Romanos 9
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Sɨɨp mannuumaŋmadáypa iga tsa̱m pɨ̱mi anjɨ̱spa jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Jém tánO̱mi Cristo ijo̱doŋ iga d́a mammɨgóyáypa. Jém Dios iA̱nama anɨ́máy ána̱namaŋjo̱m iga nu̱ma.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Tsa̱m pɨ̱mi aŋyácne. Tsa̱m it́ aŋyaaqui ána̱namaŋjo̱m, d́a cuyajpa.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Tsa̱m ansunpa iga cɨacputyajta̱p jém antɨ̱wɨtam jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Tsa̱m anyo̱xpáttooba. Meega awɨa̱p, antsacpa iga aŋcupɨcpa Cristo iga ampɨctsoŋpa jém castigo juuts tu̱m malopɨc pɨ̱xiñ meega wɨa̱p aŋcɨacput jém antɨ̱wɨtam.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Jeeyaj tsɨ́yyajpa jém nación de Israel, jém Dios imɨɨchi. Dios ipɨctsoŋyaj juuts ima̱nɨctam. Iixyajt́im jém wɨbɨc juctɨaŋtso̱ca cuando iwaganait́ Dios jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Wa̱t́cɨy ijɨycámáy Dios jutsa̱p iwɨ̱wadáy. Ipɨctsoŋyaj jém Moisés iŋquímayooyi. Chiiyajta̱ jém derecho iga ijɨ̱syajpa Dios jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Chiit́a̱t́im it́u̱mpɨy jém promesa.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Jém wiñɨcpɨc it́ɨ̱wɨtam jém Abraham, Isaac y Jacob; jém ictsucumneyajwɨɨp jém nación de Israel. Jém Cristo, jém icutsatnewɨɨp Dios, nay juuts tu̱m Israelpɨc pɨ̱xiñ. Jém yucmɨpɨc Dios taŋcujíptámpa para siempre. Amén.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Pero d́a anɨmtooba sɨɨp iga d́a cupacpa juuts ijɨycámáy Dios jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am. Porque d́a it́u̱mpɨy jém Israel ima̱nɨctam jém nunta Israelpɨc pɨxiñt́am.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 D́a it́u̱mpɨy jém Abraham ima̱nɨctam tsɨ́yyaj juuts iñuntama̱nɨc. Porque nɨmpa así jém Dios iŋma̱t́i: “No más jém Isaac ima̱nɨctam tsɨ́y juuts mich imma̱nɨctam.”
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Yɨ́p nɨmtooba iga d́a it́u̱mpɨy jém Abraham ima̱nɨctam tsɨ́ypa juuts Dios ima̱nɨc. Nada más jém ijɨycámayñewɨɨp Dios iga naypa, jeeyaj tsɨ́ypa juuts Dios iñuntama̱nɨctam.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Dios ijɨycámáy jém Abraham iga naypa ima̱nɨc. Nɨmpa Dios: “Yɨ́p tuŋgac a̱mt́ɨy amiñgacpa y jém Sara icnaypa tu̱m ijayma̱nɨc.”
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 D́a no más jém Abraham y Sara. Jesanet́im jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋ jém Isaac con jém iyo̱mo Rebeca. Ma̱nɨgɨ́y jém yo̱mo. Me̱chi jém ima̱nɨc jém Jacob y Esaú.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 — ausente —
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 ¿T́i tanɨmpa? ¿Que malo jém tanJa̱tuŋ Dios iga icupiŋpa i̱ ixunpa? D́a malo.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Porque Dios iñɨ́máy jém Moisés iga: “Anyaachaŋja̱mpa jém ɨchpɨc ansunpa, antoypa jém ɨchpɨc aŋwɨ̱aŋja̱m.”
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Jesɨc Dios d́a iwɨ̱wadáypa tu̱m pɨ̱xiñ iga jém pɨ̱xiñ ixunpa ni porque jém pɨ̱xiñ tsa̱m imétspa iga wɨ̱wadayt́a̱iñ, pero Dios iyaachaŋja̱mpa i̱t́am ixunpa.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Wiñɨgam Dios iñɨ́máy jém Faraón jém Egiptopɨc aŋjagooyi. Jaychacneta̱ jém Dios iŋma̱t́i: “Manaccámne juuts rey iga anaŋquejáypa jém pɨxiñt́am ampɨ̱mi. Cuando iixyajpa t́i iññascaaba, jesɨc icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ núcpa jém aŋma̱t́i iga it́ tu̱m jém nu̱mapɨc Dios.”
