João 9
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs VC
1 Jerusalenpi purishaspa Jesús uj ciego runata ricorka. Chay runaka nacecuyninmantapacha ciego carka.
1 Caminhando, viu Jesus um cego de nascença.
2 Yachacojcunantaj Jesusta taporkancu: —Yachachejníy ¿pitaj juchallicorka ajina ciego nacecunanpajrí? ¿Paychu chayrí tatasninchu?
2 Os seus discípulos indagaram dele: Mestre, quem pecou, este homem ou seus pais, para que nascesse cego?
3 Jesustaj nerka: —Cayka mana juchanraycuchu nitaj tatasninpa juchanraycupischu. Manachayrí paypi Diospa ruwaskasnin ricuchiska cananpaj ciego nacecorka.
3 Jesus respondeu: Nem este pecou nem seus pais, mas é necessário que nele se manifestem as obras de Deus.
4 Cachamuwajniypa ruwanasninta ruwananchej tiyan p'unchay cashajtin. Tutaña cajtenka ni pi llanc'ayta atinchu.
4 Enquanto for dia, cumpre-me terminar as obras daquele que me enviou. Virá a noite, na qual já ninguém pode trabalhar.
5 Caypi cashanaycamaka cay pacha runaspa c'anchaynincu cani, —nispa.
5 Por isso, enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Chayta nispataj pampaman thokarka. Thokayninwantaj t'uruta ruwaspa chaywan ciegoj ñawisninta jawiycorka.
6 Dito isso, cuspiu no chão, fez um pouco de lodo com a saliva e com o lodo ungiu os olhos do cego.
7 Paytataj nerka: —Riy, Siloé estanquepi mayllacamuy, —nispa. Cay estanquej sutin, Siloé, niyta munan, cachamuska. Chay ciegotaj rispa mayllacamorka. Chaymantataj ricorka.
7 Depois lhe disse: Vai, lava-te na piscina de Siloé {esta palavra significa emissário}. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Chayraycutaj llajta-masisnin, ñaupajta mañacojpaj rejsejcunapis nisharkancu: —Cay runaka mañacunanpaj tiyacushaj. ¿Paychu cay canman?
8 Então os vizinhos e aqueles que antes o tinham visto mendigar perguntavam: Não é este aquele que, sentado, mendigava?
9 Ujcunarí nisharkancu: —Arí, paypuni, —nispa. Waquintaj nisharkancu: —Mana paychu. Payman rijch'acun, —nispa. Thañiskarí nisharka: —Noka cani, —nispa.
9 Respondiam alguns: É ele. Outros contestavam: De nenhum modo, é um parecido com ele. Ele, porém, dizia: Sou eu mesmo.
10 Chayraycu payta taporkancu: —¿Imaynapitaj ñawisniyqui quicharicorkarí?
10 Perguntaram-lhe, então: Como te foram abertos os olhos?
11 Paytaj cuticherka: —Chay Jesús sutiyoj runa t'uruta ruwaspa ñawisniyman jawiycuwaspataj niwarka: “Riy, Siloé estanquepi mayllacamuy”, nispa. Nokari rerkani mayllacamoj. Chaymantataj ricuni, —nispa.
11 Respondeu ele: Aquele homem que se chama Jesus fez lodo, ungiu-me os olhos e disse-me: Vai à piscina de Siloé e lava-te. Fui, lavei-me e vejo.
12 Paytataj taporkancu: —¿Maypitaj chay runa? Payri nerka: —Mana yachanichu, —nispa.
12 Interrogaram-no: Onde está esse homem? Respondeu: Não o sei.
13 Ñaupajpi ciego carka, chay runata fariseospa ñaupakencuman pusarkancu.
13 Levaram então o que fora cego aos fariseus.
14 Jesús t'uruta ruwaspa ñawisninta jawiycuskan quichariskanpis, samacuna p'unchaypi carka.
14 Ora, era sábado quando Jesus fez o lodo e lhe abriu os olhos.
15 Cunanri chay fariseos ujtawan chay runata taporkancu: —¿Imaynatataj ricorkanqui? Paycunamantaj nerka: —T'uruwan ñawisniyta jawiycuwarka. Nokari mayllacorkani ricunitaj, —nispa.
