Lucas 16
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc jém Jesús iñɨ́máyt́im icuyujcɨɨwiñ:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Jesɨc jém rico iŋwejáy jém pɨ̱xiñ. Iñɨ́máy: “¿T́i yɨɨmpɨc ammatoŋpa iga sɨ́p iŋwat? Sɨɨp wɨ̱tsa̱cɨ iŋcuenta, acɨɨjuŋcodaayɨ t́it́am iŋwatne con jém anyo̱xacuy. Porque sɨɨp mantoppam. D́am je mammayordomo.”
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 Jesɨc jém icuyo̱xapáppɨc jém rico moj ijɨ̱s: “¿Sɨɨp, t́i wɨa̱p aŋwat siiga accáyayt́a̱p yɨ́p yo̱xacuy? D́a wɨa̱p aŋwat tuŋgac yo̱xacuy. Atsaa̱pt́im iga aŋwácpa tumiñ.
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 Sɨɨp anjo̱doŋ t́i wɨa̱p aŋwat iga anaid́iñ i̱ apɨctsoŋpa it́ɨccɨɨm cuando d́am anai̱ anyo̱xacuy. Anaŋnécpa icuenta jém ijatsneyajwɨɨp jém áno̱mi. Jesɨc jeeyaj apɨctsoŋpa it́ɨccɨɨm cuando atopta̱wum ju̱t́ ayo̱xa̱p.”
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 Jesɨc jém pɨ̱xiñ moj iŋwejayyaj jém ijatsneyajwɨɨp jém io̱mi. Icwác jém mojwɨɨp mi̱ñi. Iñɨ́máy: “¿Jutsaŋ iñjatsne jém áno̱mi?”
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 Nɨmpa: “Anjatsne cien barril de aceite.” Jesɨc jém icuyo̱xapaap jém rico iñɨ́máy jém ijatsnewɨɨp: “Yɨɨm it́ jém imvale. Mi̱ñɨ mico̱ñi yɨɨm, wa̱tɨ tuŋgac vale. Accaamɨ no más cincuenta barril.”
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 Ocmɨ icwác jém tuŋgac pɨ̱xiñ, iñɨ́máy: “¿Mich, jutsaŋ iñjatsne jém áno̱mi?” Jesɨc nɨmpa jém pɨ̱xiñ: “Ɨch anjatsne cien carga de trigo.” Jesɨc jém icuyo̱xapaap jém rico iñɨ́máy: “Yɨɨm it́ jém imvale, wa̱tɨ tuŋgac vale. Accaamɨ no más ochenta carga.”
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 Ocmɨ cuando imatoŋ jém rico, nɨmpa: “Tsa̱m jáyayaŋjɨ̱chɨch jém acuyo̱xapaap id́ɨc.”
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa iga wɨ̱wadaayɨ jém yaacha̱yajpáppɨc con jém iñt́umiñ jém iniit́wɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Jesɨc iniit́ amigo iga mipɨctsoŋpa sɨŋyucmɨ cuando micaaba.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 ’Siiga tu̱m pɨ̱xiñ iwɨ̱watpa cuenta tu̱m cosa d́apɨc jutsaŋ, jesɨc wɨa̱pt́im iwat cuenta tu̱m cosa jáyaŋpɨc. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a iwɨ̱watpa cuenta tu̱m cosa d́apɨc jutsaŋ, jesɨc d́at́im wɨa̱p iwat cuenta tu̱m cosa jáyaŋpɨc.
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Siiga mimicht́am d́a wɨa̱p iŋwatta cuenta jém riqueza jém it́wɨɨp yɨ́p naxyucmɨ, jesɨc Dios d́at́im michiiba jém sɨŋyucmɨpɨc riqueza.
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Siiga d́a iŋwɨ̱wada̱p cuenta jém tuŋgac pɨ̱xiñ imɨɨchi, jesɨc d́a i̱ michiiba jém cosa iga wɨa̱p immɨɨcha̱ porque d́a iŋwatpa cuenta.
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 ’Tu̱m esclavo, tu̱m pɨ̱xiñ juyñewɨɨp, d́a wɨa̱p icuyo̱xa̱ wɨste̱n io̱mi. Porque tu̱m it́oypa y tu̱m ijóyixpa. Tu̱m iwɨ̱nanɨgáypa y jém tuŋgac d́a iwɨ̱ixpa. D́a wɨa̱p iŋcuyo̱xata Dios siiga tsa̱m iñt́oypa iñt́umiñ.
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Jém fariseoyaj como tsa̱m it́oypa it́umiñ, ixiccayajpa jém Jesús cuando imatoŋ t́i nɨm.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Pero Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj:
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 ’Wiñt́i it́ id́ɨc jém aŋquímayooyi jém tachiiñewɨɨp jém Moisés y jém wiñɨcpɨc profeta. Ocmɨ miñ jém Xiwan jém acchíŋoypáppɨc. Moj iŋmat jém wɨbɨc aŋma̱t́i ju̱t́pɨc iŋjacpa Dios yɨ́p naxyucmɨ. Sɨɨp tsa̱m pɨ̱mi tɨgɨyyajtooba jém pɨxiñt́am ju̱t́ iŋjacpa Dios.