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Jesɨc Dios iyaachaŋja̱mpa i̱t́am ixunpa, pero icamamwadáypa ia̱nama jém tuŋgac iga más maloja̱iñ.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Miñɨmtámpa mimicht́am: “Siiga iwatpa je̱mpɨc Dios, ¿jesɨc t́iiga nɨmpa iga táŋcaɨ́y jém pɨ̱xiñ? ¿I̱ wɨa̱p iwat contra t́it́am ixunpa Dios?”
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Odoy jɨ̱sɨ je̱mpɨc. A que mipɨ̱xiñ, ¿mii̱apaap iga iŋcutsoŋpa Dios? ¿T́iiga iníŋa̱pa Dios? ¿Que tu̱m suuŋ iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ, jém suuŋwatpáppɨc, iga: “¿T́iiga aŋwat je̱mpɨc?”
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Tanjo̱doŋ iga jém suuŋwatpáppɨc iwatpa t́it́am ixunpa con jém nas. Tu̱mt́i nas ipɨcpa para tu̱m wɨbɨc suuŋ, jeet́im nas ipɨcpa iga iwatpa tuŋgac suuŋ ju̱t́ cotta̱p jém d́a wɨ̱tampɨc cosa.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Dios tsa̱m iŋquejayt́ooba ipɨ̱mi jém malopɨc pɨxiñt́am, tsa̱m ichiit́ooba castigo, tsa̱m iccuyajtooba, pero iyaachɨyñe. D́a jobit́ inimiñpa jém castigo porque
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 icjo̱dóŋa̱tooba jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém iyaachaŋja̱mpáppɨc, iga tsa̱m ichiit́ooba jém wɨ̱tampɨc cosa. Dende wiñɨgam icupiŋ jém pɨxiñt́am, jém ipɨctsoŋpáppɨc jém wɨ̱tampɨc cosa sɨŋyucmɨ.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Taɨcht́am tacupiŋneta̱ jém taIsraelpɨc tapɨxiñt́am. Cupiŋta̱t́im jém tuŋgac, jém d́apɨc je de Israel.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Iwatpa Dios juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Oseas:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Jeet́im lugar ju̱t́ iñɨ́máy Dios jém pɨxiñt́am:
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Jém Isaías iŋmatpa de jém nación de Israel cuando nɨmpa:
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Porque tanJa̱tuŋ Dios d́a iyaachɨ́ypa para siempre,
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Wiñɨgam jém Isaías nɨmpat́im t́i miñpa:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Jo̱dóŋa̱taamɨ t́i mannɨ́máypa. Jém tuŋgacpɨc pɨxiñt́am, jém d́apɨc de Israel, d́a imétsyaj jutsa̱p iwɨ̱tsac it́áŋca. Pero ipátyaj iga Dios wɨa̱p iwɨ̱tsagáy jém pɨxiñt́am it́áŋca cuando icupɨcyajpa Cristo.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Pero jém Israelpɨc pɨxiñt́am tsa̱m imétsyajpa jutsa̱p iwɨ̱tsagáy jém it́áŋca con jém Moisés iŋquímayooyi, pero d́a ipátyaj jutsa̱p porque d́a wɨa̱p iccupacyaj juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Ijɨ̱spa iga jém Moisés iŋquímayooyi wɨa̱p iwɨ̱tsagáy jém pɨxiñt́am it́áŋca siiga iwatyajpa juuts nɨmpa, pero d́a icupɨcpa jém Cristo iga Dios iwɨ̱tsagáyiñ jém it́áŋca. Jexpɨc jɨ̱xi juuts tu̱m tsa ju̱t́ iñepyajpa ipuy, ju̱t́ tsutyajpa.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Jaychacneta̱ así jém Dios iŋma̱t́i. Nɨmpa Dios:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.