15 Os fariseus indagaram dele novamente de que modo ficara vendo. Respondeu-lhes: Pôs-me lodo nos olhos, lavei-me e vejo.
16 Chayraycu fariseos Jesusmanta nisharkancu: —Chay runaka samacuna p'unchayta mana wakaychanchu. Chayraycu mana Diosmantachu, —nispa. Ujcunataj nisharkancu: —Uj juchasapa runaka mana ruwayta atinmanchu chayjina jatun ricuchinataka, —nispa. Paycuna uqhupi churanacuy carka chay jawa.
16 Diziam alguns dos fariseus: Este homem não é o enviado de Deus, pois não guarda sábado. Outros replicavam: Como pode um pecador fazer tais prodígios? E havia desacordo entre eles.
17 Ciego carka, chay runatataj ujtawan taporkancu: —Kanri, ñawisniyquita quicharejmanta ¿imata ninquitaj? Payri nerka: —Diosmanta willajninmin, —nispa.
17 Perguntaram ainda ao cego: Que dizes tu daquele que te abriu os olhos? É um profeta, respondeu ele.
18 Israel curajcunari chay runamanta mana creeyta munarkancuchu pay ñaupajta ciego caskanta cunan ricuskantapis. Chayraycu tatanta mamantawan wajyamorkancu tapunancupaj.
18 Mas os judeus não quiseram admitir que aquele homem tivesse sido cego e que tivesse recobrado a vista, até que chamaram seus pais.
19 Paycunatataj taporkancu. —¿Payka wawayquichejchu? ¿Ciegochu nacecorka? Cunanri ¿imaynapitaj ricun?
19 E os interrogaram: É este o vosso filho? Afirmais que ele nasceu cego? Pois como é que agora vê?
20 Tatan mamanri cuticherkancu: —Arí, payka wawaycu ciego nacecuskantapis yachaycu.
20 Seus pais responderam: Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego.
21 Cunanrí imaynapichus ñawisnin quicharicuskanta chayrí pichus ñawisninta thañichiskantapis, mana yachaycuchu. Payta tapuychej. Payka runaña. Atin paymanta parlayta, —nispa.
21 Mas não sabemos como agora ficou vendo, nem quem lhe abriu os olhos. Perguntai-o a ele. Tem idade. Que ele mesmo explique.
22 Tatan maman chayta nerkancu israel curajcunata manchachicuskancuraycu. Chay curajcuna tantacuynincupi cayta yuyaychacuskancu: “Pillapis Jesuska Diospa cachamuskan Cristo caskanta willacojka tantacuna-wasimanta wijch'uska canka”, nispa.
22 Seus pais disseram isso porque temiam os judeus, pois os judeus tinham ameaçado expulsar da sinagoga todo aquele que reconhecesse Jesus como o Cristo.
23 Chayraycu tatan maman nerkancu: “Payta tapuychej. Runaña payka”, nispa.
23 Por isso é que seus pais responderam: Ele tem idade, perguntai-lho.
24 Ciego carka chay runata watejmanta wajyaspa payta nerkancu: —Diosta jatunchanayquipajjina chekata parlay. Nokaycoka chekata yachaycu chay runaka juchasapa caskanta, —nispa.
24 Tornaram a chamar o homem que fora cego, dizendo-lhe: Dá glória a Deus! Nós sabemos que este homem é pecador.
25 Payri cuticherka: —Juchasapachus manachus juchasapa, mana yachanichu. Ciego carkani, cunantaj ricushani. Chayllata yachani, —nispa.
25 Disse-lhes ele: Se esse homem é pecador, não o sei... Sei apenas isto: sendo eu antes cego, agora vejo.
26 Paycunataj taporkancu: —¿Imatataj ruwasorka? ¿Imaynatataj ñawisniyquita thañichisorka?
26 Perguntaram-lhe ainda uma vez: Que foi que ele te fez? Como te abriu os olhos?
27 Paytaj cuticherka: —Nerkayquichejñaka ¿manachu uyariwarkanquichej? ¿Imapaj ujtawan uyariyta munanquichejrí? ¿Kancunapis yachacojcunanchu cayta munanquichej?
