Lucas 19
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc tɨgɨy Jesús Jericó, na̱xi id́ɨc jém attebet.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Jemum it́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Zaqueo. Aŋjagooyi id́ɨc de jém impuesto. Tsa̱m pɨ̱mi rico.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Agui iixt́ooba jém Jesús, pero d́a wɨa̱p porque tsa̱m it́ñɨ̱m. Agui chapa jém Zaqueo.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Jesɨc póyaŋtsucum jém Zaqueo, aŋjagóy miñɨc, quím tu̱m sicómoro cuyyucmɨ iga wɨa̱iñ iix Jesús porque jemɨgam naspa.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Cuando naspa Jesús, iámquímáypa cuyyucmɨ ju̱t́ it́ jém Zaqueo. Iñɨ́máy:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Jesɨc jicscɨy quet jém Zaqueo. Nɨc ichoŋ jém Jesús, iwagananɨcpa it́ɨccɨɨm. Tsa̱m maymay jém Zaqueo.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Pero jém pɨxiñt́am d́a iwɨ̱aŋja̱myaj iga nɨcpa Jesús con jém Zaqueo. Moj icujɨyyaj jém Jesús. Nɨmyaj:
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Ocmɨ te̱ñchucum jém Zaqueo it́ɨccɨɨm, iñɨ́máy Jesús:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jesɨc nɨmpa Jesús:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, miñ amméts jém togoyñeyajwɨɨp iga aŋcɨacputpa.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Iganam imatoŋyajpa, Jesús iŋmadáypat́im jeeyaj tu̱m xut́u cuento. Porque d́a juumɨ jém Jerusalén y jém pɨxiñt́am ijɨ̱syajpa iga d́am jáyñe núcpa jém tiempo iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Pero antes que nɨcpa, iŋwejáy diez jém icuyo̱xapaap. Ichi cada tu̱mtu̱m cien tumiñ de plata. Iñɨ́máy jeeyaj: “Nɨ̱gɨ mimáymáyooyi iga iñyo̱xacaiñ yɨ́p tumiñ hasta amiñgacpa.” Ocmɨ nɨc jém pɨ̱xiñ.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Pero jém it́yajwɨɨp jém iñaxyucmɨ tsa̱m ijóyixyajpa jém wɨbɨc pɨxiñ. Jesɨc jeeyaj icutsatyaj aŋma̱t́i hasta ju̱t́ nɨcpa ipɨc jém icargo. Nɨmyajpa iga: “D́a ansuntámpa iga accámta̱ yɨ́p pɨ̱xiñ juuts anaŋjagooyi.”
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Pero jém wɨbɨc pɨ̱xiñ oy ipɨc jém icargo. E̱ybɨc se̱t it́ɨcmɨ. Mu iñúc, iŋwejayyaj jém icuyo̱xayajpaap, jém ichiiñewɨɨp jém tumiñ. Ijo̱dóŋa̱tooba jutsaŋ icoñwɨyñe jém it́umiñ. Icwác cada tu̱mtu̱m de jeeyaj.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Núc jém wiñt́ipɨc. Nɨmpa: “Máno̱mi, jém cien tumiñ de plata icoñwɨ́y mil tumiñ de plata.”
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Jém aŋjagooyi iñɨ́máy: “Agui wɨbɨc miyo̱xacɨɨwiñ. Iga iŋwɨ̱yo̱xaca jém tumiñ, jesɨc manaccámpa como tu̱m miŋjagooyi de diez attebet.”
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Ocmɨ núc jém tuŋgac icuyo̱xapaap. Iñɨ́máy: “Máno̱mi, jém cien tumiñ de plata icoñwɨ́y quinientos tumiñ de plata.”
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Jém aŋjagooyi iñɨ́máy: “Jesɨc manaccámpa como miŋjagooyi iga iniŋjacpa cinco attebet.”
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Jesɨc núcpa tuŋgac jém icuyo̱xapaap. Nɨmpa: “Máno̱mi, yɨɨm it́ jém cien tumiñ de plata. Manaccáyayñe id́ɨc tu̱m pañuelojo̱m
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 porque agui acɨ̱ŋpa. Ɨch anjo̱doŋ iga tsa̱m impɨɨmɨ́ypa jém iñyo̱xacɨɨwiñ. Mich iñt́obáyáy jém tuŋgac pɨ̱xiñ imɨɨchi pɨ̱mi̱mɨ. Tuŋgac iñippa jém ca̱ma, pero mich impiŋpa jém cosecha.”
