Marcos 6

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc put de je̱m jém Jesús, nɨc it́ɨcmɨ. Iwagananɨcyajpat́im jém icuyujcɨɨwiñ.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Jesɨc cuando núc jém jejcuyja̱ma, moj accuyujooyi Jesús jém sinagoga. It́yaj jáyaŋ pɨxiñt́am. Mu imatoŋyaj t́i iŋmatpa jém Jesús, jesɨc tsa̱m ipooñaŋja̱myajpa. Nɨmyajpa:
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 ¿D́a yɨ́p pɨ̱xiñ jém carpintero? Ia̱pa jém Malía. Tánixpɨgáypat́im jém it́ɨ̱wɨtam jém Jacobo, jém José, jém Judas y jém Ximoj. It́yajt́im yɨɨm jém iyo̱mtɨ̱wɨtam con taɨcht́am.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Jesɨc jém Jesús d́a wɨa̱p iwat jém milagro it́ɨcmɨ. Ichɨc con icɨ nada más jute̱n jém mɨmneyajwɨɨp iga icpɨsyajpa.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Agui ipooñaŋja̱mpa Jesús iga jém pɨxiñt́am d́a icupɨcyajpa iga Dios wɨa̱p iwat jém milagroyaj. Jesɨc ocmɨ Jesús icuwit́xe̱tpa it́u̱mpɨy jém xuxut́ tɨgaŋjoj jém it́yajwɨɨp nocojo̱m iga iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Jesɨc Jesús iŋwejáy jém doce icuyujcɨɨwiñ. Icutsat wɨswɨs iga nɨcyajiñ iŋmat jém Dios iŋma̱t́i ju̱t́quej. Chiiyajta̱ jém Dios ipɨ̱mi iga wɨa̱iñ it́opyaj jém mal espíritu jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ iga odoy t́i ininɨcyajiñ tuŋjo̱m. Nɨ́mayyajta̱p:
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Accaamɨ jém iŋcɨac y tu̱m jém iñyoot́i. Odoy nanɨctaamɨ tuŋgac iñyoot́i.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Cuando miñúctámpa tu̱m tɨccɨɨm, jemum poychɨ́yt́aamɨ hasta miñɨctámpa tuŋgac tɨgaŋjoj.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Siiga miñúcpa tu̱m tɨgaŋjoj, y d́a i̱ miwɨ̱pɨctsoŋpa, ni d́a i̱ imatoŋtooba jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc puttaamɨ aŋsɨ̱cmɨ, cunebayt́aamɨ jém impuy iga cáyiñ jém pótpót. Je̱mpɨgam iniŋquejáypa jém pɨxiñt́am iga núctɨp jém Dios iŋma̱t́i. Nu̱ma mannɨ́máypa iga cuando núcpa jém ja̱ma iga Dios icɨɨpiŋpa it́u̱mpɨy jém malopɨc pɨxiñt́am, jesɨc yɨ́pyaj pɨxiñt́am jém d́apɨc iwɨ̱aŋja̱myaj jém Dios iŋma̱t́i, más chiit́a̱p castigo que jém malopɨc pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp jém attebet de Sodoma y Gomorra.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Jesɨc nɨc najɨ́yooyiyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Iŋquímyajpa jém pɨxiñt́am iga ichacyajiñ iga imalwatpa y iga iwatyajiñ juuts ixunpa Dios.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Jém Jesús icuyujcɨɨwiñ it́opyajpat́im jáyaŋ jém mal espíritu jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m. Iccámayyaj aceite ico̱bacyucmɨ jáyaŋ jém mɨmneyajwɨɨp. Acpɨsyajta̱.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Jém rey Herodes imatoŋ t́i iwatpa jém Jesús porque waŋpa ju̱t́quej t́i iwat. Ijɨ̱syajpa iga pɨsneum jém Xiwan jém acchíŋoypaap, jeeyucmɨ wɨa̱p iwat jém wɨ̱tampɨc milagro.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Pero tuŋgac nɨmpa:
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Mu imatoŋ t́i iwat jém Jesús, jesɨc nɨmpa jém Herodes:
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Porque yɨ́pt́im Herodes ipɨɨmɨ́y iga matsta̱iñ jém Xiwan. Pajta̱ cárcel, tsenta̱ con cadena porque iwogáy jém aŋjagooyi cuando it́obáyáy jém it́ɨ̱wɨ Felipe iwɨcho̱mo. Jém yo̱mo iñɨ̱yi Herodías.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Jém Xiwan iñɨ́máy jém Herodes:
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Jeeyucmɨ jém yo̱mo Herodías tsa̱m ijóyixpa jém Xiwan hasta iccaatooba, pero d́a wɨa̱p.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Porque jém Herodes tsa̱m icɨ̱ŋpa jém Xiwan. Ijo̱doŋ iga wɨbɨc pɨ̱xiñ y siempre iwatpa juuts ixunpa Dios. Jeeyucmɨ jém aŋjagooyi d́a ijɨ́cpa iga i̱ imalwadáypa jém Xiwan. Tsa̱m aŋyácpa jém aŋjagooyi cuando imatoŋ jém Xiwan iŋmadayooyi, pero siempre imatoŋtooba. Pero d́a icupɨcpa.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Jesɨc núc jém ja̱ma iga jém yo̱mo Herodías ipát jutsa̱p icca jém Xiwan. Núc jém aŋjagooyi Herodes icumpleaño. Iwatpa tu̱m sɨŋ jém Herodes. Iwadáy invitación it́u̱mpɨy jém aŋjagooyiyaj con jém soldado iŋjagooyiyaj y con jém pɨxiñt́am jém iniit́yajwɨɨp jém mɨjtampɨc cargo jém naxyucmɨ de Galilea.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Tɨgɨy jém yo̱mo Herodías iyo̱mma̱nɨc ju̱t́ iwatyajpa jém sɨŋ. Jém wo̱ñi etspa jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m. Jesɨc jém Herodes con jém it́yajwɨɨp je̱m tsa̱m iwɨ̱aŋja̱myaj jém wo̱ñi iga etspa. Jém rey iñɨ́máy jém wo̱ñi:
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Jesɨc jém Herodes ijɨycámáy jém wo̱ñi iga ichiiba t́it́am ixunpa hasta cucmɨ jém naxyucmɨ ju̱t́ iŋjacpa.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Jesɨc jém wo̱ñi put jém cuarto ju̱t́ sɨ́ŋa̱yajpa. Nɨc icwác jém ia̱pa. Nɨmpa jém wo̱ñi:
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Jesɨc jicscɨy tɨgɨy e̱ybɨc jém wo̱ñi ju̱t́ it́ jém rey. Nɨmpa jém wo̱ñi:
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Jesɨc pɨ̱mi aŋyác jém rey, pero como ijɨycámayñeum iga ichiiba t́it́am ixunpa jém wo̱ñi y como it́u̱mpɨy jém iŋwejayñewɨɨp imatoŋyaj, jesɨc d́a t́i wɨa̱p iwat más que ichiiba juuts ijɨycámayñe.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Jesɨc jeet́i rato jém rey icutsat tu̱m soldado, jém accaoypaap, iga inimíñáyiñ jém Xiwan ico̱bac.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Jesɨc jém soldado nɨc jém cárcel, it́ɨŋcujagáy jém Xiwan iɨscɨ. Jesɨc inimíñáy jém ico̱bac tu̱m mɨjpɨc chi̱majo̱m. Chiit́a̱ jém wo̱ñi. Jesɨc jém wo̱ñi ipɨctsoŋ, ichi ia̱pa.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Cuando jém Xiwan icuyujcɨɨwiñ imatoŋ t́i iñasca jém Xiwan, jesɨc oy ipíŋayyaj jém imɨjta̱y, nɨc icúmayyaj tu̱m tsaajosjo̱m.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Jesɨc ocmɨ aŋtuuma̱yaj jém apóstolyaj ju̱t́ it́ Jesús. Iŋmadayyaj Jesús t́it́am iwatyaj y t́it́am iŋquejayyaj jém pɨxiñt́am cuando oy najɨ́yooyi.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Jesɨc Jesús con jém icuyujcɨɨwiñ nɨcyaj tu̱m barcojo̱m. Nɨcyaj naps jeeyaj ju̱t́ d́a i̱ id́ɨ́yɨ́y.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Pero tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am iixyaj iga nɨcyajpa Jesús con icuyujcɨɨwiñ. Iixpɨcyaj Jesús iga nɨqui barcojo̱m. Jesɨc póyaŋtsucumyaj jáyaŋ jém pɨxiñt́am, miñyaj wa̱t́i jém tɨgaŋjoj. Icuwit́xe̱tyajpa jém laguna. Aŋjagóy miñúcyaj antes que núcpa Jesús.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Cuando núc Jesús, put jém barcojo̱m, iix iga aŋtuuma̱neyaj tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am. Tsa̱m iyaachaŋja̱mpa porque jeeyaj jex juuts jém borregoyaj jém d́apɨc oomɨ́y. D́a i̱ iwatpa cuenta. Jesɨc Jesús moj iŋquejáy jáyaŋ wɨ̱tampɨc jɨ̱xi.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Jesɨc tsuuyɨm, miñyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, icunúcyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Nɨ́maayɨ jém pɨxiñt́am iga nɨguiñ ijuyyaj t́it́am icútyajpa. Nɨcyajiñ yɨɨm jeexɨc ju̱t́ it́ jém tɨgaŋjoj porque yɨɨm d́a i̱ t́i taŋcútpa.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Pero Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Jesɨc Jesús icwác jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayt́a̱:
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Jesɨc Jesús iñɨ́máy it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga aŋtsayco̱ñyajiñ naxyucmɨ jém múgaŋjo̱m.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Aŋtsayco̱ñyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am algunos cincuenta algunos cien.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Jesɨc Jesús ipɨc jém cinco caxt́ána̱ñi y jém wɨste̱n tɨɨpɨ. Ámquím sɨŋyucmɨ, moj iŋwejpát Dios. Jesɨc iwenwenjac jém caxt́ána̱ñi. Ichi icuyujcɨɨwiñ iga icwícyajiñ jém pɨxiñt́am. Iwéct́im jém wɨste̱n tɨɨpɨ iga ichiiyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 It́u̱mpɨy wícyaj hasta cusyaj.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Ocmɨ jém Jesús icuyujcɨɨwiñ ipiŋyaj doce nacooŋ jém caxt́ána̱ñi y jém tɨɨpɨ jém cutsɨ́ywɨ́ppɨc.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Jém icútneyajwɨɨp jém caxt́ána̱ñi cinco mil jém pɨxiñt́am.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Jesɨc yajum wiiquiyaj, jeet́i rato Jesús iñɨ́máy icuyujcɨɨwiñ:
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Jesɨc yajum iŋquímyaj jém pɨxiñt́am, nɨc Jesús tu̱m co̱tsɨcyucmɨ iga iŋwejpátpa Dios.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Jesɨc piicha̱wum, jém barco cucmɨm nɨqui jém laguna. Icut́um tsɨ́y Jesús jém naxyucmɨ ju̱t́ tsucumyaj.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Jesús iix iga sopsneyajum jém icuyujcɨɨwiñ iga icwit́yajpa jém barco con jém remos. Porque poypa jém sa̱wa, tsa̱m ictsɨ́ypa jém barco, táŋcaa̱p iñɨc. Jesɨc cuque̱jacɨɨm núc Jesús ju̱t́ nɨquiyaj jeeyaj. Wit́pa iñɨc Jesús jém nɨɨwiñpacyucmɨ, iñascatooba id́ɨc jém barco.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Pero cuando jém icuyujcɨɨwiñ iixyajpa iga wit́pa nɨɨwiñpacyucmɨ, ijɨ̱syajpa iga iixyaj tu̱m po̱ñ. Tsa̱m aŋwejyajpa porque cɨ̱ŋneyaj.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 It́u̱mpɨy jém icuyujcɨɨwiñ iixyaj. Tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj. Pero jeet́i rato ijɨ́yáypa Jesús, iñɨ́máy:
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Jesɨc tɨgɨy barcojo̱m jém Jesús con jeeyaj. Teeñaŋjac jém sa̱wa. Mu iixyaj jém icuyujcɨɨwiñ, tsa̱m pɨ̱mi tɨ̱neaŋjacyaj, agui ipooñaŋja̱myajpa.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Porque d́anam icutɨɨyɨyñeyaj jém milagro iga icjáyaŋa̱ jém caxt́ána̱ñi. Tsa̱m camam ia̱nama, d́anam icupɨcneyaj.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Mu ijacyaj jém laguna aŋwiñt́uc, núcyaj jém naxyucmɨ Genesaret. Ichenyaj ibarco jém playa aŋna̱ca.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Jesɨc putyaj jém barcojo̱m Jesús con icuyujcɨɨwiñ, jém Genesaretpɨc pɨxiñt́am iixpɨcyajpa jém Jesús.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Jesɨc jém pɨxiñt́am nɨcyaj poyi̱mɨ yɨɨm jeexɨc. Moj inimiñyaj tseesyucmɨ jém mɨmneyajwɨɨp hasta ju̱t́ it́ Jesús.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Ju̱t́quej nɨcpa Jesús jém xut́upɨc tɨgaŋjoj o jém mɨjpɨc attebetyaj, jém pɨxiñt́am inimiñyajpa jém mɨmneyajwɨɨp. Ichacyajpa jém calle aŋna̱ca ju̱t́ naspa Jesús. Cuando núc Jesús, jesɨc jém pɨxiñt́am icunucsáypa iga icpɨsyajiñ jém mɨmneyajwɨɨp. Nɨmyajpa:
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.