Tiago 1

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ɨch aSantiago. Aŋcuyo̱xa̱p Dios, aŋcuyo̱xa̱pt́im jém tánO̱mi Jesucristo. Andioschiiba jém doce tribu, jém Israelpɨc pɨxiñt́am, jém nɨcnewɨɨp yɨɨm jeexɨc yɨ́p naxyucmɨ.
1 Baitumatumayah etei a tafaram kwaihamiy kwatit tafaram tata’amaim kwama’am, etei a merar ayiy. Ayu James God ana akir wairafin na’atube ata Regah Jesu Keriso ana akir wairafin kwa a fef akikirum.
2 Sɨɨp mantɨ̱wɨtam, maymáya̱taamɨ cuando iññascaaba jém yaacha̱ji y tsa̱m micutɨ́tstamta̱p.
2 Taitu, routobon fokarih yumatah ta ta isa hinamamatar ana veya, mar etei kwaniyasisir.
3 Como tanait́ fe, tsa̱m taŋcupɨcpa, tanjo̱doŋ iga cuando tacutɨ́tsta̱p, más wɨa̱p tanyaachɨ́y.
3 Anayabin a baitumatum routobon nati na’atube nab kwanabisnowah ana veya baitafofor ana ef boro kwanaso’ob.
4 Yaachɨɨyɨ más y más cuando micutɨ́tsta̱p, jesɨc quejpa iga capsum iŋcupɨc parejo. Wɨa̱p iŋwat juuts ixunpa Dios. Jesɨc d́a t́i mit́ogóyáy.
4 Naatu kwanabatkikin nawainabi kwanan yomanin kwanabisawar ufunamaim, boro men abisa ta isan niyababanimih.
5 Siiga algunos de mimicht́am mit́ogóyáy jém wɨbɨc jɨ̱xi, wágayt́aamɨ tanJa̱tuŋ Dios. Je michiiba jáyaŋ jém wɨbɨc jɨ̱xi. D́a nɨmpa iga d́a manchiiba.
5 Baise o yait kukokok ukwar narerekab, God isan inayoyoban, God boro nit, anayabin God i dogoron tutufin etei yasisiramaim sabuw etei ebitih.
6 Pero waacɨ con jém fe, cupɨ̱cɨ iga Dios wɨa̱p michi. El que d́a icupɨcpa iga Dios wɨa̱p iwat juuts tajɨycámayñe, jex juuts jém lamar poa icmiñpa icnɨcpa jém sa̱wa.
6 Baise inayoyoyoban ana veya initumatum, men ere kasiy auman, anayabin orot yait erekasiy auman eyoyoyoban ana’itinin i tor yan yabat kotar ebabin in ebiyuwiyuw na’atube.
7 Jém iwatpáppɨc je̱mpɨc, odoy jɨ̱sɨ iga ipɨctsoŋpa t́it́am iwágáypa jém tánO̱mi.
7 Orot yait ana not nati na’atube enotanot Regah biyanane boro men sawar ta nab.
8 Yɨ́p pɨ̱xiñ icacpa ijɨ̱xi, sɨɨp nɨmpa tu̱m cosa y jo̱ymɨ tuŋgac.
8 Anayabin nati orot ana not i rou’ab ebinotanot, ana sinafumaim ana not ebiyuwiyuw.
9 Jém tantɨ̱wɨ, jém d́apɨc wɨ̱ it́, wɨ̱ iga maymáya̱iñ porque ipɨctsoŋpa jém wɨbɨc herencia.
9 Kirisiyan orot yait yababan wairafin Regah nabobora’ah isan niyasisir nakawasa.
10 Pero jém rico yaacha̱pt́im, d́at́im wɨ̱ it́, porque jém it́umiñ juuts jém mo̱ya jém it́wɨɨp co̱pjo̱m, d́a jáypa, cuyajpa.
10 Naatu Kirisiyan orot yait guguw wairafin, God nab nayayare isan niyasisir, anayabin guguw wairafin sigar beran na’atube boro hinafenem hinare.
11 Químpa jém ja̱ma tsa̱m pijpa. Tɨtspa jém mo̱ya icuy, túcpa jém mo̱ya, actɨŋpa naxyucmɨ. Agui wɨ̱ jém mo̱ya, pero cuyajpa. Jesa̱pt́im togoypa jém rico iganam iwatpa jém negocio.