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 ’D́a i̱ wɨa̱p iccuyaj jém Dios iŋma̱t́i. Meega cuyajpa jém sɨŋ y jém nas, jém Dios iŋma̱t́i tienes que iccupacpa, d́a togoypa ni tu̱m tɨɨmi ni tu̱m jɨ̱t́i.
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 ’Siiga tu̱m pɨ̱xiñ ichacpa iyo̱mo y ipɨcpa tuŋgac yo̱mo, jesɨc pejóypa. Siiga tuŋgac pɨ̱xiñ ipɨcpa jém yo̱mo, jém tsacneta̱wɨɨp, jesɨc pejóypat́im.
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 ’It́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m rico. Siempre wɨ̱cuyajpa con jém wɨbɨc puctu̱cu jém tsoowɨywɨɨp. Cada ja̱ma sɨ́ŋa̱p, maymáya̱p. Tsa̱m wɨ̱ it́.
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 It́t́im id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ agui yaacha̱p, iñɨ̱yi Lázaro. Agui iquímcane puucɨ iñacyucmɨ. Nɨcpa co̱ñi jém Lázaro jém rico it́ɨc aŋna̱ca.
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Tsa̱m yua̱p jém Lázaro. Icúttooba id́ɨc jém ipaccapaap jém rico imesacɨɨm. Jém chimpa icunúcyajpa jém Lázaro, iñémáypa ipuucɨ.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 Ocmɨ ca jém Lázaro. Jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am ininɨc sɨŋyucmɨ jém wɨ̱co̱m ju̱t́ it́ jém Abraham. Jesɨc ocmɨ caat́im mex jém rico. Cu̱mta̱.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 Jém ia̱nama nɨc i̱t́i ju̱t́ tsa̱m yaacha̱yajpa jém caaneyajwɨɨp. Pɨ̱mi yaacha̱p jém rico. Cuando ámnɨc, juumɨ iix jém Lázaro wagait́yaj con jém Abraham.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Jesɨc pɨ̱mi aŋwejpa jém rico. Nɨmpa: “Manja̱tuŋ Abraham, ayaachaŋja̱mɨ. Acutsadaayɨ jém Lázaro iga imujiñ icɨaŋqui̱ñi con nɨ iga míñiñ amujáy antots iga cupagaga̱iñ porque sɨɨp pɨ̱mi ayaacha̱p juctjo̱m.”
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 Jesɨc Abraham iñɨ́máy: “Ma̱nɨc, jɨ̱sɨ iga tsa̱m miwɨ̱it́ id́ɨc cuando d́anam micaane. Pero jém Lázaro tsa̱m yaacha̱p id́ɨc. Pero sɨɨp wɨ̱ it́um jém Lázaro, maymay. Mich tsa̱m miyaacha̱p.
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Mannɨ́máypat́im iga it́ tu̱m mɨjpɨc pacus entre aɨcht́am y mimicht́am. D́a i̱ wɨa̱p ijac. Siiga yɨɨmpɨc nɨctooba jemɨc, d́a wɨa̱p iñas. Siiga jemɨcpɨc miñt́ooba yɨɨm d́at́im wɨa̱p iñas.”
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 Jesɨc nɨmpa jém rico: “Manja̱tuŋ Abraham, maŋcunucsáypa, cutsa̱tɨ jém Lázaro anja̱tuŋ it́ɨccɨɨm.
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 Anait́ cinco antɨ̱wɨ. Accutsadaayɨ jém Lázaro iga iñɨ́máyiñ jém antɨ̱wɨtam iga odoy míñiñ yɨɨm ju̱t́ tsa̱m ayaacha̱p ansɨ.”
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 Pero Abraham iñɨ́máy jém rico: “Jeeyaj iniit́ jém Dios iŋma̱t́i jém ijayñewɨɨp jém Moisés y jém wiñɨcpɨc profeta. Wɨa̱p icupɨcyaj.”
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 Pero nɨmpa jém rico: “D́a icupɨcyajpa, manja̱tuŋ Abraham, pero siiga nɨcpa tu̱m jém caanewɨɨp, jesɨc icucacpa ijɨ̱xi jém antɨ̱wɨtam.”
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 Pero jém Abraham iñɨ́máy: “Siiga d́a icupɨcyajpa jém Dios iŋma̱t́i jém ijayñewɨɨp jém Moisés y jém wiñɨcpɨc profeta, jesɨc d́at́im icupɨcyajpa siiga miñ iŋmadáy tu̱m caanewɨɨp id́ɨc.”
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.