote, perguntou a Jesus: Nada respondes ao que estes depõem contra ti?
63 Jesusri ch'inlla cacorka. Curajtaj payta nerka: —Causaj Diospa sutinpi camachiyqui: “Sichus kanka Diospa ajllaska Wawan, Cristo, canqui chayka, willawaycu, ari, —nispa.
63 Jesus, porém, guardou silêncio. E o sumo sacerdote lhe disse: Eu te conjuro pelo Deus vivo que nos digas se tu és o Cristo, o Filho de Deus.
64 Jesustaj payta nerka: —Arí, niskayquimanjina, Diospa cachaska Runan cani. Cunanmantapachataj curaj atiyniyoj Dioswan cusca camachishajta ricuwanquichej, phuyus chaupipi atiyniywan janaj pachamanta jamushajtapis.
64 Respondeu-lhe Jesus: Tu o disseste; entretanto, eu vos declaro que, desde agora, vereis o Filho do Homem assentado à direita do Todo-Poderoso e vindo sobre as nuvens do céu.
65 Chanta curajka may phiñacuskanta ricuchinanpaj p'achasninta lliq'icorka. Nerkataj: —Cay runaka Diosta cayjinata phiñachiskanta uyarerkanquichejña. Manaña waj willajcuna paymanta willanancuta munanchejchu.
65 Então, o sumo sacerdote rasgou as suas vestes, dizendo: Blasfemou! Que necessidade mais temos de testemunhas? Eis que ouvistes agora a blasfêmia!
66 Curajcunatataj tapurerka: —Kancunaman ¿imaynataj rijch'asunquichej? Paycunataj cutichispa nerkancu: —Cay runaka wañuchiska cananpajjina cashan.
66 Que vos parece? Responderam eles: É réu de morte.
67 Chanta Jesusta uyanpi thokaycorkancu. Tacaspataj payta apaycachasharkancu. Waquinrí uyanpi sajmasharkancu.
67 Então, uns cuspiram-lhe no rosto e lhe davam murros, e outros o esbofeteavam, dizendo:
68 Nisharkancutaj: —Diospa ajllaskan Cristo canqui chayka, sut'inchaspa willawaycu ¿pitaj sajmasorka?
68 Profetiza-nos, ó Cristo, quem é que te bateu!
69 Pedrori chaycamaka jawa patiopi tiyacusharka. Ajinapitaj uj wasi camachi imilla payman kayllaycuspa nerka: —Kanpis chay Galilea llajtayoj Jesuspa masin canqui.
69 Ora, estava Pedro assentado fora no pátio; e, aproximando-se uma criada, lhe disse: Também tu estavas com Jesus, o galileu.
70 Pedrorí tucuy chay runaspa ñaupakencupi mananchacuspa nerka: —Mana yachanichu imatachus parlashanqui, —nispa.
70 Ele, porém, o negou diante de todos, dizendo: Não sei o que dizes.
71 Pedro puncunejman rishajtin waj camachi imilla payta ricorka. Chaymantataj chaypi caj runasman nerka: —Cay runaka chay Nazaret llajtayoj Jesuswan purejmin, —nispa.
71 E, saindo para o alpendre, foi ele visto por outra criada, a qual disse aos que ali estavam: Este também estava com Jesus, o Nazareno.
72 Pedrori watejmanta mananchacorka. Diospa sutinta okharicuspataj: —Mana rejsinichu chay runataka, —nerka.
72 E ele negou outra vez, com juramento: Não conheço tal homem.
73 Uj chhicamantawan chaypi cajcuna Pedroman kayllaycorkancu. Nerkancutaj: —Chekamanta kanka Jesuswan purejcunamanta canqui. Parlaynillayquipi sut'i cashanqui.
73 Logo depois, aproximando-se os que ali estavam, disseram a Pedro: Verdadeiramente, és também um deles, porque o teu modo de falar o denuncia.
74 Chanta Pedroka kallarerka niyta: —¡Mana chekata parlani chayka, Dios wañuchiwachun! Chay runataka manapuni rejsinichu. Chay quiquinpachataj gallo wakarka.
74 Então, começou ele a praguejar e a jurar: Não conheço esse homem! E imediatamente cantou o galo.
75 Chaymanta payka Jesuspa niskanta yuyaricorka: “Manaraj gallo wakashajtin quinsa cutita khesachawanqui nokata mana rejsiwaskayquita”. Ajinataj jawaman llojsispa sonko nanajta wakaycorka.
75 Então, Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, tu me negarás três vezes. E, saindo dali, chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.