11 Veya wabuburinamaim beran earkimow, ana gewasin i’en hea’obow ere’er na’atube, orot guguw wairafin boro namorob ana sawar abisa’awat bow ma tafan yayababar boro nihamiyen.
12 Tsa̱m wɨ̱it́pa jém pɨ̱xiñ siiga iyaachɨ́ypa cuando cutɨ́tsta̱p. Porque cuando iyaachɨ́y iga cutɨ́tsta̱, ipɨctsoŋpa tu̱m corona de vida, jém Diospɨc ijɨycámayñe jém it́oyyajpáppɨc.
12 Orot yait routobon wanawananamaim nabatkikin nawawainab boro baigegewasin nab. Anayabin routobon nati na’atube nabisnowaten ana maramaim, ana baiyan ma’ama wanatowan boro nab. Iti omatanen i sabuw iyab God tibiyabuw eomatanih.
13 Cuando algunos cutɨ́tsta̱p, odoy nɨ́miñ iga Dios icutɨ́tspa iga icmalwatpa. Porque Dios d́a i̱ wɨa̱p icutɨ́ts iga imalwad́iñ. Dios d́at́im icutɨ́tspa ni tu̱m pɨ̱xiñ iga imalwad́iñ.
13 Orot yait routobon iti na’atube nabaib ana maramaim men nao, “Iti routobon i Godane enan.” Kwanaso’ob demon kakafin men kafa’imo God erurtubunimih naatu God men kafa’imo orot babin routobon ebitinimih.
14 Tacutɨ́tsta̱p iga tammalwatpa porque tsa̱m tanjɨ̱spa jém malopɨc cosa tanjɨ̱xiaŋjo̱m. Ocmɨ taŋcusúnɨ́ypa hasta tammalwatpa.
14 Baise routobon i orot taiyuwin biyan ana kok ebonawiy, kakafih sinaf kwanekwan enan taiyuwin ana warasa eona’on.
15 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ iwatpa jém malopɨc cosa juuts ijɨ̱spa ia̱namaŋjo̱m, jesɨc asíam tsucumpa jém táŋca. Jesɨc cuando tsa̱m jáyaŋ táŋca iniit́ ia̱namaŋjo̱m, iccaaba jém pɨ̱xiñ.
15 Naatu i taiyuwin ana kakafih nayen namamaririb ufunamaim, ana bowabow kakafin boro nirerereb. Naatu bowabow kakafin ana yomaninamaim boro morob natita’ur.
16 Sɨɨp mantɨ̱wɨtam, mantoyt́ampáppɨc, nawattamta̱jɨ cuenta iga odoy i̱ mimɨgóyáyiñ.
16 Imih taitu au yabow, sabuw men hinifufuwi. God men kafa’imo orot babin erurutubunihimih.
17 Dios ichac it́u̱mpɨy jém wɨ̱tampɨc cosa. D́a tachiiba jém malopɨc cosa. Jém tanJa̱tuŋ Dios tachiit́ámpa jém wɨ̱tampɨc xaja. Iwat it́u̱mpɨy jém ma̱tsa jém it́yajwɨɨp sɨŋyucmɨ. Cucacyajpa jém ma̱tsayaj, pero jém tanJa̱tuŋ Dios d́a nunca cucacpa. It́u̱mpɨy tiempo jex.
17 Usar gewasih naatu siwar mokobfouh etei i marane tenan. Tamat God marakaw ana baimatarenayan biyanane. I men kafa’imo boro nabotabir auwaraunane nigugum ina’itinimih, en anababatun.
18 Jém tanJa̱tuŋ Dios tacnayxe̱t por medio de jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi, porque je̱mpɨgam iwɨ̱aŋja̱m Dios. Jesɨc tatsɨ́yt́ámpa juuts jém wiñt́ipɨc cosecha de it́u̱mpɨy jém iwatnewɨɨp.
18 God taiyuwin ana kokomaim Tur anababatun bai na itit ata yawas iboubun i natunatun tamatar. Saise it tatan sawar bimataren wanawanahimaim ata efan wantoro’ot tatab isan.
19 Jɨ̱staamɨ, mantɨ̱wɨtam, mantoyt́ampáppɨc, wɨ̱ iga tait́t́ámiñ listo iga tamatóŋoyt́ámpa. Odoy jicscɨy wogaayɨ tu̱m pɨ̱xiñ siiga tanjɨ̱spa iga iŋmatpa mɨgooyi. D́a wɨ̱ iga jobid́am tajóypa.