27 Respondeu-lhes: Eu já vo-lo disse e não me destes ouvidos. Por que quereis tornar a ouvir? Quereis vós, porventura, tornar-vos também seus discípulos?...
28 Mayta phiñacuspataj payta c'amiycorkancu: —¡Kanchá chay runaj yachacojnin cawaj! ¡Nokaycoka Moisespa yachacojcunan caycu!
28 Então eles o cobriram de injúrias e lhe disseram: Tu que és discípulo dele! Nós somos discípulos de Moisés.
29 ¡Nokaycoka yachaycu Dios Moisesman parlaskanta! ¡Chay runarí maymantachus mana yachaycuchu! —nispa.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas deste não sabemos de onde ele é.
30 Paytaj cuticherka: —¡Cayka uj t'ucunapaj, maymanta caskanta mana yachaskayquichej ñawisniyta quichariwaskantapis!
30 Respondeu aquele homem: O que é de admirar em tudo isso é que não saibais de onde ele é, e entretanto ele me abriu os olhos.
31 Yachanchej Dioska mana uyariskanta juchasapastaka. Manachayrí payta yupaychajta munayninta ruwajtataj Dioska uyarin.
31 Sabemos, porém, que Deus não ouve a pecadores, mas atende a quem lhe presta culto e faz a sua vontade.
32 Ni jayc'aj uyaricorkachu nacecuyninmantapacha ciegoj ñawisninta pipis quichariskanka.
32 Jamais se ouviu dizer que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Manachus cay runa Diosmanta jamunman chayka, ni imata ruwayta atinmanchu, —nispa.
33 Se esse homem não fosse de Deus, não poderia fazer nada.
34 Paycunataj cuticherkancu: —Chekapuni kanka juchapi naceska runa canqui. ¿Chaychu cunanka nokaycuta yachachiwaycuman? Chaymantataj payta wijch'orkancu.
34 Responderam-lhe eles: Tu nasceste todo em pecado e nos ensinas?... E expulsaram-no.
35 Jesusri uyarerka payta wijch'uskancuta. Payta taripaspataj nerka: —Kan ¿Diospa Wawanpi jap'icunquichu?
35 Jesus soube que o tinham expulsado e, havendo-o encontrado, perguntou-lhe: Crês no Filho do Homem?
36 Thañiska runataj nerka: —Señorníy, willaway pichus caskanta paypi jap'icunaypaj, —nispa.
36 Respondeu ele: Quem é ele, Senhor, para que eu creia nele?
37 Jesusri payman nerka: —Payta ricorkanquiña. Kanman parlashayqui, chay noka cani, —nispa.
37 Disse-lhe Jesus: Tu o vês, é o mesmo que fala contigo!
38 Runari nerka: —Señorníy, kanpi jap'icuni, —nispa. Konkoricuspataj Jesusta yupaycharka.
38 Creio, Senhor, disse ele. E, prostrando-se, o adorou.
39 Jesusri nerka: —Cay pachaman jamorkani runaspa yuyaynincuta reparachinaypaj. Ajinapi mana ricojcuna riconkancu. Ricojcuna caskancuta yuyajcunarí ciegos caskancuta ricuchisaj, —nispa.
39 Jesus então disse: Vim a este mundo para fazer uma discriminação: os que não vêem vejam, e os que vêem se tornem cegos.
40 Paywan caspa waquin fariseosmanta uyarejcuna chay jawa nerkancu: —Cunan ¿nokaycupis ciegos caskaycutachu yuyanqui?
40 Alguns dos fariseus, que estavam com ele, ouviram-no e perguntaram-lhe: Também nós somos, acaso, cegos?...
41 Jesustaj nerka: —Juchamantachus ciego cawajchej chayka, mana juchayojchu cawajchej. Cunanrí juchamanta yachaskayquichejta, ninquichej. [Chayraycu nokapi jap'icuyta mana munanquichejchu wiñay causayta ricunayquichejpaj.]Cunanpis juchallapipuni cacushanquichej ciegojina, —nerka Jesús.
41 Respondeu-lhes Jesus: Se fôsseis cegos, não teríeis pecado, mas agora pretendeis ver, e o vosso pecado subsiste.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.