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Jesɨc nɨmpa jém aŋjagooyi: “Mich tsa̱m mimalo. Sɨɨp maŋcɨɨpiŋpa con micham iniŋma̱t́i. Siiga iñjo̱doŋ iga tsa̱m ampɨɨmɨ́ypa jém anyo̱xacɨɨwiñ y antobáypa jém tuŋgac pɨ̱xiñ imɨɨchi pɨ̱mi̱mɨ y iga ampiŋpa jém cosecha jém d́apɨc anñipne,
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 ¿jesɨc t́iiga d́a iŋcucom antumiñ jém banco iga ɨch ampɨctsoŋpa antumiñ con icoñwɨyooyi cuando ase̱tum?”
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Jesɨc jém aŋjagooyi iñɨ́máy jém it́yajwɨɨp: “Accáyaayɨ yɨ́p pɨ̱xiñ it́umiñ. Chi̱ɨ jém iniit́wɨɨp jém mil tumiñ de plata.”
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Jesɨc nɨmyajpa jeeyaj: “Máno̱mi, iniit́um mil tumiñ de plata.”
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Pero jém aŋjagooyi iñɨ́máy: “Jém iniit́wɨɨp, anchiiba más. Jém d́apɨc jutsaŋ iniit́, más anaccáyáypa jém uxaŋpɨc iniit́.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Sɨɨp nami̱ñɨ yɨɨm jém d́apɨc ixunyajpa iga ɨch accámta̱ juuts aŋjagooyi iga anaŋjacpa. Accaaya̱jɨ yɨɨm aŋwiñjo̱m jém malopɨc pɨxiñt́am.”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jesɨc cuando yaj aŋma̱t́i Jesús, mojgacum nɨqui Jerusalén, aŋjagóypa iñɨc.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Jesɨc núcyajtoobam jém wɨste̱n attebet jém Betfagé y Betania. Co̱tsɨc aŋna̱ca, jém co̱tsɨc iñɨ̱yi Olivos. Jesɨc Jesús icutsat wɨste̱n jém icuyujcɨɨwiñ iga iwatpa tu̱m mandado.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Nɨ́mayyajta̱:
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Siiga i̱ micwácpa iga t́iiga iŋwijpa, jesɨc nɨ́maayɨ iga jém íñO̱mi ixunpa.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Jesɨc nɨcyaj jém icutsatneyajwɨɨp, ipátyaj juuts iñɨ́máy Jesús.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Cuando iwijyajpa jém burro, jém io̱mi acwágóypa, iñɨ́máy:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Jesɨc jém Jesús icuyujcɨɨwiñ icutsoŋyaj. Iñɨ́mayyaj:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Nanɨgayt́a̱p Jesús jém burro. Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ icutócyajpa jém burro con iyoot́i. Acquímta̱ Jesús burroyucmɨ.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Iganam nɨcpa jém Jesús, jém it́yajwɨɨp it́ógayyajpa iyoot́i tuŋjo̱m ju̱t́ wit́pa jém burro.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Jesɨc núcyajpa nocojo̱m Jerusalén. Nasyajpa jém co̱tsɨcaŋna̱ca iñɨ̱yi Olivos. It́úŋɨyyajpa it́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp Jesús. Agui maymayyaj. Pɨ̱mi jɨyyajpa. Icujípyajpa Dios iga agui jáyaŋ wɨbɨc milagro iixyaj.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Nɨmyajpa jém Jesús icuyujcɨɨwiñ:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Jesɨc algunos jém fariseoyaj jém it́yajwɨɨp jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m, iñɨ́mayyaj jém Jesús:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Pero Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Cuando núc nocojo̱m jém Jerusalén, mu iix jém attebet, agui wejpa Jesús.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Nɨmpa:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Núcpa jém ja̱ma iga miyaachwattamta̱p. Jém íñenemigoyaj micute̱ñxe̱tpa icuwoyo yɨ́p attebet. Micunúcyajpa cada lado hasta d́a ju̱t́ wɨa̱p imput.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Miccutɨŋtamta̱p naxyucmɨ. Mɨswatta̱pt́im it́u̱mpɨy jém tɨcyaj, cujegáypat́im jém tsaataañi. D́a tsɨ́ypa ni tu̱m jém tsa ju̱t́ cutatsquetne. Yajpa miccucaayt́amta̱ iñt́u̱mpɨyt́am. Miñt́ɨp Dios iga micɨacputtámpa, pero micht́am d́a iŋwɨ̱aŋja̱mta.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Jesɨc tɨgɨy Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Iquebacput aŋsɨ̱cmɨ it́u̱mpɨy jém máymáyoypáppɨc y jém juyjúyoypáppɨc.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Jesús iñɨ́máy:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Jesɨc ocmɨ accuyujóypa jém Jesús cada ja̱ma jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Pero jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém escribaspɨc maestroyaj con jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj tsa̱m imétsyajpa jutsa̱p iccaayaj jém Jesús.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Pero d́a ipátyajpa jutsa̱p icca. Porque it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am pɨ̱mi iwɨ̱aŋja̱myaj iga imatoŋyajpa jém Jesús iŋma̱t́i.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.