19 Taitu au yabow, iti tur i men nuhi nabur! Tain i kwanarub gewas tur kwanowar, naatu tur o isan i yatenanub kwanao, na’atube yaso’ar isan men ya virivir hiniwa’an.
20 Jém tsa̱mpɨc jóyt́ero d́a wɨa̱p iwat juuts ixunpa Dios.
20 Anayabin orot yait yan so’aso’arin God ana kok abisa yamutufurin isan boro men karam nasinaf.
21 Jesɨc tsa̱cɨ jém cosa d́apɨc wɨ̱ y it́u̱mpɨy juuts iwɨ̱aŋja̱myaj jém malopɨc pɨxiñt́am. Wɨ̱pɨctso̱ŋɨ jém Dios iŋma̱t́i jém ñipnewɨɨp íña̱namaŋjo̱m juuts tu̱m pɨ̱xiñ d́apɨc malo. Porque yɨ́p aŋma̱t́i iniit́ ipɨ̱mi iga micɨacpudáypa íña̱nama.
21 Isan imih a kato etei naatu a tafasar etei susuw kwama’am kwanihamiyen, taiyuw kwanitaiy, God ana tur dogoromaim tatanum i kwanab, anayabin nati tur i boro niyawasi.
22 Wattaamɨ juuts nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i. Siiga no más iñxajamatoŋpa y d́a iniccupacpa juuts nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi, jesɨc iñyaac minimɨgóyayt́a̱p.
22 Men taiyuw inifufuwi ana’itinin o i tur kunonowar, baise tur inanowar naatu inia’ait.
23 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ imatoŋpa jém Dios iŋma̱t́i, pero d́a iwatpa juuts nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi, jesɨc jém pɨ̱xiñ jex juuts tu̱m pɨ̱xiñ iámpa iwiñpac tu̱m tescatjo̱m.
23 Orot yait tur nowar baise men ebi’a’it, ana’itinin i orot yumatan kiyam yan i’itin na’atube.
24 Iámpa juuts jém iwiñpac, jesɨc ocmɨ iccáypa jém tescat, jeet́i rato ijaamaŋnotpa juuts jém iwiñpac.
24 Orot yumatan itinbunai sawar, tit inan ufunamaim mar ta’imon yumatan nuhin bur.
25 Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ seguido iámpa jém wɨbɨc aŋquímayooyi, jesɨc d́a ijaamaŋnotpa, seguido iwatpa juuts nɨmpa jém aŋquímayooyi. Jesɨc jém pɨ̱xiñ tsa̱m wɨ̱it́pa. Yɨ́p aŋquímayooyi tactsacpa iga tammalwatpa.
25 Baise orot yait sabuw roufamih isan ana ofafar rousouwin na’itinbunai nanot nabia’ait, nati orot boro baigegewasin nab. Anayabin men turawat nowar nuhin burumih.
26 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ nɨmpa iga icupɨcpa jém Dios iŋma̱t́i, pero d́a wɨa̱p ichac iga mɨgóypa y malnɨmpa, jesɨc namɨgóyayt́a̱p iyaac jém pɨ̱xiñ. D́a t́i cuwatcuy jém ireligion.
26 Naatu orot yait taiyuwin i’itin i Kirisiyan gewasin, baise menan ebi’uma’ar, nati orot ana Kirisiyan yawas i yabin en, taiyuwin ebifuwifuw.
27 Jém iniit́wɨɨp jém wɨbɨc religión, jém d́apɨc táŋcaɨ́y Dios iwiñjo̱m, iyo̱xpátpa jém yuctu̱cuyaj y jém cuno̱yayaj jém yaacha̱yajpáppɨc. Nawatta̱pt́im cuenta iyaac iga odoy imalwad́iñ juuts jém malopɨc pɨxiñt́am, jém imalwatyajpaap, jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
27 Imih Tamat God matanamaim Kirisiyan orot anababatun gewasin naatu dogoron rousouwin ana bowabow i boro iti na’atube nasinaf. Kwafur baibin, kwatuw oro’orot, gagaganiy boro ninanawanih, naatu tafaram ana kato boro men biyan nikwahikwah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.